Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 3

 
Džervienė Teklė
 
1998 metās išleistuo pėrmuojie ėr kol kas vėinintelie žemaitėškas poezėjės antuoluogėjuo „Sava muotinu kalbo“ Puniuo (Alītaus rajuons) gīvenonti muokītuojė, dabar jau ėr rašītuojė Džervienė Teklė“ rašė: „Eso gėmusi 1932 metās Žemaitėjuo, Kartenas valsčiaus Asteikiu suoduo. Mama bova sioviejė, vuo tievalis dėrba pri gelžkelė. Kėik pataupė tievā nusėpėrka nadėdėli žemės sklīpieli Plungės rajuona Alksnienu kaimė.
Če, Žemaitėjuo, priš pati kara pabėngiau pėnkis pradžiuos muokīklas skīrius. Kara metās ejau i Plungės gėmnazėjė. Be monės, šeimuo auga dar pėnkė vākā. Diel tuo tievams reikiejė nogara ėr dėina, ėr nakti lėnktė, ka sūnā ėr doktėris galietom muokītėis. 1947 metās bova sojimts tievielis. Nuteisė anon dešimtėi metu lageriu. Ėš Vorkutas ons grīža 1953 metās. Ka ėr par dėdliausius vargus, nepriteklius, bet muokslu nametiau. Pabėngusi Plungės vėdorėnė muokīkla, metus laika išdėrbau Plungės rajuona laikraštė redakcėjuo, vuo paskiau istuojau i Vėlniaus pedaguogėni instituta. Tėn sosėpažėnau ėr so sava būsėmoujo vīro – dzūko ėš Puniuos. Ėr sosėkluostė gīvenėms tēp, ka puo muokslu bėngėma abodo parvažiavuov i Punė. Isėdarbėnau miestelė vėdurinie muokīkluo. Tėn dėrbau lig pat pėncėjės.“ (…). Teklė ne tik muokītuojava, bet ėr kūrė, leida sava kūrybas kningas, karto so sava vīro Petro iduomavuos Puniuos krašta istuorėjė, sava giminies istuorėjė, sorinkta medžega sistemėna. Tou dara lig pat šiuol.
1996 m. T. Džervienė ėšleida pėrmoujė sava poezėjės rinktėnė – „Liepa už slenksčio“, 1999 m. pasėruodė ontroujė anuos kūrības kningelė – „Nakvynė senuose namuose“, vuo 2000 m. „Žemaitiu žemės“ žornala pėrmamė numarie bova pėrma karta paskelbts anuos sokorts pėrmāsis žemaitėškas eruotėmės pruozas kūrėnīs – novelė „Akmou so velnė piedo“.Tās patēs metās tas kūrinīs bova išleists ėr atskėro kningelė (32 poslapiu dėdoma). Pristatīdamė anou vėsuomenē toukart rašiem: „(…) Ana sokorta pagal žemaitėška legėnda, katra pasakuo, kāp gal sosėkluostītė žmuogaus gīvenėms, je ons, ka ėr vėsā tuo nanuoriedams, nažėnuodams, vėina dėina šiuos žemės maluonomu praded ėiškuotė pri pašuonie golėntė akmėnėis (žemaitėškā – kūlė), katramė sava pieda īr ispaudės pats kėpšātis.“
Kūrinīs bova šėltā sotėkts skaitītuoju. Na vėns iš anū tėik autuorės, tėik ėr leidieju vės klausėniejė, vuo kumet pasėruodīs aprašītas istuorėjės tēsėnīs. Anuo ni tuo kningelie, ni onkstiau „Žemaitiu žemie“ pasėruodios tuos nuovelės ištraukuoms, skaitītuojems nežadiejuom. Bet... Autuorė tēp susėgīvena so nuovelės heruojēs, anū lėkėmās, ka, kāp pati saka, ta anū tuolesnė gīvenėma istuorėjė, einont laikou, lig so kuožno dėino vės aiškesnė daries, ėr vėina karta ivīka tas, kas toriejė ivīktė. Anopris, Ruozalėjė, vo so anās ėr Gedvė viel pasėšaukė autuorė ėr jau nabipaleida anuos tuol, kuol ta naaprašė anū tuolesnė gīvenėma kningelės „Akmou so velnė piedo“ ontroujie dalie. Tas istuorėjės tēsinīs bova išspausdints „Žemaitiu žemės“ 2005 m. pėrmamė numarie.
Atruodė, ka jau ėr vėskas…Bet… Šiū metu pradiuo autuorė prasėtarė, ka Anopris, Gedvė, Petruonė anou vės dar laika pri savės…
Šiuos vasaras pradiuo redakcėjē T. Džervienė īteikė tretioujė sava kūrėnė dali (kāp matītė ėš anuos torėnė, kuo gera, jau paskotėnė).
Ėr tēp… Pradiejusi nuo nuovelės, kūrėni autuorė išvīstė lig ruomana.
Šemė nūmarie skaitītuojems siūluom anuo pabaiga (tretioujė kningas dali).

 „Žemaitiu žemės“ inpormacėjė


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.09.10.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija