Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 4

Nusilenkimas poetui
 
Dainininkas Danielius Sadauskas
 
Albinas Mingėla.
 
2006 m. „Baltical Optical Disc“ išleido dvi naujas dainininko Danieliaus Sadausko atliekamų dainų kompaktines plokšteles (CD) „MAIRONIS“, kuriose įrašytos dainos, sukurtos pagal Maironio eiles. Kartu su CD išleistas ir informacinis leidinukas, kuriame įtaigiai pasakojama apie Maironio asmenybę, kūrybą ir jos žavesį, unikalumą, didžiulę įtaką Lietuvos kultūros ir literatūros raidai. Tekstų autoriai: Vanda Zaborskaitė, Jonas Bruveris, Marcelijus Martinaitis, Dainora Urbonienė, Antanas Miškinis, Tomas Venclova, Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Kompaktinės plokštelės Lietuvoje sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, CD „Maironis“ pristatytas čia vykstant gražiam poeto 144-ųjų  gimimo metinių paminėjimui, kuriame dalyvavo dainininkas D. Sadauskas, būrys poeto giminaičių, nemažai kitų šio muziejaus bičiulių, poeto kūrybos gerbėjų.
 
„Tai, ką darė ir daro Lietuvoje žinomas ir populiarus dainininkas Danielius Sadauskas, yra modernioji restauracija, individuali, savaiminga apkalbėtojo fenomeno versija. Anei akimirksnį nepamirštant, jog prabėgo tiek laiko, jog tie, kitados kūrę menininkai, yra „Balsai iš Amžinybės“.
Drąsūs ir veržlūs, sklidini gracijos. Melodijos, skirtos tiems, kurie ateis“.
Sigitas Geda, Vilnius, 2001 m. kovas

Ilgametis Lietuvos Nacionalinės filharmonijos solistas Danielius Sadauskas gimė 1940 m. birželio 15 d. Petroškų kaime (Lazdijų r.). Tėvas Juozas Sadauskas 1944 m. kaip politinis kalinys buvo nuteistas 10 metų Sibiro kalėjimo. Vėliau reabilituotas. Motina Ona Sadauskienė vargo rūpindamasi trimis mažamečiais vaikais ir pagal išgales leido juos į mokslus. Vaikai pateisino mamos viltis.
Sūnus Romas – šiandien Lietuvoje plačiai žinomas rašytojas, publicistas, išleidęs daugiau kaip 20 knygų.
Danieliaus muzikiniai gabumai išryškėjo dar jam besimokant Druskininkų vidurinėje mokykloje. Vėliau jis mokslus tęsė Vilniuje, J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume (dabar – Konservatorija). Jį baigęs, toliau studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija). 1967 m. apgynė aukštojo mokslo diplomą, įgijo operos bei kamerinio solisto specialybę.
1968 m. vedė. Žmona – Greta. Ji – Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslinė bendradarbė inžinierė. Kartu gyvendami Sadauskai išaugino dukrą Ievą ir sūnų Kęstutį.
1986 m. Danieliui Sadauskui suteiktas nusipelniusio Lietuvos artisto garbės vardas.
Iki 2001 m. D. Sadauskas dirbo Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistu, tuo pat metu ir Vilniaus statybininkų kultūros rūmų meno vadovu, Lietuvos radijo redaktoriumi, dėstė Lietuvos muzikos akademijoje.
Lietuvos TV D. Sadauskas dainavo Šumano, Bethoveno, Haidno, Malerio, Šostakovičiaus, Telemano ir Bacho, daugelio kitų kompozitorių bei epochų kūrinius. Ypatingai svarbi vieta solisto kūryboje teko lietuvių kompozitorių muzikai. Per daugiau kaip tris kūrybinės veiklos dešimtmečius D. Sadauskas dalyvavo maždaug 5 tūkst. koncertų, daugelyje televizijos pastatymų, muzikinių laidų, įrašė 7 plokšteles, 4 kompaktines plokšteles, vieną elektroninę knygą. Kūrybinis palikimas Lietuvos radijo fonduose sudaro apie 20 val. garso įrašų. Parengta apie 1,5 tūkst. įvairių stilių ir žanrų vokalinių kūrinių.
D. Sadauskas dalyvavo ir daugelio kompozitorių, rašytojų jubiliejiniuose bei autoriniuose koncertuose, įvairiuose Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Karaliaučiaus, Seinų krašto, Šiaurės Kaukazo, Vidurinės Azijos, Vokietijos festivaliuose. Jis buvo ir yra dažnas valstybės švenčių renginių dalyvis ir atlikėjas. Jo atliekamų dainų iki šiol klausomasi „Poezijos pavasario“, „Muzikos rudens“ renginiuose ir garsių Lietuvos klasikų minėjimuose.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dainininkui susidarė galimybės koncertuoti ir užsienyje. Tokios progos populiarinti lietuvišką muziką pasaulyje jis nepraleido. Koncertuodamas lankėsi JAV, Australijoje, Suomijoje, Švedijoje, keliose kitose užsienio šalyse.
Pažymint M. Mažvydo „Katekizmo“ išleidimo 450-ąsias metines, D. Sadauskas  išsamiai išstudijavo, atkūrė pirmąsias lietuviškas giesmes – 18 Martyno Mažvydo giesmių. Jas jis įrašė Lietuvos radijuje ir išleido kompaktinę plokštelę (septynias iš jų UNESCO perrašė į CD-ROM ir išplatino užsienio šalyse), taip pat giedojimo forma atkūrė senųjų klasikų poeziją. Jis yra atkūręs ir Antano Strazdo idiles, Antano Baranausko giesmes, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos surinktas dainas, Antano Vienažindžio, Prano Vaičaičio elegijas, Vydūno muzikinį „Rambyną“.
Už senosios lietuvių giedamosios poezijos atgaivinimą, savitą interpretaciją D. Sadauskas 1997 m. tapo Poezijos pavasario laureatu.
Nauji solisto darbai – tai 20 dainų programa Maironio eilėmis ir Mindaugo karūnavimo 750-mečio jubiliejui skirta programa.
D. Sadauskas yra žinomas ir visuomenės veikėjas.  Jis – labdaros fondo „Muzikinė auka“, Valdovų rūmų atstatymo draugijos „Pilis“, labdaros ir paramos fondo Dr. Vinco Kudirkos vardui įamžinti steigėjas.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.12.20.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija