Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 4

Kelyje
 
Aloyzas Stasiulevičius
 
2006-ieji metai dailininkui Aloyzui Stasiulevičiui – jubiliejiniai. Ta proga Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22) 2006 m. lapkričio 29 d. atidaryta retrospektyvinė jo kūrybos paroda „Vilniaus vizijos“.
 
„Mes gimstame turėdami savo misiją. Manau, kad menininko misija yra ne vien reikšti save, savo laiką, bet pirmiausia skleisti harmoniją, liudyti pasaulio vienovę.“
Aloyzas Stasiulevičius 
 
Žiūrėdamas seniai tapytas savo drobes, pervertinau kelių dešimtmečių kūrybinį kelią – nuo impresionizmo iki konceptualizmo. Esu stipriai atitolęs nuo pirmųjų paveikslų, tapytų iš gamtos. Juos tapiau impresionistine technika, naudodamas smulkius potėpius, paveikslo paviršių užklodamas vibruojančiomis faktūromis. Stengiausi atrasti savąjį šiaurietišką impresionizmą. Tapydamas panoraminius Vilniaus paveikslus, pradėjau naudoti platų potėpį, disonansinių spalvų derinius, apibendrintą piešinį. Priartėjau prie ekspresionistinės tapybos. Vėliau impresionistinės ir ekspresionistinės patirties nebeužteko. Atradau koliažą – ant drobės klijavau laikraščių, afišų, nuotraukų iškarpas, iš folijos ir įvairių medžiagų gabalų formavau faktūras. Šią naują Lietuvoje techniką padiktavo Vilniaus mūrai – daugelio kiemų ir namų sienos buvo tarsi istorijos metraštis, prirašytas čia gyvenusių žmonių ženklais. Taip atsirado paveikslų ciklas „Sienos“.
Vilnių iš karto atpažinau kaip savo miestą. Studijavau jo istoriją, architektūrą. Ištisas dienas praleisdavau ant Vilniaus kalvų. Pažinau šio miesto formų struktūrą, bokštų vertikalių didybę, ritmiką, sudėtingo stogų audinio grožį. Vilnius man tapo tautos istorijos, kultūros ir žmogaus likimo simboliu. Ėmiau suvokti jį kaip aukščiausią Lietuvos valstybingumo išraišką, tautos laisvės siekių, mūsų kančių, nelaisvės ir sukilimų, pasipriešinimo įprasminimą. Istorijos pėdsakus, jos dramatizmą jutau kiekviename žingsnyje, didžiųjų stilių, bažnyčių ir namų, bokštų ir arkų, gatvių ir aikščių sandūrose. Istorijos, įrašytos miesto sienose, pažinimas tapo svarbia medžiaga mano kūrybiniams ieškojimams.
Laikui bėgant susidomėjau dangaus peizažais, žvaigždynais. Studijavau žvaigždynų konfigūracijas, jų mitologiją... Paveiksluose žvaigždynų išsidėstymo ritmą sugretinau su miesto struktūrų ritmu, ieškau jungties tarp žemės ir dangaus (tarp sacrum ir profanum).
Jau dešimtmetį kuriu paveikslų ciklą „Kristaus kančios istorija“. Per dabarties žmogaus patirtį ir išgyvenimus, ne iliustruodamas, o interpretuodamas siekiu papasakoti visiems žinomą Kristaus istoriją. Man tai ir bandymas grįžti prie literatūros, siužeto plastiniame mene.
Cikle „D‘apre“ (pranc. – pagal) vystau konceptualųjį kūrybos metodą. Remiuosi Marko Šagalo (Marc Chagall), Heronimo Bošo (Hieronymus Bosch) motyvais. Šio ciklo darbuose atsirado ironijos, grotesko. Tai apibendrinti dabarties vaizdai, išreiškiantys mūsų dienų žmogaus ir visuomenės gyvenimą.
Esu kūrybiniame kelyje, besitęsiančiame tarp atradimų ir praradimų, tarp neigimo ir pripažinimo. Savo kūryboje naudoju praeities plastikos klodus, domiuosi avangardinio meno ieškojimais.
 
Tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus  biografijos fragmentai
 
1931 m. birželio 2 d. gimė Ariogaloje (Raseinių r.).
1939 m. pradėjo lankyti Salantų pradinę mokyklą (Plungės r.).
1950 m. baigė Kėdainių berniukų gimnaziją.
1950–1956 m. studijavo tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1956–1957 m. dėstė piešimą, akvarelę Telšių taikomosios dailės mokykloje (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas).
1960 m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą.
1960–1976 m. dėstė piešimą ir tapybą Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje menų mokykloje.
1974–1981 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos narys, Tapytojų sekcijos biuro pirmininkas.
1976–1979 m. dėstė tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute.
Nuo 1979 m. atsidėjo kūrybiniam darbui
 
Apdovanojimai
 
1978 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, IV Baltijos šalių tapybos trienalėje paskirta Lietuvos dailininkų sąjungos premija.
1982 m. tapo IV tarptautinės realistinės tapybos trienalės Sofijoje laureatu.
2002 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
 
Dailininko kūrinių yra įsigiję šie muziejai:
 
Lietuvoje
Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas), Šiaulių „Aušros“ muziejus, Žemaičių dailės muziejus (Plungė), Žemaičių muziejus „Alka“ (Telšiai), Kėdainių krašto muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Klaipėda), Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus (Vilnius).
 
Kitose šalyse
Valstybinė Tretjakovo galerija (Maskva), Dr. P. Liudvigo tarptautinio meno forumas (Aachenas, Vokietija), Latvijos valstybinis dailės muziejus (Ryga), Valstybinė dailės galerija (Lvovas, Ukraina), Sharjah meno muziejus (Jungtiniai Arabų Emyratai), Jane Voorhees Zimmerli dailės muziejus, (Nonkonformistinio Sovietų Sąjungos meno kolekcija; Nju Džersis, JAV).

 

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.12.20.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija