Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 3

Marvelės kapinyne iškastų žirgų kaulų patologijos
 
Linas Daugnora
 
Paleopatologija – viena iš veiklos sričių, kur tampriai siejasi veterinarinė medicina ir osteologija. Daug literatūros paskelbta apie žmonių ligas ir kaulų patologijas (Chamberlain, 1994; Jankauskas, 2001). Kiek mažiau buvo domimasi gyvulių kaulų patologijomis. Tiesa, apie gyvulių kaulų patologijas labai profesionalius ir gerus darbus yra paskelbę J. Siegel (Siegel, 1976) ir M. Levine (Levine et all, 1999). Puikią knygą apie iškasamų archeologiniuose paminkluose, gyvūnų ir gyvulių kaulų ligas parašė J. R. Baker ir D. R. Brothwell (Baker, Brothwell, 1980). Nors ir retai iškastinėje medžiagoje surandami, bet mokslininkų visada pastebimi ir aprašomi laukinių gyvūnų kaulų patologijų atvejai (Thomas, 2002). Pastaruoju metu pasirodė darbų, skirtų atskiroms gyvūnų skeleto dalims ar jų ligų klasifikacijai, pavyzdžiui, dantims (Hillson, 1986).
 
Medžiaga ir metodai
 
Marvelės kapinynas pradėtas kasinėti 1993 m. Jo tyrimai tęsiasi iki šių dienų. Kasinėjimams vadovauja Vilniaus universiteto Archeologijos katedros archeologai dr. A. Astrauskas ir dr. M. Bertašius. Žirgų amžius nustatytas naudojant žirgų amžiaus lenteles, paruoštas M. Levine (1982), T. Fedotovo (1989) bei S. Muelle (1998) ir S. Muylle et all (1999) ponių klasės arkliams parengtą metodiką.
Kaulų patologijoms nustatyti naudojome žirgų kaulų patologijų kolekcijas, esančias Lietuvos veterinarijos akademijos (toliau –LVA) Vidaus ligų ir Anatomijos ir fiziologijos katedrose. Papildomai naudojome veterinarinę bei archeologinę literatūrą (Baker, Brothwell, 1980; Siegel, 1976; Eisenmenger, Zetner, 1985; Hillson, 1986;von den Driesch, 1975), kurioje aprašomi tipiniai ar atskiri kaulų patologijų atvejai.
Tyrimai atlikti LVA Osteologijos laboratorijoje prie Anatomijos ir fiziologijos katedros.
 
Rezultatai
 
Marvelės kapinyne ištirti 234 žirgų kapai su 280 individų palaikais (M. Bertašius, 2002). Šių palaikų analizė parodė, kad 18 žirgų (15,55% visų tirtų žirgų skaičiaus) turėjo vienokias ar kitokios rūšies patologijas. Jas pagal kūno sritis galima skirstyti į tam tikras grupes: dantų, stuburo ir plaštakos / pėdos srities patologijas.
Mokslinėje literatūroje kaulų patologijos skirstomos į grupes pagal patologijų vietą (Siegel, 1976) ar mirties priežastis (Baker and Brotwell, 1980). A. von den Driesch (1975) išskiria tris patologijų grupes: 1. Dantų patologijos; 2. Skeleto pokyčiai dėl didelio krūvio ar seno amžiaus; 3. Traumos.
Marvelės kapinyne rastos visos trys von den Driesch (1975) išskirtos grupės. Pirmai grupei priskiriame dantų trynimosi anomalijas ir dantų ėduonį. Antrai grupei – 5–6 juosmens slankstelių suaugimus ir 6 juosmens-kryžkaulio sparnų suaugimus. Trečias atvejis (sukaulėjusi hematoma) priskirtinas traumų grupei. Be von den Driesch (1975) paminėtų trijų patologijos grupių, gal būtų tikslinga formuoti ketvirtą grupę – žmogaus veiklos įtaka gyvulio skeletui.
Marvelės kapinyne krūtinės slankstelių keterinių ataugų (procesus spinosus) patologijų nenustatyta, tačiau atskiri atvejai tiriant Varliškių pilkapyną (kapas nr. 1, archeologas A. Luchtanas) rodo, kad žmogaus veikla tiesiogiai veikė į stuburo slankstelių keterines ataugas ir kūną.
Mūsų atveju tiriami religinių apeigų metu nužudyti gyvuliai. Tai yra „sąlyginai“ sveiki arkliai. Jų pozos kapuose yra kelių tipų, jos nupieštos ir aprašytos M. Bertašiaus ir L. Daugnoros straipsniuose bei knygose. Įvairus arklių amžius (1–16 metų) taip pat padeda plačiau interpretuoti atskiras patologijas ar jų grupes.
1 lentelė.
Žirgų kaulų patologijos, rastos Marvelės kapinyne
 
Kapinynas / Laikotarpis / Kapo numeris / Arklio amžius metais / Lytis / Patologija
1. Marvelė / (VIII– XI a.) / Nr. 52 / 15 / Eržilas / V–VI juosmens slankstelių skersinių ataugų ankilozė (Ancylosis proc. transversus vertebrae lumbales).           
2. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 75 / Eržilas (2 individai) / Krūtinės skyriaus slankstelių spondiliozė (Spondylosis deformans vertebrae thoracicae).                  
3. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 81 / 9.0–10.0 / Eržilas / Neteisingas apatinio žandikaulio krūminių dantų nusitrynimas.     
4. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 85 / 5.0–5.5 / Eržilas / Neteisingas apatinio žandikaulio dantų (P 3-4) trynimasis.     
5. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 64 / ? / ? / Sukaulėjusi hematoma ar plaštakos kaulo ostitas.        
6. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 65 / 8.0–9.0 / Eržilas / Dantų ėduonis (viršutinio žandikaulio M1); Plaštakos kaulų periostitas (Periostitis chronica ossificans of ossium metacarpalium); tarpkaulinių raiščių sukaulėjimas (Desmoiditis ossificans ligamentum interosseum).
7. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 105 / 13.0 / Eržilas / Abiejų kojų špatas – osteoarthrosis (Osteoarthritis chronica deformans tarsi); kanopinių kremzlių sukaulėjimas (Ossificatio cartilaginis ungulae).
8. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 118 / 13.0–14.0 / Eržilas / Špatas – osteoarthrosis (Osteoarthritis chronica deformans tarsi).
9. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 93 / 4.0–4.5 / 3 arklių fragmentai / Tarpkaulinių raiščių sukaulėjimas – desmoiditis (Ossificans of ligamentum interosseum).       
10. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 124 C / 16.0 / Eržilas / Tarpkaulinių raiščių sukaulėjimas – desmoiditis (Desmoiditis ossificans of ligamentum interosseum ossa metacarpalia); špatas – osteoarthrosis (Osteoarthritis chronica deformans tarsi).  
11. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 146 / 7.0 / Eržilas / Tarpkaulinių raiščių sukaulėjimas – desmoiditis (Ossificans of ligamentum interosseum ossa metacarpalia).             
12. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 167 B / Žirgų kaulų fragmentai, kapo tipas C / arkliai (2 individai) / Tarpkaulinių raiščių sukaulėjimas – desmoiditis (Desmoiditis ossificans of ligamentum interosseum).
13. Marvelė / (VIII–XI a.) / Plotas 294 E / 8–9 kvadratai / Žirgų kaulų fragmentai, kapo tipas C / arklys / Špatas – osteoarthrosis (Osteoarthritis chronica deformans tarsi). 
14. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 216     / Žirgų kaulų fragmentai, kapo tipas C / eržilas / Špatas – osteoarthrosis (Osteoarthritis chronica deformans tarsi).       
15. Marvelė (VIII–XI a.) / Nr. 208 / 9.0–10.0 / Eržilas (2 arkliai) /   Tarpkaulinių raiščių sukaulėjimas (Desmoiditis ossificans of ligamentum interosseum ossa metacarpalia et metatarsalia); špatas, osteoarthrosis (Osteoarthritis chronica deformans tarsi).               
16. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 212 / 6.0–8.0 / Eržilas / Tarpkaulinių raiščių sukaulėjimas – desmoiditis (Desmoiditis ossificans of ligamentum interosseum ossa metacarpalia).
17. Marvelė / (VIII–XI a.)                     / Nr. 217 / Arklys / Visų plaštakos ir pėdos kaulų patologija; Tarpkaulinių raiščių sukaulėjimas – desmoiditis (Desmoiditis ossificans of ligamentum interosseum ossa metacarpalia et metatarsalia).
18. Marvelė / (VIII–XI a.) / Nr. 227 / Eržilas (2 arkliai) / Tarpkaulinių raiščių sukaulėjimas – desmoiditis (Desmoiditis ossificans of ligamentum interosseum ossa metacarpalia).              
Dantų ėduonis ir netaisyklingas trynimasis
 
Tiriant Marvelės kapinyne iškastus arklius, nustatytas jų amžius, kuris svyravo nuo 1 iki 16 metų. Didžiąją dalį žirgų sudarė 4,5–10,0 metų arkliai. Rasti iltiniai dantys (dens canini) padėjo nustatyti žirgų lytį. Dantų ėduonis gali formuotis danties vainike ar šaknyje. Ėduonies atvejai pastebėti tarp suaugusių arklių, dažniausiai tarp jų dantų paskutiniųjų kaplių (dentes premolares) ir pirmųjų krūminių dantų (dentes molares).
 
Stuburas ir jo jungtys
 
Marvelės kapinyne iškasti žirgai buvo jojamieji; jie dažniausiai iškasami su žąslais. Norint nustatyti, kokią įtaką stuburo patologijų atsiradimui turi žmogaus veikla, buvo tikslinga tirti stuburo slankstelius. Nustatytos paskutinių krūtinės skyriaus ir juosmens skyriaus (L5–L6) slankstelių patologijos. Seniems Marvelės kapinyno arkliams (daugiau kaip 10 metų amžiaus) randame suaugimus tarp penkto (L5) – šešto juosmens (L6) slankstelio (processus transversus / articulationes intertransversariae lumbales) ir 6 juosmens (L6) – kryžkaulio (articulatio lumbosacrales) skersinių ataugų suaugimus vyresnio amžiaus arkliams. Dauguma stuburo slankstelių patologijų, aprašytų M. Levine (M. Levine, 1999), tinka ir Marvelės kapinyno medžiagai. Kokia balno įtaka stuburui ir jo patologijai, rodo įvairūs cituojami darbai (Levine et all. 1999). Kokią įtaka tai turėjo jojamiesiems arkliams, atsakymą gausime toliau tyrinėdami Lietuvos kapinynus.
 
Kojų sąnariai
 
Dauguma patologijų siejasi su plaštakos ir pėdos sritimi, t. y. kulno kaulų suaugimais (špatas) ir tarpkaulinių raiščių sukaulėjimu (paveikslai 1, 2).
Tiriant kojų sąnarius, špatas ir grifelinių kauliukų suaugimai rasti ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje (Thomas, Locock, 2000). Daugeliu atvejų tai osteoartritas or osteitas. Mūsų atveju tai buvo ne traukiamieji, bet jojamieji arkliai, kurių amžius ir intensyvi eksploatacija bei didelio svorio nešimas (raitelis su ginkluote) įtakojo tokių patologijų atsiradimą. Tokias patologijas gali sukelti ir neteisinga stovėsena, bloga kanopų priežiūra, gal net kanopų drožimas ar akmeningas dirvožemis ir kiti veiksniai.
Tai patvirtina ir plaštakos / pėdos kaulų (ossa metacarpalia /ossa metatarsalia) grifelinių kauliukų dažnos patologijos (periostitis chronica ossificans ossium metacarpalium and desmoiditis ossificans ligamentum interosseum). Tai kojų sritis, kurioje intensyviai dirbant kojų raumenų sausgyslėms ir raiščiams, gali įvykti antro / ketvirto grifelinių kauliukų (os metacarpale secundum et guartum) suaugimas su trečiuoju plaštakos / pėdos kaulu. Manome, kad ši pastovi sausgyslių įtampa ir jungiamojo audinio spaudimas įtakoja skirtingų vietų grifelinių kauliukų suaugimą bei galimą tarpkaulinių raiščių sukaulėjimą. Manau, kad procesas prasideda iš vidinės grifelinių kauliukų pusės (medialinės) ir viduryje tarpkaulinių jungčių.
Marvelės kapinyne iškasti žirgai turėjo tam tikras „silpnas“ kūno vietas. Jos buvo tampriai susijusios su stuburo slanksteliais, plaštakos ir pėdos sritimi bei dantimis.
 
Literatūra:
1. J. R. Baker, D. R. Brothwell. Animal deseases in Archaeology. - London : Academic Press, 1980, 230 p.
2. M. Bertašius, L. Daugnora. „Kauno apylinkių žirgai“. Veterinarija ir Zootechnika, t. 4 (26), 1997, p. 7–15.
3. M. Bertašius, L. Daugnora. ’Viking age horse graves from Kaunas region (Middle Lithuania)’. International Journal of Osteoarchaeology, vol. 11, 2001, p. 387–399.
4. M. Bertašius. Vidurio Lietuva VIII–XII a. - Kaunas, 2002, 270 p.
5. A. T. Clason. Examples of animal palaeopathology. Proceedings paleopathology association 4th European meeting, Middelburg/Antwerpen, 1982, p. 25–35.
6. A. Chamberlain. ’Interpreting the Past. Human remains’. Britisch Museum Press, 1994, 64 p.
7. L. Daugnora. „Marvelės kapinyno žirgai. Vidurio Lietuvos archeologija“. Žalioji Lietuva, 1994, p. 86–90.
8. L. Daugnora. ’Steeds of Marvelė burial – ground’. The II Workshop of the Veterinary Medicine Anatomists of the Baltic and Nordic Countries. Materials of the Conference.
9. L. Daugnora. ’Metrical analysis of metacarpals and metatarsals of horses in Marvelė Cemetery’. The III Workshop of the Veterinary Medicine Anatomists of the Baltic and Nordic Coutries. Papers of the Conference 12 –14 day of September, Tartu. 1996, p. 14–19.
10. L. Daugnora. ’Kaunas region horses’. Fourth Baltic-Nordic Workshop in Veterinary Anatomy. Proceedings. June 4–6, Oslo, 1999, p. 27 – 30.
11. A. Von den Driesch. „Die bewirtung pathologisch – anatomischer veranderungen an Vor-und Fruhgeschichtlishen Tier – konochen“. In A. T. Clason, ed., Archaeozoological Studies, North-Holland/American Elsevier, 1975, p. 413–425.
12. M. Levine, Y. Rassamakin, A. Kislenko, N. Tatarintseva. Late prehistoric exploitation of the Eurasian steppe. - McDonald Institute Monographs. 1999, 216 p.
13. R. Thomas, M. Locock. ’Food for the dogs? The consumption of horseflesh at Dudley Castle in the Eighteenth Century’. Environmental Archaeology, vol. 5, 2000, p. 83–91.
14. R. Thomas. ’The medieval management of fallow deer: A pathological line of enquiry’. Journal of Palaeopathology. 2002.
15. . Hillson. ’Teeth’. Cambridge university press, 1986, 376 p.
16. D. Brotwell. ’Ancient calcified tissue research: a view to the 21 st century’. International journal of osteoarchaeology. 1990, vol. 0, p. 2–21.
17. R. Jankauskas. ’Variations and anomalies of the vertebral column in Lithuanian palaeoosteological samples’. Anthropologie, 2001 XXXIX/1, p. 33–37.
18. S. Muylle, P. Simoens, H. Lauwers, G. Van Loon. ’Age determination in Mini-Shetland ponies and Donkeys’. Journal of veterinary Medicine A, 1999, 46, p. 421–429.
19. S. Muylle. ’Leeftijdsbepaling bij het paard aan de hand van het gebit’. Flemish veterinary journal special issue, 1998
20. L. Maldre. ’Patoloogiliste muutustega luuleiud Eesti linnade arhezooloogilises materjalis. Nature’, Man and technology, Tallinn, 1998, p. 188–202.
21. J. Siegel. ’Animal Palaeopathology: Possibilities and Problems’. Journal of Archeological Science, 1976, vol. 3, p. 349–384.
22. E. Eisenmenger, K. Zetner. Veterinary dentistry. Lea and Febiger. Philadelphia, 1985, 165 p.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.09.10.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija