Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 4

Tekstilė ir metalo plastika – po vienu stogu:
Zita Inčirauskienė, Romualdas Inčirauskas
 
Danguolė Želvytė
 
Pastaraisiais metais Žemaitijos kultūriniame gyvenime ypač aktyviai dalyvauja Telšiuose gyvenanti dailininkų Zitos ir Romualdo Inčirauskų šeima. Be šių žmonių neapsieina dažnas Žemaitijos menininkų inicijuotas projektas. Juos gali pamatyti ir kituose Lietuvos regionuose organizuojamuose dailininkų pleneruose, kūrybinėse stovyklose, grupinėse menininkų kūrybos parodose, taip pat ir autorinėse. R. Inčirauskas – jau daugelį metų Žemaitijoje rengiamų medalininkų stovyklų dalyvis. Z. Ir R. Inčirauskai yra ir vieni iš atviriausių pasauliui menininkų. Jų kūryba plačiai pristatoma daugelyje Lietuvos interneto informacinių kultūros leidinių, tarp jų ir Lietuvos dailės muziejaus virtualioje ekspozicijoje „Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė“ www.tdaile.lt.
 
Zita Inčiruskienė
 
Zita Inčirauskienė – tekstilininkė ir kaligrafijos specialistė. Gimė ji 1951 m. Gruzdžiuose (Šiaulių r.). 1972 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. Vėliau (1983 m.) – Vilniaus dailės institutą. 1979 m. pradėjo dirbti dėstytoja Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje, o 1998 m. – Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete. Ji – docentė. 
Nuo 2001 m. Z. Inčirauskienė – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Tais pačiais metais Kaune surengtoje tarptautinė tekstilės parodoje jos kartu su vyru R. Inčirausku sukurtas darbas „Minkštas pasaulis“ apdovanotas specialiu prizu, o tame pačiame mieste vykusioje respublikinėje krikščioniško meno parodoje „Gyvenimo šaltinis“ Z. Inčirauskienei paskirta I premija.
Dailininkė yra surengusi nemažai autorinių kūrybos parodų Telšiuose ir Šiauliuose, aktyviai dalyvauja grupinėse tekstilės ir kaligrafijos meno darbų parodose, rengiamose Lietuvoje ir užsienyje, dailininkų seminaruose.
Bene dažniausiai su jos kūryba pastaraisiais metais turėjo galimybę susipažinti Žemaitijos regiono meno gerbėjai. Gana dažnai ji savo kūrybą eksponuoja ir Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose.
 
Romualdas Inčirauskas
 
Jis – aukštaitis. Gimė 1950 m. Anykščiuose. Dailės pradžiamokslį skaitė Telšių taikomosios dailės technikume, kurį baigė 1974 m. Po to meninį metalo apdirbimą studijavo Estijos valstybiniame dailės institute Taline. 1979 m. baigęs studijas, pradėjo dirbti dėstytoju Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje (šias pareigas ėjo iki 2001 m.). Nuo 1986 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Yra ir Tarptautinės medalininkų federacijos narys. 1998 m. pradėjo dėstyti Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete. Jis, kaip ir jo žmona, – šio fakulteto docentas. Parodose R. Inčirauskas pradėjo dalyvauti 1979 m. Iš viso jo kūriniai jau buvo eksponuojami beveik 200 parodų. Šio menininko kūrinių yra įsigiję nemažai muziejų, kolekcininkų iš Lietuvos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Švedijos, Vokietijos ir kitur. Yra sukūręs visuomeninės paskirties darbų iš metalo, kurie greitai tapo svarbiais Telšių miesto dekoratyviniais akcentais (paukščių pavidalo informacijos stulpų viršūnės-vėtrungės (1987 m.), meškos skulptūra ir laikrodžiai „Laikrodžio bokšte“ Turgaus aikštėje (1992 m.) ir kt.
Labiausiai R. Inčirauską garsina jo metalo plastikos kūriniai. Įdomūs ir jo tapybos darbai. Pirmųjų apdovanojimų sulaukta dar 1984 m. Tada Pabaltijo jaunųjų kūrybos trienalėje Rygoje jis buvo apdovanotas Latvijos architektų sąjungos premija. Daugiausia apdovanojimų pelnyta dalyvaujant įvairiose medalių kūrėjų parodose, bienalėse, konkursuose: 1988 m. – III premija medalio Kristijonui Donelaičiui konkurse, 1989 m. – II premija medalio Pauliui Galaunei konkurse ir Kremnico miesto premija tarptautinėje medalių kvadrienalėje Kremnice (Čekoslovakija). Be to, tais metais jis tapo ir antrosios Baltijos medalių trienalės laureatu. Juo jis buvo pripažintas taip pat ir trečiojoje (1995 m.) bei ketvirtojoje (1998 m.) trienalėje. 1992 m. apdovanotas I premija medalio Čijunei Sugiharai konkurse. R. Inčirauskas pripažintas trečiosios ir penktosios (1997 m.) respublikinės medalių trienalės laureatu.
2003 m. dailininkui buvo paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stipendija projekto „Reljefinės-skulptūrinės metalo plastikos kūrimas, įprasminant lietuvių-žemaičių ir žydų bendros gyvensenos pozityviąsias vertybes, analizuojant judaistinės ir krikščioniškos pasaulėjautos tapatumus“ vykdymui 2003–2004 m. Įgyvendinant šį projektą, sukurta itin reikšmingų darbų. 2005 m. gruodžio 2 d. Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, visuomenei buvo pristatyta Lietuvos dailininkų sąjungos išleista knyga „Romualdas Inčirauskas“ (serija „Lietuvių dailininkai“). Knygos pristatymo proga muziejuje surengta R. Inčirausko kūrybos paroda „Procesas nuo idėjos iki...“ Joje buvo eksponuojami ir dailininko piešiniai, fotografijos, kiti darbai – parodos lankytojams bandyta atskleisti dailininko kūrybos virtuvę.
Ypač reikšmingi ir aukštai vertinami pastaraisiais metais dailininko sukurti darbai žydų tautos tragedijos tema. Šie kūriniai 2005 m. pradžioje eksponuoti Žemaičių muziejuje „Alka“, o 2005 m. kovo 23 – balandžio 17 d. Klaipėdos parodų rūmuose veikė jo kūrybinio projekto „TELZ“, skirto žydų bendruomenės Telšiuose atminimui, pristatymas-paroda. Vėliau šio projekto parodos vyko Vilniuje, galerijoje „Akademija“, Šiaulių universiteto galerijoje, liepos–rugpjūčio mėnesiais – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, kur eksponuota 20 skulptūrinių kompozicijų iš raudonų plytų, bronzos, aliuminio bei emalės. 2005 m. pabaigoje Z. ir R. Inčirauskai lankėsi Tel Avive, kur trečią kartą vyko tarptautinis dailininkų medalininkų konkursas, kurį organizuoja Izraelio medalio meno asociacija ir Tel Avive veikianti „Basis school of Sculpture“. 2002 m. šio konkurso tema buvo „Animus. Spiritus. Violin“. R. Inčirauskas jame apdovanotas specialiu prizu. 2005 m. konkurse, kuris buvo skirtas danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno 200 metų jubiliejui, dalyvavo medalio meno meistrai iš daugelio pasaulio šalių. R. Inčirauskas šį kartą pelnė konkurso pagrindinį prizą – už medalį, sukurtą pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“ motyvais. Tel Avive, „Basis school of Sculpture“ mokykloje, Zita ir Romualdas Inčirauskai vedė seminarą studentams, kurio metu klausytojus supažindino su savo kūryba, papasakojo apie Žemaitiją, Telšius, parodė vaizdajuostę, kur įrašyti jų kūriniai.
Menotyrininkė Jurgita Ludavičienė yra pažymėjusi, kad „Romualdas Inčirauskas – vienas ryškiausių Lietuvoje taikomosios dailės (meninio metalo apdirbimo) srityje dirbančių menininkų. Šio autoriaus kūrybinė veikla gausiausiai atsispindi metalo plastikos, medalininkystės bei skulptūros plotmėse. Metalas – komplikuota ir įvairialypė medžiaga, savaime reikalaujanti gero amato, technologijos žinojimo ir savito meninio mąstymo. R. Inčirauskas savo kūriniuose tarsi sulydo konstruktyvius, griežtus kompozicinius principus su savitai traktuojamomis biblinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis, ekologinėmis temomis, pasirinktą temos aspektą perteikdamas intuityviai, fragmentiškai, bet kartu ir tiksliai, griežtai stilizuodamas kūriniuose vaizduojamus objektus.
R. Inčirausko medaliai tarsi balansuoja tarp vaizduojamosios ir taikomosios dailės: viena vertus, tai tarsi „paveikslai iš metalo“, apgyvendinti savitai transformuotų, drąsiai stilizuotų figūrų, o iš kitos pusės – būdami apibrėžtos paskirties, jie talpina savyje informatyvųjį ir grafinį – skriptualinį lygmenis. (...)
Dailininkas daug dirba ir taikomosios metalo plastikos srityje, kurdamas dizaineriškus interjero akcentus – laikrodžius, šviestuvus, etc., kuriuose funkcionalumas derinamas su dekoratyvumu, žaismingumu, atskleidžiant netikėtą ir žavų proziškų interjero fragmentų aspektą. Šie apibrėžtos funkcijos sąlygojami daiktai neįprastos menininko traktuotės dėka gali tapti ir savarankiškais meno kūriniais. (...) R. Inčirauskas – menininkas, neapsiribojantis viena meno šaka ir netalpinantis savęs į meno morfologijos rėmus; jis laisvai valdo tiek interjero, tiek eksterjero erdvę, funkcionalumą derindamas su dekoratyvumu, plastikos griežtumą ir konstruktyvumą – su laisvomis pasirinktų temų interpretacijomis. Savita objektų stilizacija, puikus metalo technologijų išmanymas, rimtas, atsakingas ir drauge žaismingas požiūris į kūrinius – medalius, laikrodžius ar paveikslus – suformuoja neabejotina menine kokybe pasižymintį rezultatą.“1
 
 1 Citata iš interneto leidinio „Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė“ www.tdaile.lt

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.12.20.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija