Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 4

Žemaitiu kultūrinis sājūdis XX o. pab. – XXI o. pr.
 
Mukienė Danutė.
 
Pradiedamė šneka aple pastarūju dvijū dešimtmetiu žemaitiu kultūrėni jodiejėma, pėrmiausē torem soprastė, ka nieks neatsėrond savaimė, diel tuo pradiuo rēk pasėgilintė i tuo jodiejėma ištakas.
2. Tīrėniejont keliū pastarūju dešimtmetiu žemaitiu kultūriniu sambūriu, anū veikluos raida, dar karta isėtėkėnam, kad vėskas šemė gīvenėmė vīkst spėralės princėpo – žemaitiu kultūrinis jodiejėms tor sava puotvīnius ėr atuoslūgius, sava diesnius, pasėkartuojėmus.
3. Žemaitiu kultūrinis jodiejėms vėsumet bova atvėrs ivairiū tautībiu, religiniu isėtėkėnėmu žmuonėms.
4. Atskėrė žemaitiu kultūrėnē sambūrē formavuos sosėkluostios tėms jodiejėmams palonkiuoms ekuonuomėnėms ėr puolitiniems sālīguoms, ėškėlos konkretiuoms stėptriuoms asmenībiems, katruos aple savėm sogebiejė sobortė bėndramintius.
5. Žemaitiu kultūrėniu sājūdiu ėr konkretiū anū dalīviu pagrindėnē tėkslā vėsumet bova šėi: tīrėnietė, puoselietė, puopolerintė sava gimtuojė krašta istuorėjė, kultūra, papruotius ėr tradicėjės, švėistė žmuonis.
 
XVI–XIX omžē
1996 m. Šiauliūs vīkstont muokslėnē konfėrėncėjē, katra bova skėrta Žemaitiu rašītuoju sambūrė (pėrmuojė žemaitiu rašītuoju kongresa) 60-metiou, Stanevīčė Sėmuona bėndrėjės pirmininks, Vilniaus universiteta pruofesuorios Gėrdzijausks Jūzaps, sava pranešėmė „Žemaitiu kultūrėnē sambūrē XVI–XIX a.“, akcėntava, ka par tou laikuotarpi gal išskėrtė vėinioulėka žemaitiu kultūrėniu sambūriu (sājūdiu), katrėi darė dėdėlė ītaka žemaitiu savėmuonės formavėmou, vėsuos Lietovuos kultūras ėr švėitėma, tēp pat ėr gruožėnės literatūras raidā XVI–XIX o.
Prisiminkem tus pruof. J. Gėrdzijauska išskėrtū kultūrėniu sambūriu pagrindinius līderius. Kuožnos iš anū žmuogou, bėnt kėik daugiau žėnontem Lietovuos istuorėjė, daug kou pasaka ėr aple konkretė kultūrėnė sambūrė veikluos pagrindėnės krīptis.
I sambūris. Prišakie – Žemaitiu seniūns Biliūns-Bilevīčė Juons. Karto so anou – Kulvietis Abrauoms, Rapoliuonis Stanisluovs, Mažvīds Martīns, Zablockis Jurgis, Rodūniuonis Aleksandros Vīresnīsis ėr nemžā kėtū tuo laika švėisuoliu.
II sambūris. XVI o. pabaiga. Varnē. Žemaitiu vīskopa Giedraitė Merkelė laikuotarpis. Šalėp anuo matuom Strījkovski Motiejo, Mikaluojo Daukša.
III sambūris. XVII–XIX o. Kražiu kolegėjė. Laikuotarpis ėlgs. Kas bova līderē tās laikās, sunko jau pasakītė, nes tamė sambūrie rīškiū asmenībiu īr daug ėr kuožnos iš anū stėpros: Puoška Dionīzos, Stanevīčė Sėmuons, Jucevīčė Liodvėks Aduoms, Juškas Ontuons ėr Juons, Gužutis Aleksandros Fruoms.
IV sambūris. XIX o. pradė. Žemaitiu vīskopa Giedraitė Jūzapa Arnulfa laikuotarpis. Karto so anou – Puoškā Dionīzos, pėrmāsis žemaitėškā rašės poets Klements Ontuons, Stazds Ontuons.
V sambūris. Ons tēp pat sosėformava XIX o. pradiuo. Cėntros – Barzdiūs-Bėjuotūs. Līderis – Puoška Dionīzos. Šalėp auo tās laikās matuom jau mėnieta Giedraiti Jūzapa Arnulfa, Valiūna Silvestra, J. Šimkevīčė. Če nuorietiuo akcentoutė tuoki muomėnta: tuo sambūrė ītakuojems 1823 m. rugpjūtė 3 d. Stanevīčė Sėmuons parašė uodė „Šluovie Žemaitiu“.
VI sambūris. Cėntros – Vilniou. Jodiejėma līderis – Stanevīčė Sėmuons. Karto so anou: Daukonts Sėmuonas, Nezabitauskis Kajetuons, Pliuoteris Jurgis, Protasevīčė Kiprijuons, Zatorskis Prans, Pšeciševskis Adolpis ėr nemažā kėtū tuo laika žemaitiu kultūras ėr muoksla žmuoniū, katrū dėdėlė dali sodarė Kražiu gimnazėjės auklietėnē.
VII sambūris. Ons sosėformava Peterburgė 1835–1850 m. Pagrindėnē veikiejē – Daukonts Sėmuons ėr Valončios Muotiejos. Anėi so Lietovuo bovosēs žemietēs rīši palaikė par Žemaitėjuo gīvenusi Pabrieža Jurgi.
So kuožno sājūdio mes vės daugiau artiejem pri šiū dėinū, ta nuorietiuo kėik daugiau apsėstuotė pri tuo laikuotarpė. Jau minietamė straipsnie pruof. Gėrdzijausks Jūzaps atkreipė diemesi i tou fakta, ka Peterburgė, S. Daukanta aplinkuo, sobrėnda ne tik pradėnės lietoviu muokīklas sukūrėma idiejė, bet ėr vėdorėnė muokīma ėr Žemaitiu akademėjės plans. S. Daukonta draugū būrielis Peterburgė par keliuolėka metu išjodėna svarbiausius lietoviu kultūrėnė darba barus ėr padiejė pagrindus tuolesnē lietoviu tautinės kultūras plietrā.
VIII sambūris. Maskva. XIX o. vėdurīs. Līderē: Želvīs-Želvavīčė Jūzaps ėr Andriejauskis Vladimīrs. Karto so anās – Bociarskis Dominīnks, Koncevīčė Juons.
IX sambūris. Viel XIX o. vėdorīs, bet jau Varnē. Jodiejėma priekie – Varniu konėgū semėnarėjės rektuorios, vuo nu 1850 m. – ėr Žemaitiu vīskops Valončios Muotiejos. Karto so anou – Daukonts Sėmuons, Ugianskis Andrius, Kašarauskis Prancėškos Ambraziejos, Račkauskis Jeronīms Kiprijuons, Andriejauskis Vladimīrs, Juška Juons, Zenkevīčė Juons, Beresnevīčė Aleksėndra, Dovīdaitis Jūzaps Silvestros, Stulginskis Ferdinands, Duominīnks Bociarskis. Pri Varniu kultūrėnė sambūrė pritapa ėr Rietavė gīvenės, muokītuojavės Ivinskis Laurīns.
X sambūris. Ėr viel XIX o. vėdorīs, bet jau Jaunsvirlaukas dvars pri Jelgavuos (Korša gobernėjė). Tou jodiejėma rata soka Smuglevīčė Petros, vuo karto so anou dėrba Daukonts Sėmuons, Akelaitis Mikaluojos, poets Daukša Jokūbs ėr kelė kėtė tuo laika kultūras, muoksla veikiejē.
XI sambūris. Žemaitėjė. 1867–1870 m., lietovėškas spauduos draudėma metā. Tam jodiejėmou Žemaitėjuo vaduovava vīskops Valončios Muotiejos, katros sobūrė dėdliausi spauduos riemieju, platintuoju, leidieju būri. Tas jodiejėms daug kou prisėdiejė, ka 1904 m. lietovėškas spauduos draudėms luotīnėškās rašmėnīm būtom panaikints.
Ėr tēp žingsnis pu žingsnė priartiejuom ėr pri XX o.
 
XX omžios
Pruofesuoriaus Gėrdzijauska Jūzapa pavīzdio nuorietiuo tuoliau tus kultūrėnius sājūdius eilies tvarka ivardintė.
 
XII sambūris. Vīskopa Valončiaus Muotiejaus isiūbouts jodiejėms nenorėma lig pat XX o. pradiuos. Par tou laika sosėformava užsėgrūdėnusi kultūras ėr literatūras veikieju karta, katra aple savi daug kou pasaka spauduos draudėma laikās išleistuoms knīnguoms, draudamuo lietovėškuo spauduo, užsienie išleistuos knīnguos išspausdintās straipsnēs, gruožėnės literatūras kūrėnēs.
Nauji impulsa žemaitiu kultūras žmuoniū veiklā davė Lietovuos nepriklausuomībės paskelbėms. XX o. pradiuo simbuolėškā galem išskėrtė žemaitiu kultūrininku sambūri, katruo cėntrėnė figūra bova Višinskis Puovėls. Būtent tas žmuogos palaikė rīšius so dėdėlio būrio žemaitiu muoksla ėr kultūras veikieju, paokatėjė pradietė kortė Žemaitė, Lazdīnu Pelieda, Šatrėjės Ragana, nemažā kėtū autuoriu, rūpėnuos laikraštiu, knīngu leidėmo. Kultūrinis krašta gīvenėms Žemaitėjuo tou laikuotarpio bova dėdėlē iduoms. Če veikė nemažā kultūras, švėitėma organizacėju, katrū veikluos tīrėniejėmā šėndėin tonkē jau īr muokslininku diemesė cėntrė.
 
XIII sambūris
XX a. 3 dešimtmetė pabaiguo – 4 dešimtmetė vėdorie Žemaitėjuo sosėformava naus žemaitiu kultūrinis sambūris, katruo centros bova Telšē. Pradė tam sājūdiou davė Telšiū ėr aplinkiniu rajuonu kultūras žmuoniū pastongas puoselietė sava gimtuojė krašta istuorėjė, kultūras pavelda, Telšiūs ikortė vėsuos Žemaitėjės kraštuotīras muziejo. Greitā anū būri papėldė kėtė Žemaitėjės, Klaipiedas krašta kūrības žmuonis, tēp pat ėr žemaitē rašītuojē, dailininkā tētralā, katrėi gīvena kėtuos Lietovuos vėituos. Vėsū anū cėntros bova Telšē, besikorous Žemaitiu muziejos „Alka“ (par sava istuorėjė kelis kartus keitės pavadėnėma) ėr Telšiū žemaitiu tētros, katros ėlga laika toriejė ėr pruofesiuonaliuojė tētra statusa. Tās metās Žemaitėjuo sosėkūrė, sava veikla plietuojė nemažā ėr kėtū tuo krašta kultūras, švėitėma organizacėju, katruos bova tuo laikuotarpė žemaitiu kultūrėnė, švietiejėška sājūdė sodietėnė dalės.
 
Žemaitiu rašītuoju sambūris
2006 m. soejė 70 metu nu Žemaitiu rašītuojė sambūrė ikūrėma (pėrmuojė anuo kongresa), diel tuo tā mūsa ivardintā XIII žemaitiu kultūrėnė sambūrė veikluos krīptē šiuo publikacėjuo nuorietomės skėrtė daugiau diemesė.
Gėmė tas Žemaitiu rašītuoju sambūris iš Žemaitėjuo organizoujemu žemaitiu rašītuoju kūrības vakarū, katrūs pradiuo dalīvava jau pripažintė, knīngas išleidė, sava kūrība žornalūs, ivairiūs almanakūs skelbė rašītuojē, pri katrū vieliau prisėdiejė ėr jaunesnė kūriejē. Leisdams antuoluogėjė „Žemaitē“ (lietovėšks anuos pavadėnėms bova „Žemaičiai“), S. Anglickis 1938 m. rašė: „(...) vieningai pradedame žemaičių senovės, žemaičių stiprībės, kalbos, kūrybos ir būdo atgimimą. Koks nors politiškas apsisprendimas bei separatizmas mums galvos nekvaršina. Mes dar tebesame ištikimi pirmojo mūsų tautos žadintojo Simono Daukanto dvilypei sąvokai: žemaičiai lietuviai arba lietuviai žemaičiai. Kablelio tarp tų dviejų žodžių, kaip ir jis, mes nenorime. Bet niekas negali laikyti per bloga savo kultūros globą, savo kalbos turtų išsaugojimą, ugdymą ir laisvas varžybas kultūros srityje“.
S. Anglickis tamė kultūrėnemė sambūrie pradiuo bova vėns iš līderiu. Tou laiko ons gīvena ėr dirba Šiauliūs. Tou tarpo žemaitiu kultūrėnė atgėmėma centros, kap jau bova pasakīta, formavuos Telšiūs, tad greitā ėr vaduovavėms Žemaitiu rašītuoju sambūriou perėjė Telšiūs gīvenosėms žemaitėms ėr tapa bėndra tarpukarė ėr Ontruojė pasaulėnė kara metās vīkosė žemaitiu kultūrėnė sājūdė sodietėnė, vėina iš rīškiausiu daliū. Tuo Žemaitėjuo ėr vėsuo Lietovuo, tēp pat ėr užsienie gīvenontiū kai kuriū kultūras žmuoniū jodiejėma prišakie tās laikās bova Žemaitiu „Alkas“ moziejaus ikūries poets Genīs Prans, rašītuos Butkū Jozė, dramaturgs ėr poets Gintals Petros, konėgs, vėns iš tū laikū garsiausiu Lietovuos teuoluogu, 1937–1940 m. „Žemaitiu prietelio“ redagavės Olšausks Kazėmiers ėr nemažos būrīs kėtū iškiliū žemaitiu, pri katrū vėliau prisėjungė ėr dailininkā Augustinavīčė Paulius, Valius Telesfuors, aktuorios, režisierios Bernuots Napuoleuons, Jurkā – Jūzaps ėr Paulios, kalbininks Salīs Ontuons, nemažā kėtū švėisuoliu.
1936 m. lapkrėtė 15 d. Šiauliūs bova suorganizouta pėrmuoji žemaitiu rašītuoju konfėrėncėjė. Anuo dalīvava Butkū Jozė, Simonaitītė Ieva, Santvars Stasīs, Anglickis Stasīs, Janušītė Liūnė, Būdavs Stasius, Genīs Prans, Gintals Petros, Neveravīčė Fabijuons. Tuo konfėrėncėjuo gėmė somanīms išleistė jau mėnavuota žemaitiu pruozas ėr poezėjės antuoluogėjė „Žemaitē“. Knīngas sodarītuojo bova paskėrts S. Anglickis. Leidont tou antuoluogėjė pri jau pamėnavuotu rašītuoju prisėdiejė Vīdūns, Čiurlionienė-Kīmantātė Zuopėjė, Vaitkos Mīkuols, Šimkos Juons, Mazalātė Nelė, Dulkė Klemensos, Linkevīčė Mėkuols. No vo jaunesniuoji tū laikū rašītuoju karta – Mačernis Vītauts, Jurkā Jūzaps ėr Paulios, Niūnevātė Stasė ėr kelė kėtė rašītuojē – i tou sājūdi isėjungė kėik vieliau.
„Žemaitiu prietelius“ prīškarė metās, vo Ontruojė pasaulėnė kara laikotarpio – Telšiūs leidams „Žemaitiu žemės“ savaitraštis bova tėi leidėnē, katrūs kap kuokemė metraštie atsėspindiejė tuo naujuojė kultūrėnė žemaitiu sājūdė veikla. Ons pėrmiausē plietuojė S. Daukonta, M. Valončiaus laikū kultūrėniu sājūdiu tradicėjės, ėr, kāp īr pasakės S. Anglickis, miegėna atgaivintė tus žemaitiu kalbuos tortus, katrėi, ivedos bėndrėnė lietoviu rašta, kalba, bova nustumtė i šali.
Platē Žemaitėjuo pasklėda tuo pateis S. Anglickė pasakītė ėr mūsa dėinas pasėikė žuodē: „Yra tik viena kalba, kuria visi pasaulio rašytojai geriausiai rašo, tai yra motinos kalba. Žemaičiai privalo savo liežuvį iš pagrindų išnaudoti, paskui jau tik griebtis kito, o ne atvirkščiai“.
Tas žemaitiu kultūrinis sambūris gana aktīvē veikė ėr Ontruojė pasaulėnė kara metās, bet 1944 m. vasara, artiejont frontou, aptėla. Dalis sambūrė dalīviu pasėtraukė i Vakarus, dalės žova, dalės nuējė i tīlioujė rezistėncėjė, nes, kap īr pasakės Anglickis Stasīs, sovietmetio žemaitėšks kultūrėnis jodiejėms bova nepageidaujems.
***
Vėsė lig šiuol pamėnavuotė kultūrėnē sājūdē bova vėsuomenėnē sambūrē ėr lig tuo laika juokiū oficeliū organizacėju, katruos būtom jungosės anūs dalīvavusius vėsus veikiejus ėr formalizavosės tus jodiejėmus, nebova. Priežastės ta, ka kalbam aple sājūdius, vo ne organizacėjės. Je kalbiesem aple organizacėjės, toriesem pasakītė, ka tarpukarė ėr Ontruojė pasaulėnė kara metās Lietovuo tuokiū žemaitėšku kultūrėniu organizacėju, katrū veikluos tėkslā bova puoselietė žemaitėška identiteta ėr patėms tuobolietė kap žemaitems, bova nemažā. Platė veikla Kaunė, Klaipieduo bova išsėvīstės akademinis žemaitiu stodėntu korporacėnis jodiejėms, kt.
Tarpukarė metās Žemaitiu rašītuojė sambūrė vaduovā bova pradiejė rūpintėis, ka anū organizacėjė būtom iregistrouta valdiuos īstaiguos, bet tas, mona žėniuoms, lig gala nebova padarīta (duokumėntu, katrėi iruodītom, ka ta organizacėjė bova iregistrouta, nier dar pavīkė rastė).
 
XIV sambūrė veikluos I etaps
Naus žemaitiu kultūras sambūris Lietovuo prasėdiejė karto so kėlstontēs Lietovuos Atgėmėma viejēs (XX o. 9 deš.). Šėndėin daug kam iš žemaitiu tas kultūrėnis sambūris ėr asocėjoujės so Atgėmėmo. Vilniou anuo dalīvē rinkuos pri Mickevīčė Aduoma paminkla pamėnietė 1918 m. vasarė 16 d. paskelbta Lietovuos nepriklausuomībės Akta sokakti, kielė Lietovuos trėspalvė, vuo žemaitius bodėna, vienėjė vės garsiau skombous Rainiū tragedėjės atmintėis varps.
Tas žemaitėšks kultūrinis sambūris tēp pat tor sava istuorėjė ėr sava pagrindinius veikiejus.
2007-āsēs metās bus 20 metu, kāp ivīka pėrmuoji Varniu muokslėnė konfėrėncėjė. Suorganizava anou tou laiko jaunė Žemaitėjės ėr Lietovuos istuorikā, katrėi tīrėniejė Žemaitėjė. Anėms vaduovava iš Telšiū kėlės istuoriks, arkeuoluogs, dabar Vilniaus dailės akademėjės rektuorios, pruofesuorios dr. Butrėms Aduoms ėr tou laiko Žemaitiu muziejou „Alka“ dėrbės istuoriks dr. Vaivada Vacluovs, katros dėrb Klaipiedas universitetė. Konfėrėncėjė bova skėrta Biržulė ežera baseina tīrėniejėmu dešimtmetiou.
Īprasta, ka konfėrėncėjuo dalīvaun nedėdėlis suinteresoutu žmuoniū būrielis. Tou tarpo i Varnius tās metā sosėrinka daugībė žmuoniū, katrėi jautė puoreiki geriau pažintė sava krašta istuorėjė ėr kultūra. Būtent tuo konfėrėncėjuo pėrma karta bova oficelē pagarsintė planā ikortė vėsus Žemaitėjės kultūras ėr muoksla žmuonis vienėjontė Žemaitiu kultūras draugėjė. Tou idiejė konfėrėncėjuo iškielė jau mėnavuots Vaivada Vacluovs ėr aukštaitis istuorėks Kulakausks Ontuons.
Puoreikis tuokē organizacėjē bova dėdliausis ėr sālīgas anā ikortė tās laikās bova palonkės. Pu konfėrėncėjės tuos draugėjės kūrėma idiejė tuoliau bova vīstuoma Telšiūs, tarontėis so Vilniou gīvenontēs iš Žemaitėjės kėlosēs kultūras, mena, muoksla veikiejēs bei žemaitėška kultūrėnė jodiejėmā inicetuorēs Žemaitėjės rajuonūs ėr miestūs. Telšiūs tuo jodiejėma cėntros bova Žemaitiu moziejou „Alka“. Pri tuo jodiejėma, oficeliuos žemaitiu kultūrėnė jodiejėma draugėjės ikūrėma ištaku stuoviejė Vaivada Vacluovs, Šviegždavīčė Kēstutis, Spudītė Elvīra, Vilniou dėrbous Butrėms Aduoms. Būtėnt anėi padiejė pagrindus Telšiūs, „Alkas“ moziejou, 1988 m. lapkrėtė mienesie ivīkosem 46 žemaitiu, sosėrūpėnusiu krašta kultūrėnio palėkėmo, anuo išsauguojėmo, sosėbūrėmou, katros paskiau bova pavadints Žemaitiu kultūras draugėjės steigemoujė konfėrėncėjė. Tamė rėngėnie pėrma karta oficialē bova diskutoujema dėl Žemaitiu kultūras draugėjės ikūrėma ėr numatītas anuos veikluos pruogramas pagrindėnės krīptis.
Tamė ėr tuolesnemė draugėjės kūrėma pruocesė, be jau pamėnavuotu žemaitiu kultūrininku, aktīvē dalīvava rašītuos ėr žornalists Kašauskis Stasīs, anuo bruolis rašītuos Raimonds, bovės Telšiū aeruokluba pirmininks Kasparavīčė Stasīs, etnuoluogs Milios Vacīs, Telšiū rajuona arkiteks Žebrauskis Algėrds, telšiškis žornalists A. Ivoncios, muokslininks S. Daunīs iš Rumšiškiu.
Tamė sosėbūrėmė (konfėrėncėjuo) bova nutarta ikortė Žemaitiu kultūras draugėjė, bova patvirtintė anuos īstatā, išrinkta Žemaitiu kultūras draugėjės valdība iš 17 žmuoniū. Šėndėin vėsus anus nuorietiuo ėr pamėnavuotė: V. Vaivada, K. Šviegždavīčė, L. Valatkienė, A. Žebrauskis, S. Kasparavīčė (Telšē), V. Milios, R. Kašausks, A. Kumža, A. Butrėms, (Vilnios), A. Narmonts (Palonga), A. Vėlks (Mažeikē), A. Gedvilienė (Šėlalė), A. Ilginis (Klaipieda), E. Mėckūns (Žemaitiu Kalvarėjė), S. Niūnevātė (Naujuojė Akmenė), A. Rimeika (Šiaulē). Draugėjės darba soktė bova patėkieta draugėjės prezidiumou, vuo anuos pirmininko išrinkts Kasparavīčė Stasīs.
Ta bova pėrmuoji žemaitiu kultūras žmuoniū draugėjė par vėsū žemaitėšku kultūrėniu sambūriu istuorėjė, katruos veikla formalizouta – isteigta oficiali draugėjė, katra 1988 m. groudė 8 d. iregistrouta kāp Lietovuos kultūras fonda struktūrinis padalinīs. Pagal tou laiko galiuojusius istatīmus draugėjė, anuos īstatā bova iregistroutė ėr Telšiū rajuona vīkduomājemė kuomitetė (1989 m. sausė 5 d.).
Žemaitiu kultūras draugėjės kap žemaitiu kultūrininku vėsuotėnės vienītuojės, veikluos perijuods tēsies gerus pėnkis-šešis metus, katrėi mūsa Lietovuo bova politėniu ėr suocelėniu parversmu, dainioujėntės revuoliucėjės metā. Žemaitėjuo gīvenė ėr iš Žemaitėjės kėlė kultūras žmuonis tās laikās būries pu vėino vielevo, aktīvē dalīvava draugėjės organizoujemūs rėnginiūs, pastatė Rainiū koplīčė, atstatė nemažā senūju ėr inicijēva ne vėina naujė paminkla pastatīma, tēp iomžindamė iškiliū sava krašta žmuoniū ėr tou krašta garsėnontiu īvīkiu atmėnėma. Priš gerus dešimti metu tou aptartouji Žemaitiu kultūras draugėjės veikluos perijuoda pamiegėnau patīrėnietė, sorinkta medžega apibėndrintė (parašītė trumpa tuos draugėjės veikluos istuorėjė 1987–1993 m. ėr anou išleistė. Tas bova padarīta – Žemaitiu kultūras draugėjės istuorėjė bova išleista kāp „Žemaitiu žemės“ žornala 1996 m. nr. 1 prieds, katros bova platėnams ontramė Žemaitiu kultūras draugėjės sovažiavėmė (1993 m. lėipas mien. Varniūs).
Tou laikuotarpio Žemaitėjuo ėr vėsuo Lietovuo, žemaitiu kultūras draugėjės pavīzdio naujē sosėkūrė ar atsėkūrė, sava veikla pradiejė plietuotė nemažā tarpukarė, Ontruojė pasaulėnė kara metās veikusiu kultūras, švėitėma organizacėju.
Revoliucėju, demonstracėju laikā praeit. Po tuo prasided rimts darbs. Idieju eufuorėjės apimtė žmuonis sava interesu laukė praded ėiškuotė galėmībiu iš esmies realizoutė savi kāp asmenībė, aple savėm sobortė žmuonis, katrėi padietom tas idiejės, katruos pėrmiausē īr anam patem svarbės, i krauji isigierosės, relizoutė.
 
XIV sambūrė veikluos II etaps
Nu 1993–1994 m. Lietovuo pradiejė formoutėis naus XIV žemaitiu kultūrėnė sambūrė veikluos etaps, katram būdinga dalėnė kultūras žmuoniū veikluos ėr geuografėjės decėntralizacėjė – kultūrėnės veikluos cėntrā sosėformava daugelie Lietovuos miestu ėr miestieliu: Vilniou, Kaunė, Klaipieduo, Kretinguo, Plungie, Mažėikiūs, Palonguo, Skoudė, Tauragie, Paneviežie, Bėržūs, Anīkštiūs, Rumšiškies, Vėlkavėškie, Ruokėškie ėr kt. Tuo sambūrė ašės tebibova Žemaitiu kultūras draugėjės veikla. Anuos ītakuo sosėbūrė savaronkėškā veikou Žemaitiu kultūras draugėjės skīrē, kėtas kultūrėnės organizacėjės, bėndrėjės, draugėjės ėr anuos tuoliau plietuojė žemaitėška kultūrėnė, švietiejėška veikla, priklausuomā nu tuo, kuokės bova tuos vėituos kultūrėnės pajiegas ėr i tus kultūrėnius darėnius sosėbūrusiu žmuoniū interesā, galėmībės savėm kap žemaitius, Žemaitėjės krašta patrijuotus, tuos veikluos šalininkus identifikoutė ėr relizoutė. Dėdėlė dalės tu kultūriniu darėniū sava veikla oficelē formalizava, iregistrava (kartās kāp Žemaitiu kultūras draugėjės padalėnē, vo tonkē ėr kāp vėsā so draugėjės veikla nesosėjosės, savaronkėškas organizacėjės), nemaža dalės tuo nepadarė, nes tam nebova ėr dėdėlė puoreikė – anėi neišvīstė tuokiuos veikluos, ka reikieto torietė rēkalū so valdiuos īstaiguom: muokestiu inspekcėjuom, savėvaldībiem ėr panašē.
Tas, XIV sambūris gīvuo, igaun vės naujės formas lig pat šiuol ėr dara nemaža ītaka pastarāsēs metās tėik Lietovuo, tėik ėr konkretē Žemaitėjės etnuografėnemė regėjuonė išrīškiejusiuoms naujuoms žemaitėška kultūrėnė jodiejėma formuoms.
Kalbont aple Žemaitiu kultūras draugėjės veikla ontramė tuo sājūdė etapė, rēk pamėnavuotė tuokius muomėntus:
1. Ligi pat šiuol daugelie Žemaitėjės ėr kėtuos Lietovuos vėituos dar tebveik, ka ėr ne vėsė, ne vėinuodo aktīvomo, Žemaitiu kultūras draugėjės skīrē. Daugiausē išsėlaikė tėi, pri katrū vaira bova stėprės asmenībės, katrū branduoli sodarė žmuonis, jautou stėpri rīši so sava gimtoujo krašto, puoreiki bėndrautė so žmuonīm, tīrėnietė krašta istuorėjė, kalba, kultūra, anou puoselietė ėr puopolerintė.
2. Žemaitiu kultūras draugėjės veikluos ītakuo Žemaitėjuo atsėkūrė, sosėkūrosė ėr tebsėkor daug kėtū krašta kultūras organizacėju, katruos vėino atvejo vėsuos Žemaitėjės, vo kėto atvejo vėina miesta, rajuona, miestelė masto atlėikt dėdėli kultūrini, švėitiejėška darba, tēp pat ėr kultūras pavelda sauguojėma, puopolerėnėma sritie. Tuos draugėjės, organizacėjės savės dažniausē vėsā netapatėn so žemaitiu kultūrėnio jodiejėmo, kuokio nuors anuo sambūrio, nuors iš tėkrūju īr anuo sodietėnės dalis. Vėino iš tuokiū draugėju, katruos veikla Žemaitėjuo īr dėdėlē rīški, veik Plungės kraštė – ana īr atsėkūrusi „Saulutės“ draugėjė, katra jau daug metu leid perėjuodėni kultūras, švėitėma laikrašti „Žemaitiu saulutė“.
3. Pastarāsēs metās, tēp pat veikamas Žemaitiu kultūras draugėjės pavīzdė, daugelie Žemaitėjės miestu, miesteliu ėr kaimū formoujės, sava veikla iduomē plietuo bėndruomenės. Anuos tēp pat dėdėli diemesi skėr sava krašta pažėnėmou, anuo tradicėju puoseliejėmou, žmuoniū kultūrėnem gīvenėmou ėr švėitėmou, turiningam laisvalaikė praleidėmou. Tas ruoda, ka anuos tēp pat īr bėndra žemaitėška šiū dėinū kultūrėnė sambūrė sodietėnės dalis.
4. Paskotėnēs dešimtmetēs Vilniou, Kaunė ėr kai kuriūs kėtūs dėdlesniūs miestūs isėkūrė ėr sava veikla plietuo nemažā tieviškienu (kraštietiu) klubu. Dalės iš anū pradiuo kūries kap neoficelė Žemaitiu kultūras draugėjės padalėnē, vo šėndėin veik kāp vėsā atskėrė kultūrėnē darėnē (Šėlalėškiu kluba pavizdīs Vilniou).
5. 1991–2006 m. tėik Žemaitėjuo, tėik ėr vėsuo Lietovuo išrīškiejė ėr dar vėina žemaitėška kultūrėnė sambūrė veikluos forma, katrou simbuolėškā gal pavadintė „žmuogos-instituts“. Kāp tou soprastė? Dėdėlemė kultūras, švėitėma sritie dėrbontiū žmuoniū būrie išrīškiejė asmenībės, katruos ne tik aktīvē dalīvaun ivairiū žemaitiu kultūrėniu bėndrėju, draugėju veikluo, bet patis pagal sava interesus ėr puoreiki savėraiškā sosėkor individualės kultūrėnės veikluos pruogramas ėr anas pagal sava galėmībės miegėn relizoutė. Kartās tėi „žmuonis-institutā“, nebūdamė ispraustė i juokius formalizma, oficeliū organizacėju riemus, padara daugiau, nego kelės dešimtis nariū jungonti kuoki draugėjė. Tuokiū „žmuoniū-institutu“ pavīzdiū torem Plungie, Rėitavė, Telšiūs, Vilniou, Šiauliūs, Palonguo, Klaipieduo ėr daugelie kėtū vėitu.
6. Kalbont aple šiū dėinū žemaitiu kultūrėnius sambūrius, rēk pamėnavuotė ėr tas pajiegas, katruos boras pri valdėšku kultūras īstaigu, kultūras cėntrū ėr sava veikla nukreip krašta istuorėjės, kultūras ėr savės pažėnėmou. Dėdėli ėr svarbi darba tuo sritie atlėikt Žemaitėjės mena saviveiklas kolektīvā (tētrā, kaima kapelas, chuorā, ansamblē, šuokiu kolektīvā, bėbliuotekas, muziejē ėr kt.).
 
XV sambūris
Naus žemaitiu kultūrinis sambūris pradiejė formoutėis 1994 m. Pri tuo pėrštus viel prikėša aukštaitē – šiou konkretio atvejo bovės kultūras viceministros, vuo dabar Vilniaus galerėjės vedies Balčiūns Vītauts.
Tou laiko Lietovuo žemaitiu pavīzdio kūries kultūrėnės, sava krašta identiteta išlaikīmo besėrūpėnontės organizacėjės mažne vėsūs Lietovuos etnuografiniūs regėjuonūs. Anū pagrindėnės veikluos sritis, kap ėr žemaitiu, bova tīrėnietė sava gimtouji krašta, puoselietė ėr puopolerintė anuo kultūra ėr identifikoutė savėm kap žmuogo vėinēp a kėtēp susējusi so tou krašto. Žmuonis, katrėi tās laikās vaduovava Lietovuos kultūrā, tamė matė dėdėlė pozitīvė jiega ėr rūpėnuos, kāp tou pruocesa padarītė vėsuotėnio, kāp anou tinkamā panauduotė bėndruos Lietovuos kultūras plietrā. Tuokiū kultūras draugėju, kap Žemaitiu kultūras draugėjė, katra tou laiko daugiau perejė i klubėnė veikla, rimtam darbou neožteka. Bova prisėminta S. Daukonta ėr M. Valončiaus idiejė torietė Žemaitiu akademėjė. Tuokē akademėjē Žemaitėjuo pagrinds jau bova padiets: nu 1987 m. vos ne kuožnās metās vėsuomenėnēs pagrindās bova organizoujemas Žemaitėjės krašta kultūras ėr istuorėjės tėramuosės ekspedicėjės, tradicėnės žemaitiu muokslėnės konfėrėncėjės (liuob vīktė Varniūs vasaruoms), tū konfėrėncėju pagrindo pradietas leistė „Žemaitiu praeitėis“ serėjės knīngas. Bova jau sosėformavės ėr muokslėninku, žornalistu, kėtū krašta kultūras žmuoniū rats, katruo narē, relizoudamė sava kultūrėnės ėr muokslėnės veikluos tėkslus, būries aple istuorėka Botrėma Aduoma. Tas ruodė, ka īr rimts pagrinds tuokė Žemaitiu akademėjė formalē ikortė. Tas oficelē bova padarīta 1994 m. lėipas mien. pabaiguo Varniūs vīkosiuo muokslėnie konferėncėjuo. Nu pat pėrmuos draugėjės veikluos dėinuos lig pat šiuol Žemaitiu akademėjē vaduovaun Butrėms Aduoms, vuo aple savėm ons bor dėdėli būri Žemaitėjės istuorėjės ėr kultūras tīrėnietuoju. Tarp anū īr pruofesuorē Daujuotītė Vėktuorėjė, Gėrdzijausks Jūzaps, Subačios Giedrios, Daujuots Vladisluovs, dr. Vaivada Vacluovs, istorikā Puovėls Šverebs, Misios Kazīs, puotuograps Varns Sigits, žornalistės Mukienė Danutė ėr Grabītė Jūratė, pastarāsēs metās aktīvē i anuos veikla isijungė plungėškė Skurdauskienė Juolanta, platelėškė Kuprelītė Aldutė. Pėrmāsēs Žemaitiu akademėjės garbies narēs bova pripažintė gerbamė Žemaitėjės krašta istuorėjės ėr kultūras tīrėnietuojē – Brožos Konstantīns ėr Ravickienė Eleuonuora (abodo jau mėrė).
Tamė naujē besipormoujėntemė jodiejėmė matuom ne vėina žmuogu iš tū, katrėi isiūbava žemaitėška kultūrėni sambūri 1987–1993 m.
Einont laikou, žemaitėškamė kultūrėnemė sājūdie veikluos diferenciacėjė vės daugiau rīškiejė ėr tebrīškie. Ne vėsė, katrėi soka Žemaitiu kultūras draugėjės veikla anuos kūrėmuos ėr stėpriejėma laikuotarpie, tuo veikluo bedalīvaun – dalės anū šėndėin jau īr naujē isėkūrusiu savaronkėšku kultūras, švėitėma, muoksla vėsuomenėniu organizacėju narē ėr tuos naujuos organizacėjuos igīvendėn sava kultūrėnės inicetīvas. Vėinė iš anū so Žemaitiu kultūras draugėjė sava rīšius īr oficialē nutraukė, kėtė dar simbuolėškā tebier laikuomė tuos draugėjės narēs, nuors anuos veikluo ėr nebdalīvaun.
Pri tuokiū naujē, iš bėndra 1987–1993 m. Žemaitiu kultūrėnė jodiejėma ėšaugusiu ėr šėndėin savoronkėškā veikontiū, aple savėm naujus žmuonis borontiū organizacėju pėrmiausē išskėrtiuo Vilniou isėkūrosė Žemaitiu akademėnė jaunima korporacėjė „Samogitia“, katra Lietuvuos Respublikas Teisingoma ministerėjuo iregistrouta 1996 m. groudė 24 d.
Vilniou veik ėr Šatrėjės Raganas bėndrėjė, Regėjuonu kultūrėniu inicetīvu cėntros (arba „Žemaitiu žemės“ žornala redakcėjė). Vilniou īr ėr Sėmuona Stanevīčė bėndrėjės cėntros, Žemaitiu kultūras, akademėnė jaunima ėr vākū paramuos fonds. Tū organizacėju vėikluo dėdėlė masėškoma nier, bet darbs dėrbams konkretos, iš esmies, pruofesiuonalē ėr tas ne vėinuo sritie reprezentoun šiū dėinū žemaitiu kultūras žmuoniū, kultūrėniu sambūriu veikla.
Telšē faktėškā žemaitėškamė kultūrėnemė jodiejėmė tamė perėjuodė īr praradė cėntra puozicėjės. Anuos palaipsniou parsėkielė i kėtus Lietovuos miestus, daugiausē i Vilnio. Telšē lėka tik kap simbuolėnė Žemaitėjės suostėnė, vo Žemaitiu muziejus „Alka“ – kap vėina iš oficelaus žemaitiu kultūrėnė sambūrė organizacėju – Žemaitiu kultūras draugėjės – cėntros.
 
1987–2006 m. žemaitiu kultūrėnės veikluos ipatībės
1. Žemaitiu kultūrinis sājūdis nu pat Lietovuos atgėmėma pėrmū metu (1985–1987 m.) Lietovuos masto bova stėpriausis, masėškiausis, ivaireposėškiausis, gėliausis ėr nuosekliausis.
2. Žemaitiu kultūrėnė veikla bova ėr tebier pavizdīs kėtū Lietovuos etnuografėniu regėjuonu kultūras žmuonėms, kāp, kuokiuoms formuoms Lietovuos sālīguoms šēs laikās gal organizoutė kultūrini jodiejėma atskėrūs Lietovuos istuorėškā sosėformavusiūs etnuografėniūs regėjuonūs.
3. Žemaitėjuo, skirtingā nego kėtūs Lietovuos etnuografėniūs regėjuonūs, krašta kultūrėnės organizacėjės kūries, tonkē ėr tebsėkor, stėpriejė, vīstė ėr vīsta sava veikla nesosėtapatindamas so veikontiuoms oficialiuoms valdiuos kultūras īstaiguoms, bet sogebiedamas pajungtė valdiuos kultūras, švėitėma īstaigu torėmas fėnansėnės, intelektualėnės pajiegas igīvendindamas vėsuomenėniu, kultūrėniu organizacėju inicetīvas. Tas daugiausē rīško analizoujint Žemaitiu akademėjės veikla.
4. Platiuoji Lietovuos vėsuomenė žemaitiu kultūrėni jodiejėma nu pat pradiuos lig pat šiuol dažniausē prijem ne kāp skirtingu kultūrėniu organizacėju, institucėju, asmenībiu veikla, vo tapatėn anou so Lietovuos atgėmėma metās sosėformavosės Žemaitiu kultūras draugėjės veikla, katruos puobūdis šėndėin jau īr tik klubinis. Tou tarpo Lietovuo šiou laiko veik daug savaronkėšku žemaitiu kultūras, švėitėma, muoksla organizacėju ėr nier vėinuos organizacėjės, katra vėsas anas apjungtom („skietėnės“ žemaitiu kultūras organizacėjės nier). Tas ruoda, ka ni vėina žemaitiu kultūras organizacėjė netor muoralėnės teisės kalbietė, atstuovautė vėsū žemaitiu kultūras orrganizacėju vardo ėr anas atstuovautė vėinūs a kėtūs valstībėniūs a vėsuomenėniūs darėniūs.
5. Rēk akcėntoutė ėr tou muomėnta, ka par vėsa gīvavėma laikuotarpi paskotėniūju dešimtmetiu žemaitiu kultūrėnē sambūrē dėdėliū ėr nuolatėniu finansėniu riemieju (be keliū mažū išimtiū) netoriejė (kėta kalba aple ivairiūs miestūs ėr rajuonūs veikontius kraštietiu, tieviškienu klubus). Tas ruoda, ka versla žmuonėms vėsa krašta, sava patėis identiteta rēkalā nedėdėlē terūp, nebėnt tėik, kāp če reikietom gautė lig pat šiuol maduo esonti „Žemaitėška pasa“ ėr atsėkratītė sāžėnės graužėma, ka aš, galiedams daug kou nuveiktė tam kraštou, nieka gera lig pat šiuol nepadarau....
6. Nu pat Lietovuos atgėmėma pradiuos žemaitiu kultūrėnis jodiejėms duomėna puolitikus, bet iš esmies ne tam, ka anėi kažkou ta gera nuoriejė padarītė Žemaitėjės kultūrėnem gīvenėmou, bet, ka pasėnauduodamė žemaitiu kultūrėnė sājūdė īvaizdio, anuo dalīviu darbās ėr vardās galietom sau sosėkrautė politini bagaža. Tēp karts nu karta i tas žemaitiu kultūras organizacėjės vės isėsok „netėkrė pranašā“, katrus ne iš karta ėr pavīkst pažintė – kartās sunkē īr atskėrtė, kor če prasidėd ėr bėngas kultūrėnė veikla, vo kor tik politėnė vieleva plevesoun. Kai kuriuos organizacėjės, anū vaduovā tuokiuos situacėjuos pasėelg ėr neatsakingā, pasėdoud tū puolitiku ītakā, patenk i anū vuoratinklius. Tēp nukėnt anėi patis, par anus ėr bėndražīgē, īr padaruoma neigama ītaka vėsam žemaitėškam kultūrėnem jodiejėmou ėr anuo idiejėnems pagrindams.
7. Kalbont aple šiū dėinū žemaitėška kultūrėnė jodiejėma „doubės“, rēk akcentoutė ėr tou fakta, ka platiuojė vėsuomenė kāp žemaitėška kultūrėnė jodiejėma organizacėjės kartās prijem vėsus tus organizacėnius darėnius, katrėi savė ivardėn kap žemaitėškus, nuors anėi nieka bėndra netor so žemaitiu kultūrėnio jodiejėmo. Šiou atvejo īr konkretus pavīzdīs Klaipieduo. Pu tuo, ka isėkūrė ėr sava veikla pradiejė žemaitė Burbas „Žemaitiu parlamėnts“, daug kam reikiejė ėr lig pat šiuol tebrēk aiškintė, ka ons nieka bėndra netor so Žemaitiu kultūras draugėjė, Žemaitiu akademėjė, kėtuoms žemaitiu kultūras organizacėjuoms.
8. Žemaitėšks kultūrėnis jodiejėms pastarāsēs dešimtmetēs sosėdūrė ėr so kėto dėdėlė pruoblemo – žėnesklaidas, atskėrū žornalistu puolinkio ėiškuotė sensacėju, vuo ne gilėntėis i rēkala esmė. Ta tėndėncėjė īr akivaizdi ėr dara dėdėlė žala žemaitiu kultūrėnem jodiejėmou, anuo idiejėnems veikluos pagrindams. Diel tuo tonkē kuokiuos nuors komercėnės, vo kartās ėr ne komercėnės televizėjės sorėngta, nepruofesiuonalē parėngta, pavėršiom plaukonti laida, reportažos, diskusėjė šoniou ont oudėguos paleid daugelė žmuoniū keliū metu darba ėr pakert kultūras, švėitėma žmuoniū nuora tuoliau dėrbtė tuo sritie. Diel kuo tēp atsėtink? Daug kas priklausa nu tuo, ka Lietovuo valstībė skėr par mažā diemesė valstībės identiteta, karto ėr anuo istruorėškā sosėformavusiu regėjuonu išsauguojėmou. Nier dar normalė žmuoniū švėitėma tuo sritie. Dėdėlė dalės Lietovuos gīventuoju nesopront, kuo siek tus atskėrus etnuografėnius regėjuonus atsuovaujėntīs kultūrėnē jodiejėmā, tad tuokės atsėtėktėnā soorganizoutas, vėnposės televizėjės laidas atsisok priš žemaitius kultūrininkus ėr anū bėndramintius; kėta vėsuomenės dalės nebsopront, kuo tėi žemaitē nuor, tad atsėrond dėrbtėnis, kad ėr akivaizdiuoms formuoms nepasėreiškous atskėrū lietovuos etnuografėniu regėjuonu gīventuoju sopriešėnėms.
9. Reikieto atkreiptė diemesi ėr i dar vėina muomėnta: žemaitiu kultūrėnē sambūrē nikumet nebova ėr nier (be keliū nedėdėliū ėr neesmėniu išimtiū) užmezgė glaudiū rīšiū, rimtā nebėndradarbiava ėr nebėndradarbiaun (tēp pat be keliū nedėdėliū išimtiū) so kėtū Lietovuos etnuografėniu regėjuonu, kėtū valstībiu etnuografiniū kraštū, žiemiu kultūrėnēs jodiejėmās, nier tīrėniejė anū patėrtėis ėr perjiemė anou. Tas īr dėdėlis minusos kultūrėnemė jodiejėmė ėr neigamā atsėlėip vėsuos Lietovuos kultūrėnem judiejėmou. Dėrbdamė vėinė vėsumet esam sėlpnesnė.  

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.12.20.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija