Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 4

Sugrįžimai: Pranas Gailius
 
Gintautas Čižiūnas
 
„Aš grįžtu be nieko – kaip išvažiavau. Aš noriu tik apsikabinti. Esu išauklėtas juodos lentos ir baltos kreidos. Neatvažiuoju ieškoti tėvynės, aš atvežu tėvynę – įsigėrusią drėgnoje mano pirmųjų norų kempinėje. Aš jums atvežu tai, ką esu praradęs – iš to, kaip iš mirusio grūdo, ir išsiskleidė mano kūryba.
Artimųjų ilgesį, tėvynės troškulį man numalšindavo kelionės į Ameriką, kur tarp išeivijos lietuvių ir manęs užsimezgė draugiški ir kūrybingi santykiai. Man buvo gera būti su tais, kurie gyveno tuo pačiu tėvynės splinu.
Dabar aš esu tokios nuotaikos, kokia apima skaitant Donelaičio „Metų“ pradžią: Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą… Noriu išgirsti plakant solo lietuvišką širdį.“
 
Pranas Gailius. Paryžius, 2005 m. sausio 18 d.
 
Šiuos žodžius Pranas Gailius atsiuntė į Lietuvą prasidėjus jo retrospektyvinės kūrybos parodos „Pranas: vaizdinės abstrakcijos“ , kuri 2005 m. birželio 22 d. – 2005 m. rugpjūčio 22 d. buvo surengta Vilniuje, Radvilų rūmuose, parengiamiesiems darbams. Parodą kuravo Lietuvos dailės muziejaus šiuolaikinės grafikos rinkinio tyrinėtoja, menotyrininkė Regina Urbonienė. Ši paroda buvo pirmasis Prano Gailiaus kaip žmogaus ir kaip menininko sugrįžimas į gimtinę. Iš Lietuvos P. Gailius išvyko būdamas vos 16 metų amžiaus. Nuo to laiko į gimtinę jis nebuvo nė karto atvykęs.
Gimė dailininkas 1928 m. Mažeikiuose. Išvykęs iš Lietuvos, kurį laiką gyveno Strasbūre. Ten jis pradėjo mokytis dailės. Menas traukė, todėl P. Gailius nutarė savo tolimesnį gyvenimą susieti su daile. 1950 m. jis išvyko studijuoti į Paryžių. Čia P. Gailius buvo priimtas į tuo laiku garsėjančio modernisto Fernardo Ležė (Fernand Leger) studiją. Artimai bendravo su Vytautu Kasiuliu. Jo paragintas mokėsi Prancūzijos Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje (Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts).
Pirmąją savo kūrybos personalinę parodą surengė 1955 m. Paryžiuje ir jos lankytojų buvo gerai įvertintas. Tuo metu savo meniniu slapyvardžiu jis pasirinko PRANĄ. Iki pat šiol Prancūzijoje jis atpažįstamas pagal šį vardą. Savo darbus P. Gailius yra eksponavęs Berlyne, Čikagoje, Geteborge, Liuksemburge, Miunchene, Štutgarte, Tokijuje, Ženevoje, daugelyje kitų pasaulio miestų.
Vertingiausią jo kūrybos dalį sudaro lino raižiniai, vėlesnio kūrybinio laikotarpio – vario raižiniai, tapyba, lino raižinių knygos (jų yra sukūręs penkias).
Lietuvoje surengta Prano Gailiaus kūrybos paroda išsamiai pristatyta Lietuvos dailės muziejaus informaciniame interneto puslapyje (prieiga http://www.ldm.lt/Parodos/P_Gailiaus_paroda.htm).
Čia parodos kuratorė R. Urbonienė rašo, kad „Menininko ieškojimai jį atvedė į abstrakčias tapybos, akvarelės, grafikos formas. Ciklai „Metamorfozės“, „Sielrankšluosčiai“, „Incablock“, „91-oji Dovydo psalmė“ – tai vitališki potėpiai drobėse, spalvoti grafikos lakštai, mišri technika. Visas šis kūrybos įvairumas, idėjos ir savita stilistika įkūnijo lietuviškos pasaulėjautos dvasią. (...) P. Gailius – vienas kūrybingiausių lietuvių išeivijos dailininkų, subrendęs garsiojo Fernando Ležė pamokose ir bendroje Paryžiaus meninio gyvenimo aplinkoje, stiprus kūrybos savitumu, lietuviškų šaknų įtakoje surasta modernia raiška.“
P. Gailiaus parodą Lietuvoje surengti padėjo Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė, kultūros atašė Prancūzijoje Mėta Mikelaitienė, rašytojas Valdas Papievis.
Iš viso Radvilų rūmuose (Lietuvos dailės muziejaus padalinys) buvo eksponuojama 170 grafikos ir tapybos kūrinių. Keletas jų buvo pasiskolinta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (Kaunas), tačiau didžioji dalis atvežta iš Paryžiaus, kur dailininkas gyvena ir šiuo metu.
Didelė dalis Vilniuje eksponuotų P. Gailiaus kūrinių vėliau buvo rodoma Mažeikių muziejuje 2005 m. rugsėjo 7 d. atidarytoje P. Gailiaus kūrinių parodoje. Šios parodos atidarymas buvo vienas iš svarbiausių Mažeikių miesto 2005-ųjų metų kultūrinio gyvenimo įvykių. Jame, kaip ir parodos atidaryme Vilniuje, Radvilų rūmuose, dalyvavo ir pats dailininkas, gausus būrys jo kūrybos gerbėjų. Mažeikiuose su menininku susitiko ir giminaičiai, artimieji, su kuriais  paskutinį kartą jis turėjo galimybę bendrauti tik jaunystėje.
Mažeikiškiams P. Gailius pažadėjo dar ne kartą sugrįžti į savo tėviškę ir čia surengti dar ne vieną kūrybos parodą.
 
Prano Gailiaus vaizdinės abstrakcijos manifestas
 
„Viskas abstrakčioje tapyboje yra plastika.
Tai kam ieškoti panašumų?
Net kai atpažįstami milijonus kartų vaizduoti pavidalai įsiterpia į mano kūrybą, aš juos sutraiškau, išgryninu iki pirminių formų, ir jie tampa plastiniais ženklais. Ar jums dar reikia sakyti, kad plastinės abstrakcijos galvosena neatspindi nei daiktų, nei veidų? Ir kaip tik dėl to jie gimsta – ir daiktai, ir veidai, ir viskas, kas su jais susiję: mintys, išgyvenimai, jausmai.
Reikia priešintis visiems realizmams, nes jie suubagina ir įkalina formas, užsklendžia ir prislegia vaizduotę, atima iš tapybos galimybę jai įsilieti į architektūrą. Visos realistinės formos yra tik akių dūmimas, apgaulingos referencijos.
Tapyba išsiskyrė su literatūra praėjusio šimtmečio pradžioje ir jų keliai niekada nebesusikryžiuos.
Virte verdantys šių laikų vaizdiniai yra akli.
Abstrakti tapyba – ne paprasta abėcėlė, o ištisa galvosena.“

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.12.20.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija