Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 3

Muziejuje – kultūros vertybės iš Žemaitijos dvarų
 
Parengė Donatas Tytuva
 
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomos skulptūros iš Plungės kunigaikščių Oginskių rūmų: kairėje – „Proza“, dešinėje – „Lyra“ („Poezija“). Nuotraukos iš Žemaičių dailės muziejuje saugomo kraštotyrininkės, pedagogės Eleonoros Ravickienės archyvo (prierašai prie nuotraukų ir informacija apie skulptūrų pirminę priklausomybę ir dabartinę saugojimo vietą taip pat – Eleonoros Ravickienės (gimė 1916 m. sausio 24 d., mirė 2004 m. sausio 6 d. Palaidota Plungės mieste).
 
Žemaitijos dvarai XV–XX a. I p.
2006 m. pavasarį, renkant medžiagą V. Valatkos rašytinio palikimo antrajai knygai Žemaitijos muziejuje „Alka“, šio muziejaus moksliniame archyve dėmesį patraukė pastaraisiais metais muziejuje parengta byla „Apie Žemaitijos dvarus (istorija, rinkiniai ir kt.)“ (ŽMA MA 544). Ją sudaro 9 tekstai (bendra apimtis – 74 puslapiai). Keturi darbai skirti Biržuvėnų, du – Platelių dvarui. Viename aptariamas grafų Pliaterių dailės rinkinys Žemaičių muziejuje „Alka“, dar kitame – Žemaitijos dvarų istorija. Šių tekstų autoriai – Z. Dargaitė, R. Bartkienė, O. Jokubauskienė, R. Petrikas.
R. Bartkienė savo darbe „Iš Žemaitijos dvarų istorijos“ nurodo, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą „Žemaitijoje buvo keli šimtai didesnių ir mažesnių dvarų (vien Telšių apskrityje 1940 metais jų įregistruota 128). (...)“ Istoriniams tyrinėjimams Žemaičių muziejuje „Alka“ yra gana plati dirva, nes čia, rankraščių fonde, saugoma apie 60 tūkst. vnt. rankraščių iš dalies Žemaitijos dvarų (Platelių, Džiuginėnų, Biržuvėnų, Siraičių, Milošaičių, Dirvėnų, Dirkstelių, Leonardpolio ir kt.) archyvų. Tik nedidelė dalis jų ištyrinėta. Kai kurie iš jų datuojami net XVI a.
Pirmąja šioje byloje įsegtas R. Petriko parengtas darbas, kuriame kartu su trumpu Žemaitijos dvarų ypatybių apibūdinimu ir raidos XV–XIX a. apžvalga pateiktas dvarų, iš kurių dalis turto 1940–1941 m. pateko į Žemaičių muziejų „Alka“, sąrašas. Jis itin įdomus tuo, kad mums primena ne tik iki šiol dar neblogai išlikusius Žemaitijos dvarus, jų buvusius šeimininkus, bet ir tai, ką laikas jau suspėjo ištrinti iš žmonių atminties. Šis sąrašas padeda muziejininkystės, menotyros specialistams sėkmingiau eiti ir 1940 metais nacionalizuotuose Žemaitijos dvaruose buvusių meno vertybių paieškų keliu.
Savo darbo įžangoje R. Petrikas nurodo, kad „Lietuva, ir ypač Žemaitija, XV–XVIII a., o ir vėliau, skyrėsi nuo Vakarų Europos gausiu bajorijos luomu. Tačiau didelė dalis šių didikų negalėjo pasigirti savo turtais. Vieni nuo valstiečių skyrėsi tik bajoryste įrodančiais dokumentais (jie retkarčiais būdavo ir nusiperkami), kitų, turtingiausių, ėjusių kokias nors pareigas (seniūno, tijūno), dvarus galima pavadinti ir rūmais (Oginskių, Ronne, Pliaterių). Tretieji, nors ir pasiturintys, neįstengdavo pasistatyti mūrinių rūmų, tad jų gyvenamieji būstai būdavo didelės, medinės sodybos, tiek tais laikais, tiek šiuo metu vadinamos dvarais.
Jau nuo XV a. pab. – XVI a. dvarai ėmė virsti ekonominiais, politiniais, o taip pat ir kultūriniais centrais. Ne tik prabangių mūrinių rūmų, bet ir medinių sodybų-dvarų savininkai turėjo bibliotekas, jų kambarius puošė įžymių Europos menininkų paveikslai, skulptūros, gražūs baldai. Dvarininkų vaikai mokslus eidavo ne tik gimtojo krašto, bet ir užsienio universitetuose. Dalis Žemaitijos dvarininkų prisidėjo prie tautinio atgimimo. Tačiau nemaža jų dalis jau seniai buvo perėmę lenkų (ar kitų tautų) kalbą, kultūrą ar patys buvo kilę iš Žemaitijon atvykusių kitataučių. Kuriant tautinę Lietuvos valstybę, tai tapo priežastimi, apsunkinusia dvarininkų integraciją naujojon santvarkon.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvarų laukė permainos.
1922 m., vykdant žemės reformą, dvarininkams palikta tik 80 ha (vėliau, pakeitus įstatymą – 150 ha) žemės, visa kita dalis konfiskuota. Be abejo, dvarams tai buvo ekonomiškai skaudus smūgis. Ne vieno dvarininko nuosavybė tarpukario laikotarpiu buvo išparceliuota. Neteisinga būtų teigti, jog tarpukaryje dvarai išnyko. Net ir nusavinus dalį žemės, liko dvarų centrai, kuriuose tebebuvo saugomi dideli turtai, per amžius bibliotekose kauptos knygos, dvarininkų prosenius menantys archyviniai dokumentai, brangūs paveikslai, baldai...
Visiškas dvarų saulėlydis prasidėjo Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą. Geriausiu atveju dvarų turtas pateko į muziejus, blogiausiu – buvo barbariškai, neatsižvelgiant nei į jo materialinę, nei į kultūrinę vertę, sunaikintas.
Ne išimtis ir Žemaitijos dvarai. 1940 m. rugpjūčio pabaigoje Švietimo komisariatas įgaliojo „Alkos“ muziejaus vedėją P. Genį, apskrities viršininką K. Sideravičių, apskrities gydytoją J. Mikulskį surašyti ir paimti apsaugon kultūros ir meno turtą iš Telšių, Kretingos ir Tauragės apskričių. Su šiais asmenimis dar važinėjo dailininkai V. Kairiūkštis, A. Vaitkus, keletas kitų žmonių. Vietų (t. y. dvarų), kurias reikėjo aplankyti, buvo daug – vien Telšių apskrityje dvarų būta virš šimto, o galimybių ir laiko šitam įvykdyti trūko. (...)“
 
Dvarai, iš kurių kultūros vertybės 1940–1941 m. pateko į Žemaičių
muziejų „Alka“ (Telšiai)
 
Apžvelgęs sąlygas, kuriomis valdžios nurodymu į Žemaičių muziejų „Alka“ buvo pradėtos gabenti vertybės iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų, R. Petrikas pažymi, kad tais metais muziejininkai dirbo gana atsakingai. Iki šiol muziejuje „Alka“ yra saugomi Kultūros paminklų apsaugos įstaigos komisijos sudaryti sąrašai, kuriuose suregistruotos dvarų meno vertybės. Juose nurodomi vertybių savininkai (valdytojai) ir kiek bei kokių daiktų iš dvaro paimta. Anot R. Petriko, šiuos sąrašus galima suskirstyti į dvi grupes: a) turto nusavinimo aktai; b) eksponatų priėmimo kvitai. R. Petrikas nurodo, kad kol kas neaišku, ar egzistuoja skirtumai tarp jų surašymo aplinkybių. Nusavinimo aktuose minimi 28, o kvituose dar 9 dvarai (juose kartojasi ir keletas aktuose paminėtų dvarų, tačiau į antrąjį skaičių jie nebeįtraukiami)“.
Iš minėtų sąrašų matyti, kad ano meto Švietimo komisariato įgalioti asmenys 1940 m. aplankė 37 dvarus trijose žemaitiškose apskrityse. Nustatyta, kad muziejuje papildomai dar saugoma ir iš Dirkstelių bei Renavo dvarų atvežti įvairūs daiktai (dokumentai, knygos). Anot R. Petriko, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis jie pateko į muziejų. R. Petriko sudarytame sąraše minimi 39 dvarai, anuo metu priklausę keturioms apskritims. Iš aktų matyti, kad į Žemaičių muziejų „Alka“ iš skirtingų dvarų 1940 m. buvo atvežtas skirtingas skaičius vertybių. R. Petrikas nurodo, kad „(...) iš Kentralių dvaro paimta tik viena knyga, iš Žlibinų ir Zdoniškės dvarų – po vieną paveikslą, o iš Platelių parvežtus daiktus reikia skaičiuoti šimtais, kur dar apie 10 000 vienetų dokumentų archyvas!“
R. Petriko sudarytame sąraše dvarai sugrupuoti pagal tarpukario Lietuvos administracinį suskirstymą, skliausteliuose nurodoma ir dabartinė teritorinė priklausomybė. Dvarų savininkai (valdytojai) nurodyti remiantis turto nusavinimo aktais bei kvitais, o taip pat knygoje „Lietuvos TSR Valstybinės žemės ūkio komisijos protokolai 1940 m.“ pateiktais duomenimis. Tuo atveju, kai viename ir kitame šaltinyje savininkai (valdytojai) nurodomi skirtingi, sąraše pateikiamos abi pavardės. Anot muziejininko, šis sąrašas, suradus naujesnių duomenų, ateityje gali būti ir papildytas bei patikslintas. Žemiau pateikiame duomenis iš R. Petriko parengto sąrašo. Juos žurnale išdėstėme abėcėlės tvarka pagal šiuo metu egzistuojančius rajonus ir savivaldybes.
 
Kretingos apskritis
Gargždų valsčius (dab. Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajonas):
1. Vėžaičių dvaras (Volmeris / K., J. Jašinskai).
Kartenos valsčius (dab. Klaipėdos apskrities Kretingos rajonas):
1. Mikoliškės dvaras (Juozapas Bronušas).
Kretingos valsčius (dab. Klaipėdos apskrities Kretingos
rajonas):
1. Kretingos dvaras (A., A. Tiškevičiai).
 
Mažeikių apskritis (dabar ši teritorija priklauso Telšių
apskričiai)
Židikų valsčius (dab. Telšių apskrities Mažeikių rajonas):
1. Renavo dvaras (Ronne).
 
Tauragės apskritis
Švėkšnos valsčius (dab. Klaipėdos apskrities Šilutės rajonas):
 1. Vilkėnų dvaras (Janina Broel Pliaterienė).
 
Telšių apskritis
Alsėdžių valsčius (dab. Telšių apskrities Plungės rajonas):
1. Gegrėnų dvaras (Ernst ir Irmgarda Druve);
 2. Gegrėnų II dvaras (Felicitas von Holstinghausen-Holsten).
Platelių valsčius (dab. Telšių apskrities Plungės rajonas):
1. Platelių dvaras (Liudvikas Šuazelis-Gufjė (Louis de Choiseul-
Gouffier);
2. Šateikių dvaras (Elena Broel Pliaterienė).
Plungės valsčius (dab. Telšių apskrities Plungės rajonas):
1. Bukontės dvaras (Antanas Andrijauskas);
2. Kelpšiškių dvaras (Jadvyga Bružienė);
3. Lekemės dvaras (Juozapas Lapiškas / K. Vaitkevičius);
4. Milašaičių dvaras (V. Petkevičienė);
5. Milašaičių dvaras (L. Žudickis);
6. Žlibinų dvaras (Elena Laucevičienė / J. Šukštienės įpėdiniai
arba K. Grigula).
Luokės valsčius (dab. Telšių apskrities Telšių rajonas):
1. Biržuvėnų dvaras (Gorskiai);
2. Degučių dvaras (Jurgis Godliauskas);
3. Graudušių dvaras (Marija Grinivickienė (Grineveckienė);
4. Kentralių dvaras (Jadvyga Brenšteinienė / Kr. Andrijauskaitė);
5. Naujikų dvaras (Zofija Gužauskienė);
6. Pavirvytės dvaras (Liubomiras Bocerskis).
Telšių valsčius (dab. Telšių apskrities Telšių rajonas):
1. Dirkstelių dvaras (Kristina Potulickienė);
2. Džiuginėnų dvaras (Perkovskiai);
3. Kumpikų dvaras (L. Kryževičius);
4. Siraičių dvaras (L. Andrijauskas).
Varnių valsčius (dab. Telšių apskrities Telšių rajonas):
1. Burbiškių dvaras (Vladas Sakalauskas);
2. Gotautiškės dvaras (Vladislava Montvilienė);
3. Pavandenės dvaras (Z. Sakelis);
4. Panakotės dvaras (K. Skirmontas);
5. Zdoniškės dvaras (D., J. Monstavičiai);
6. Žebenkavo dvaras (Adolfina Pečkauskaitė).
Žarėnų valsčius (dab. Telšių apskrities Telšių rajonas):
1. Kegų dvaras (Vanda Radvilavičienė);
2. Kereliškės dvaras (Jankauskis);
3. Legų (?) dvaras (?);
4. Lenkaičių dvaras (Olga Jacevičienė);
5. Medingėnų dvaras (Kazys Šukšta).
Rietavo valsčius (dab. Telšių apskrities Rietavo savivaldybė):
1. Giliogirio dvaras (M. Kaveckas);
2. Rietavo dvaras (J. Ržašauskas).
Tverų valsčius (dab. Telšių apskrities Rietavo savivaldybė):
1. Eidininkų dvaras (Jadvyga Karalevičienė / J. Malinauskaitė).
 
Ir dar šis tas...
Anot Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriaus pavaduotojos Zitos Dargaitės, R. Petriko parengtą sąrašą jau šiandien būtų galima papildyti. Jos žiniomis, 1940 m. į muziejų yra patekę vertybių ir iš Šilalės rajono teritorijos: Pajūrio dvaro (Šilalės valsčius, savininkė Vanda Potulickienė), Leonardpolio dvaro (Kaltinėnų valsčius, savi-ninkai Volmeriai).
 Beje, nors ir trumpai, bet gana informatyviai Telšių muziejininkų ir jų pagalbininkų darbą, 1940–1940 m. atliktą saugant nuo sunaikinimo kultūros vertybes, buvusias nacionalizuotuose Žemaitijos dvaruose, 1971 m. Vilniuje, „Minties“ leidyklos spaudai pareng-toje knygelėje „Telšių kraštotyros muziejus“ yra aptaręs Vitas Valatka. Iš jo darbo matyti, kad ne visos kultūros vertybės, kurias aplankytuose Žemaitijos dvaruose surašė Švietimo komisariato įgalioti asmenys, tada buvo suvežti į Žemaičių muziejų „Alka“. Dalis jų po surašymo pateko ir į kitus Lietuvos muziejus. V. Valatka nurodo, kad 1940–1941 m. į „Alką“ buvo atvežta apie 1 tūkst. vnt. paveikslų, baldų, indų, nemažai kitų meno kūrinių. Tuo laiku čia iš dvarų pateko ir apie 30 tūkst. knygų (po Antrojo pasaulinio karo dalis jų perduota Knygų rūmams).
Gana daug kultūros vertybių, anksčiau priklausiusių Žemaitijos dvarams, į Žemaičių muziejų „Alka“ pateko Antrojo pasaulinio karo ir vėlesniais metais. Čia saugoma meno vertybių ir iš Plungės kunigaikščių Oginskių rūmų. 2006 m. liepos mėnesį susipažįstant su Žemaičių dailės muziejaus bibliotekoje saugomu kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės (1916-01-24–2004- 01-06) fondu, dėmesį patraukė dvi nuotraukos. Antroje jų pusėje kraštotyrininkės ranka užrašyta, kad tai Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomos skulptūros „Poezija“ (anot Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojų, šios skulptūros pavadinimas yra „Lyra“) ir „Proza“ iš Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.09.10.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija