Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 3

Archyvinėse nuotraukose – praėjusių dienų didybė
 
Danutė Mukienė
 
Šiandien, apsilankęs daugelyje buvusių Žemaitijos dvarų, kurie savo statinių architektūra, kultūriniu gyvenimu garsėjo XVIII, XIX a. ir net XX a. pradžioje, sunkiai jau gali ir įsivaizduoti, kad čia kažkada būta išpuoselėtų pastatų ansamblių, juos supusių didžiulių, gražiai suplanuotų, augmenijos įvairove stebinusių parkų.
2000 m. Vilniaus paveikslų galerijoje Lietuvos dailės muziejui surengus tarptautinę dailės parodą „Vilniaus klasicizmas“, reprezentacinėje Chodkevičių rūmų salėje ant pagrindinės sienos buvo pakabintas Pranciškaus Smuglevičiaus sukurtas paveikslas „Agripina perkelia vyro Germanio palaikus į tėvynę“. Šis įspūdingas kūrinys tapo minėtos parodos simboliu. Vėliau jis iškeliavo į savo nuolatinę saugojimo vietą – Žemaičių muziejų „Alka“ (Telšiai). Dabar lankytojai juo gali pasigrožėti dailės ekspozicijoje. Joje – vertingi meno kūriniai, į muziejų patekę prieškario metais iš nacionalizuojamų Žemaitijos dvarų. Ankstesnė „Agripinos (...)“ saugojimo vieta buvo Pavandenės dvaras (į muziejų „Alka“ ši drobė atvežta 1940 m. rugpjūčio 11 d.).
2005 m. Vilniaus dailės akademijos išleistoje knygoje „Sambalsiai. Studijos, esė, pokalbiai“ (leidinys skirtas profesorės, literatūrologės Viktorijos Daujotytės jubiliejui) profesorius Adomas Butrimas straipsnyje „Šatrijos Ragana Pavandenės dvare“ (p. 304–309) primena, kad šiame dvare namų mokytoja dirbusią rašytoją Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą (1877–1930) supo itin palanki kūrybai aplinka. Rūmų didžiajame kambaryje, kur kabojo „Agripina (...)“ „(...) stovėjo ir fortepijonas, kuriuo vaikai mokydavosi groti. (...) Daugelio turtingųjų Žemaitijos dvarų pavyzdžiu dvare formuota meno kūrinių kolekcija, kuri dvarininko Zigmo Sakelio rūpesčiu buvo papildoma iki pat 1940 metų. Marijos gyvenimo laikotarpiu, be jau minėto garsiojo Smuglevičiaus paveikslo, rūmus puošė Vilniaus meno mokyklos auklėtinio Mykolo Kuliešos drobė „Peizažas su kalnų pilimi“, nežinomo dailininko „Berniukas su šunimi“, du tempera tapyti paveikslai. Čia kabėjo ir Jono Kazimiero Vilčinskio spalvota litografija „Aušros Vartų Dievo Motina“ bei lenkų skulptoriaus Balankevičiaus sukurtas poeto Adomo Mickevičiaus skulptūrinis portretas (Zitos Dargaitės tyrinėjimai).“
Šiandien Pavandenės dvaro centrinių rūmų vietoje – griuvėsių krūva. Tai, kas likę iš ūkinių pastatų, krūmais, dilgėlynais apaugę. Sunaikinta net ir netoliese nuo rūmų, paežerėje, buvusi Sakelių giminės amžino poilsio vieta.
Tuo tarpu po Antrojo pasaulinio karo raudonų plytų Sakelių dvaro rūmas vis dar stovėjo išdidus. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių dar mena, kaip čia sovietmečiu ateidavo kino filmų pasižiūrėti, kaip čia jaunystėje šokdavo... Po karo šiuose rūmuose kai kas net ir butus buvo gavę. Dalį dokumentų, knygų, kurie rūmuose buvo likę dar iš Sakelių laikų, žmonės, nežinodami jų vertės, ištampė, kitus vėjas po laukus išnešiojo... Informaciją apie buvusio dvaro didybę kaip kokius trupinius šiandien renkame tik iš užrašytų prisiminimų, to, kas pasakyta, paliudijimų ieškome archyvų bylose. Neseniai, vartant jas Kultūros paveldo centro archyve, nudžiugino čia surasta kuklutė nuotrauka, kurioje 1936 m. įamžinta Pavandenės dvaro centrinių rūmų reprezentacinė dalis. Dar didesnis atradimas laukė Žemaičių muziejuje „Alka“: susipažindami su archeologo, kraštotyrininko, muziejininko Vito Valatkos fotografijų archyvu, čia suradome net keletą 1970–1972 m. jo darytų Pavandenės dvaro statinių nuotraukų, kuriose iš kelių pusių yra įamžintas ir tuo metu dar gana tvirtai stovėjęs centrinis dvaro pastatas. Anuometinei valdžiai nesuradus lėšų šio nuostabioje vietoje buvusio pastato remontui, greitai po to, kai V. Valatka dvaro ansamblį įamžino savo nuotraukose, rūmai buvo pradėti griauti...
V. Valatkos dėka šiandien lengvai galime atkurti ir Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimtojo namo, stovėjusio Keturakių kaime (netoli Medingėnų, Rietavo savivaldybėje) vaizdą. Jis šį pastatą iš įvairių pusių savo nuotraukose įamžino 1965, 1967, 1975 m. Anksčiau buvo tekę matyti tik jau visai griūvančio centrinio dvaro pastato nuotraukas. Šios, darytos V. Valatkos, akivaizdžiai rodo, kad nuo pat vaikystės rašytoją supo stabili ir kūrybai palanki aplinka.
Beje, V. Valatkos nuotraukos akivaizdžiai kalba ir apie tai, kaip neatsakingai pas mus dar taip neseniai buvo elgiamasi su kultūros paveldui itin reikšmingais statiniais – Keturakių kaime stovėjęs gimtasis rašytojos Šatrijos Raganos namas sunyko jau mūsų akyse ir buvo nugriautas jau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Vienas iš žinomiausių Žemaitijos medinių dvarų – Užventyje (Kelmės r.). Į šį dvarą dar vaikystėje kartu su tėvais gyventi atvyko Marija Pečkauskaitė. Čia ji brendo kaip žmogus ir kaip kūrėjas. Beje šiame dvare yra gyvenęs ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius (1870–1942). Šiandien viename iš rekonstruotų dvaro pastatų veikia muziejus. Jo ekspozicijos gana išsamiai lankytojams pristato Užvenčio miestelio istoriją, taip pat ir M. Pečkauskaitės bei J. Smilgevičiaus asmenybes. Užvenčio dvaro alėja, kuri, daugelio supratimu, įamžinta Šatrijos Raganos kūrinyje „Sename dvare“, yra išlikusi iki šiol. V. Valatka 1975 m. savo nuotraukose yra įamžinęs ne tik atskirus šio dvaro statinius, bet ir alėją, taip pat ir Keturakių dvaro parko alėją. Įdomu tai, kad šios dvi alėjos viena nuo kitos tuo metu beveik nesiskyrė.
2006 m. pradžioje peržiūrėdami Kultūros paveldo centro archyve saugomas Žemaitijos dvarų nuotraukas, eilinį kartą buvome gerokai nustebinti: čia suradome visą pluoštą 1939 m. darytų Rietavo dvaro pastatų nuotraukų, kuriose yra įamžinta ir seniai nugriauta dvaro oranžerija, greta jos buvę kai kurie kiti dvaro statiniai, jų fragmentai. Šių pastatų nuotraukų nei mums, nei Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus darbuotojams iki šiol nebuvo tekę matyti – tik iš pasakojimų žinota ir kaip atrodė ta rūmų oranžerija.
Vargu ar kada nors bent jau artimiausioje ateityje Rietavo Oginskių, Pavandenės Sakelių, Keturakių Pečkauskų rūmai bus atstatyti. Tad tegu jų didybę šiandien mums primena bent išlikusios nuotraukos...

  


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.09.10.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija