Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 3

Pasikeitimai: invazija į ponų kambarį
 
Zita Dargaitė
 
Lietuvos dailininkų sąjungos, tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) narys, tradicinių Lietuvos medalio kūrėjų stovyklų organizatorius, kuratorius ir dalyvis, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dekanas Petras Gintalas pirmą kartą savo kūrybą parodoje pristatė 1972 m. Galimybę susipažinti su jo darbais jau turėjo kelių Pabaltijo medalių trienalių dalyviai, FIDEM parodų, vykusių Anglijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, medalių parodų, surengtų Švedijoje, Suomijoje, daugelio kitų parodų, tarp jų ir Pasaulio žemaičių dailės, lankytojai.
Petras Gintalas yra dalyvavęs daugelyje respublikinių konkursų ir juose pelnęs pirmąsias bei prizines vietas. Yra sukūręs proginių monetų, tarp jų „1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė“ (I vieta), „1994 m. žiemos olimpinėms žaidynės Lilehameryje“ (II vieta), „M. K.Čiurlioniui – 120“ (II vieta), „1996 m. vasaros olimpinėms žaidynės Atlantoje“ (II vieta), „Lietuvos bankui – 75“ (III vieta), „A. Mickevičiui – 200“ (III vieta), „Baltijos keliui – 10“ (II vieta), „Kęstutis – Didysis Lietuvos kunigaikštis“ (I vieta). 1989 m. jis dalyvavo respublikiniame medalio konkurse „Kristijonui Donelaičiui“ ir pelnė I-ąją vietą. Tais pačiais metais respublikiniame konkurse už medalį Pauliui Galaunei jam taip pat paskirta I-oji vieta.
Nuo 1970 m. dailininkas Petras Gintalas gyvena Telšiuose. Daugiausia laiko ir jėgų atiduoda Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetui, jaunųjų menininkų ugdymui ir, žinoma, kūrybai.
2006 m. balandžio 28 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ visuomenei pristatyta paroda „Pasikeitimai. Invazija į ponų kambarį“ – pirmoji autorinė dailininko Petro Gintalo kūrybos paroda Žemaičių muziejuje „Alka“. Ji čia papildė nuolat veikiančią Lietuvos medalininkų stovyklų, organizuojamų Žemaitijoje (daugiausia Telšiuose), metu sukurtų darbų parodą, kurioje išsamiai pristatoma ir šių stovyklų organizavimo istorija, dalyviai bei jų kūryba.
Parodos pavadinimas rodo pokyčius ne tik Petro Gintalo kūryboje, bet ir kalba apie eksponavimo pasikeitimus muziejuje. Šioje parodoje kartu su P. Gintalo darbais buvo pristatyti ir jo sūnų Martyno ir Petro sukurti medaliai.
Paroda įrengta ne tuščioje ekspozicinėje erdvėje – dailininko tapyti paveikslai ir medaliai buvo įjungti į jau „apgyvendintą dvarų ekspozicijos kambarį“. Parodos lankytojams buvo sudaryta galimybė susipažinti su dailininko kūrybos raida. Eksponuojamuose tapybos darbuose atskleistas menininko siekis parodyti įvykius, svarbius žmones ne atsietai nuo savo išgyvenimų. Gimtosios Žemaitijos vaizdinių ir asmeninių išgyvenimų virsmą jis siekia atskleisti meno kūriniais. Šioje ekspozicinėje erdvėje parodyti paveikslai turi ne tik parodinę, bet ir interjero sukūrimo funkciją. Buvusi muziejinė „ponų kambario“ ekspozicija pasirinkta neatsitiktinai. Šiuo atveju nuasmenintos nežinomų dvarų muziejinės vertybės susijungė su Gintylų giminės atstovų – tėvo ir sūnų – kūryba, įgijo gyvybės ir dinamiškumo.
Į parodą atėjusiam, į antrąjį aukštą pakilusiam lankytojui pirmiausia buvo sudaryta galimybė pamatyti Martyno Gintalo videografiką; vaizdo, judesio ir garso priemonių dėka medalio plastika pasidaro gyvesnė ir artimesnė žiūrovui. Jis čia galėjo stebėti kūrinio atsiradimo procesą, dailininko minties įsikūnijimą formoje. Martyno Gintalo videografika nebuvo pagalbinė ar tik papildanti parodą priemonė, o lygiavertė ir meniška jos dalis.
Petro Gintalo eksponuotuose darbuose atskleidžiama Žemaitijos ir visos Lietuvos istorija, iškilūs žmonės, svarbūs šių dienų įvykiai valstybės gyvenime.
Didžiąją parodai atrinktų kūrinių dalį sudarė medaliai, nes Petras Gintalas, pirmiausia, yra medalių kūrėjas ir savo idėjas bei mintis bene geriausiai įkūnija metalo plastikoje. Jo medaliai išraiškingi, kartu ir labai informatyvūs bei istoriškai tikslūs. Kiekvienas medalis yra įdomus ne tik savo forma, bet ir kaip daug žinių suteikiantis meno kūrinys. Medaliuose įamžintas J. Basanavičius ir jo „Aušra“, muziejininkas P. Galaunė, menotyrininkas V. Drėma, didysis humanistas ir diplomatas Č. Sugihara, istorikas S. Daukantas ir daug kitų iškilių asmenybių. Kompozicijoje „V. Mačerniui“ naujomis formomis susietos poeto gimtosios Šarnelės ir Telšių gijos.
Rengiant parodą, medalių eksponavimui buvo naudojami ne tik įprasti tokioms reikmėms skirti muziejiniai stendai, bet ir eklektiniai XIX a. pab. staleliai-stovai bei barokinė komoda, ankščiau buvusi Platelių dvaro šeimininkų Šuazelių-Gufjė nuosavybė, puošnus ampyro stiliaus stalas. Senovinę pastatomą žvakidę dailininkas Petras Gintalas išmoningai papildė savo iš akmens ir bronzos sukurtu „Bokštu“. Muziejiniai baldai ir dailininko kūriniai parodoje sudarė harmoningą interjero vienovę ir maloniai nuteikė lankytojus.
P. Gintalo paveikslai salėse pakeitė senovinius, iš Žemaitijos dvarų atvežtus ir šioje salėje anksčiau eksponuotus portretus.
Parodoje dailininkas atsiskleidė ne tik kaip menininkas, bet ir kaip pedagogas. P. Gintalas čia eksponavo „Kelionę į Telšius“, kurią jis sukūrė kartu su savo mokine R. Gilyte, na o parodai atrinkta kompozicija „Politiko suvenyrai“ – bendras jo ir E. Čėjauskaitės kūrinys.
Iškalbingi P. Gintalo darbai. 1999 m. medalyje „Lietuva“ sukurtą litą menininkas su aiškia intuicine įžvalga dar prispaudė ir prie tvirto pagrindo, tarsi suprasdamas, kad nesame pasirengę iškeisti jo į eurą.
Gana vykęs buvo Petro Gintalo sumanymas parodoje pristatyti ir dailininko dirbtuvėlės ekspoziciją. Jai vieta buvo surasta greta parodai skirtos pagrindinės patalpos esančiame mažame ir iki to laiko funkcionalios paskirties neradusiame kambarėlyje. Šioje dirbtuvėlėje ant muziejinio stalo buvo išdėstyti gipsiniai medalių modeliai, dailininko darbo priemonės, knygos, žurnalai, fotografijos. Ant kėdės užmestas švarkas sudarė natūralios aplinkos įspūdį, tuo labiau, kad dailininkas čia, kaip ir buvo žadėjęs prieš parodą, jai vykstant, retkarčiais į šią „savo dirbtuvėlę“ užsukdavo padirbėti; tai buvo puiki edukacija.
***
Martynas Gintalas – jaunosios kartos menininkas, Vilniaus dailės akademijos leidyklos dailininkas. Yra surengęs personalinių kūrybos parodų (kartu su Egle Čėjauskaite), dalyvauja Lietuvos medalio kūrėjų stovyklose, savarankiškai jau yra sukūręs nemažai medalių. Daugelio stovyklų ir šios parodos reklama – taip pat jo kūrybinių ieškojimų rezultatas.
Petro Gintalo (jaunesniojo) kūrybiniai sugebėjimai tik buvo pradėti realizuoti…
Ars longa, vita brevis...

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.09.10.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija