Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Plungės rajonas

MUZIEJAI

Muziejai Žemaitijos nacionaliniame parke:

Plungės istorijos fragmentai
 
Plungės miesto teritorijoje žmonių gyventa jau V–I a. prieš Kristų. XIV–XVI a. II p. Plungės gyvenvietė priklausė Gondingos valsčiui.
1567 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Plungės miestelis.
1570 m. Plungė tapo Gondingos valsčiaus centru.
1570 m. iki to laiko valstybinei žemėvaldai priklausęs Plungės miestelis su dvaru iki gyvos galvos perduotas valdyti valsčiaus tijūnui Mikalojui Aleknavičiui Dorohostaiskiui.
XVI a. Plungės rajono teritorijoje pradėjo kurtis pirmosios mokyklos.
1644 m. Žemaičių Kalvarijoje, Kuliuose įsteigtos parapinės mokyklos.
1765 m. Alsėdžiuose pradėjo veikti parapinė mokykla.
1719 m. Plungės žydai gavo teisę pasistatyti sinagogą.
1792 m. sausio 13 d. Plungei suteiktos Magdeburgo teisės.
Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo Plungės dvaras tapo privačia valda, Plungė – valsčiaus centru (įėjo į Telšių apskritį).
XIX a. Plungę valdė grafai Zubovai. Iš jų Plungės dvarą įsigijo kunigaikščiai Oginskiai. Tuo laiku suformuotas iki mūsų laikų išlikęs Plungės dvaro ansamblis.
1806 m. Plungėje įkurta parapinė mokykla, kuri veikė ir lietuviškos spaudos draudimo metais.
1865 m. Gintališkėje pradėjo veikti parapinė mokykla.
1873 m. Plungės dvarą iš Aleksandro Zubovo nupirko kunigaikštis Ireniejus Oginskis.
1875 m. kunigaikščiai Oginskiai dvare įkūrė vieną pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje.
1879 m. kunigaikštis Mykolas Oginskis Plungėje pastatė rūmus, prie jų įkūrė gražų parką.
XIX a. pab.–XX a. pr. Plungės dvare buvo rengiamos žemės ūkio parodos.
Nepriklausomos Lietuvos metais Plungė kaip ir dabar priklausė Telšių apskričiai.
1918–1919 m. visuomenės ir Plungės klebono kanauninko J. Senkaus rūpesčiu Plungėje kūrėsi naujos mokyklos. Viena iš jų – Liepų gatvėje (dabar Laisvės alėja) veikusi realinė gimnazija, kuri 1921 m. buvo perkelta į kunigaikščių Oginskių rūmus.
1918–1930 m. pirmuoju Plungės burmistru dirbo Boruchas Dovydas Golgvaseris.
1923 m. lietuviai sudarė 55 proc. Plungės miesto gyventojų, žydų tautybės žmonės – 44 proc.
1928 m. Plungėje įsikūrė vienuoliai kapucinai.
1931 m. Plungėje pastatytas Laisvės paminklas.
1932 m. per Plungę nutiesta, pradėjo veikti geležinkelio linija.
1933 m. pašventinta naujoji Plungės bažnyčia.
1935 m. netoli geležinkelio pradėjo veikti kareivinės, kuriose buvo įkurdinti du Lietuvos kariuomenės pulkai: 4-asis artilerijos ir 6-asis Margio pėstininkų.
1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, iš Pagėgių į Plungę perkelta Pagėgių viešoji biblioteka.
1939 m. prelato Povilo Pūkio rūpesčiu Plungėje pastatytas dviaukštis parapijos pastatas, kuris ilgą laiką buvo naudojamas miesto ir jo apylinkių gyventojų kultūrinėms reikmėms.
1941 m. naciai sunaikino gausią Plungės miesto žydų bendruomenę.
1950 m. Plungėje buvo 7,4 tūkst. gyventojų.
1961 m. į atstatytus kunigaikščio Oginskio rūmus perkelta Plungės 1-oji vidurinė mokykla (dabar Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla), kuri čia veikė  iki 1966 m.
1963 m. buvo priimtas Lietuvos vyriausybės nutarimas, pagal kurį Plungė turėjo tapti regiono pramonės centru. Nutarimas iš esmės neįgyvendintas.
1990 m. Plungėje buvo 23,3 tūkst. gyventojų. Iš jų daugiau kaip 95 proc. buvo lietuviai.
1990 m. Plungės centre atidaryti naujii rajono kultūros namai.
1994 m. Plungėje, kunigaikščių Oginskių rūmuose, pradėjo veikti Žemaičių dailės muziejus.
 
Lankytinos vietos Plungės rajone
Plungės rajone yra 9 draustiniai, 6 valstybės saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai, 4 parkai, 13 piliakalnių, 40 architektūros paminklų, 29 dailės paminklai ir skulptūros, 3 mitologiniai akmenys, 4 žymių žmonių kapai ir 3 žymių žmonių tėviškės, nemažai kitų lankytojų dėmesį traukiančių objektų. Svarbiausi iš jų:
 
Alsėdžių seniūnija
Kapas, kur palaidotas 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras S. Narutavičius.  Alsėdžių kapinės.
Piliakalnis, vadinamas Žvėrinyčia. Alsėdžiai.
Šv. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia (statyta 1793 m.), varpinė (statyta 1679 m.). Alsėdžiai.
Urbanistinis Alsėdžių miestelio centras.
Babrungo seniūnija
Vandens malūnas (XVIII a. pab.), dabar L. Černiausko tapybos, medžio drožybos, senovinių daiktų ekspozicija. Babrungėnų k.
Kulių seniūnija
Namas, kuriame 1891–1901 m. gyveno kunigas, rašytojas J. Tumas-Vaižgantas. J. Tumo-Vaižganto g. 2, Kuliai.
Medinė kapinių koplyčia (XIX a.). Kulių miestelio kapinės.
Kapas, kur palaidotas knygnešys J. Grušys. Kulių kapinės.
Koplytėlės ir koplytstulpiai. Didžiųjų Mostaičių ir Kumžaičių kaimų ir Kulių miestelio kapinės.
Nausodžio seniūnija
Gondingos piliakalnis su gyvenviete. Gondingos k.
Nausodžio, Mardosų kapinynas (Kapkalnis). Nausodžio k.
Nausodžio, Varkalių piliakalnis su gyvenviete. Nausodžio k.
Kapinės (palaidoti žydų tautybės žmonės, nužudyti 1941 m. liepos 15–16 dienomis (apie 1800). Kaušėnų k.
Mingėlos ąžuolas. Vieštovėnų k. (prie kelio Plungė–Kuliai).
Koplytėlės, koplytstulpiai su šventųjų skulptūromis, ornamentuotais kryželiais. Noriškių, Vieštovėnų, Varkalių kaimai.
Platelių seniūnija
Beržoro Šv. vysk. Stanislovo medinė bažnyčia (1746 m.), koplyčia
Liaudies meistro Stanislovo Riaubos kapas. Beržoro kapinės.
Gintališkės Šv. apaštalo Mato bažnyčia (1782 m.), varpinė (1850 m.). Gintališkės k.
Gintališkės piliakalnis, kapinynas. Gintališkės k.
Dovainių, Dvarviečių, Užpelkių kapinynas. Dovainių k.
Platelių dvarvietė (Dvaro kalva, Šventorkalnis). Plateliai.
Platelių piliavietė, vadinamoji Pilies sala. Platelių ežeras.
Alkakalnis, vad. Alkos kalnu. Mikytų k.
Akmuo, vad. Velnio akmeniu. Mikytų k. (Alkakalnyje).
Senkapis, vad. Ubago kalnu. Dovainių k.
Senkapis, vad. Ubago kapu. Užpelkių k.
Laumalenkos senkapis. Plateliai.
Pilkapiai, vad. Gaidpile. Dovainių k.
Buvusio Platelių dvaro sodybos fragmentai, svirnas-muziejus (Žemaitijos nacionalinis parkas). Plateliai.
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kompleksas: bažnyčia (1744 m.), varpinė (XVIII a.). Plateliai.
Raganos uosis. Buvusio Platelių dvaro parkas.
Stalgėnų seniūnija
Lekemės piliakalnis su gyvenviete. Lekemės k.
Stalgėnų piliakalnis su gyvenviete. Stalgėnų k.
Šateikių seniūnija
Pakutuvėnų piliakalnis, vad. Pilale. Pakutuvėnų k.
Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Pakutuvėnų k.
Rašytojos Žemaitės namas-muziejus. Bukantės k.
Koplyčia Bukantėje. Bukantės k.
Hitlerizmo aukų kapinės (1941 m.). Šateikių miškas.
Šv. evangeliko Morkaus bažnyčia (1875 m.). Šateikiai.
Žemaičių Kalvarijos seniūnija
Urbanistinis Žemaičių Kalvarijos miestelis.
Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir 19 koplytėlių „Kryžiaus kelias“ (1750, 1896) Žemaičių Kalvarijos miestelyje.
Vytauto Mačernio (1921–1944) gimtinė, kapas. Šarnelės k.
Akmens amžiaus stovykla Šarnelėje.
Gegrėnų Šv. Jėzaus Nazariečio bažnyčia (1774 m.). Gegrėnų k.
Knygnešio Vincento Juškos (1841–1939) kapas. Žemaičių Kalvarijos kapinės.
 
MUZIEJAI
 
Žemaičių dailės muziejus
Adresas: Parko g.1, LT-90117, Plungė. Tel./faksas (8~448) 52492, tel. (8~448) 57643. El. paštas: Zd.muziejus@takas.lt . Svetainė internete: http://www.oginski.lt/.
Lankytojai aptarnaujami: trečiadieniais – sekmadieniais  nuo10 iki 17 val.
Muziejaus istorijos fragmentai
Muziejus įkurtas 1994 m. viename iš geriausiai Lietuvoje išsilaikiusių dvarų ansamblių – Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose. Ekspozicinės salės įrengtos centriniuose rūmuose. Juos 1879 m. pastatė kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902). Dvare 1879–1902 m. veikė M. Oginskio įsteigta dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi ir iškilus dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Rūmus supa parkas, kuris yra vienas didžiausių ir gražiausių parkų Lietuvoje. Muziejaus steigėjas – Plungės rajono savivaldybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Vienas iš pirmųjų ir pagrindinių muziejaus mecenatų – dailininkas Juozas Bagdonas (mirė 2005 m., palaidotas Kaune). Didelę muziejaus rinkinio dalį sudaro užsienyje gyvenančių žemaičių dailininkų muziejui dovanotų tapybos ir grafikos darbų kolekcija, kurioje yra Juozo Bagdono (JAV), Jadvygos Paukštienės (JAV), Adomo Galdiko (JAV), Vytauto Igno (JAV), Telesforo Valiaus (Kanada), Alfonso Dargio (Vokietija), Vaclovo Rato (Australija), Adomo Vingio (Australija), Prano Gailiaus (Prancūzija), Magdalenos Stankūnienės (JAV) ir daugelio kitų menininkų kūrinių, A. ir A. Minelgų (JAV) kūrinių kolekcija.
Muziejuje jau gana turtinga ir Lietuvoje gyvenančių žemaičių dailininkų tapybos ir grafikos darbų kolekcija. Ją sudaro Antano Krištopaičio, Vytauto Valiaus, Donato Valatkos, Broniaus Grušo, Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Igno Budrio, Svajūno Armono, Vidmanto Pinkevičiaus, Aloyzo Stasiulevičiaus, Vijos Tarabildienės, Mildos Kulikauskienės, Vytauto Moncevičiaus, Algimanto Švažo, Valdo Simučio, Valerijono Jucio, Dalios Matulaitės, Arvydo Každailio ir kitų menininkų sukurti darbai.
Vertingas muziejuje saugomas prof. Igno Končiaus archyvas (asmeniniai daiktai, ikonografinė medžiaga, laiškai, moksliniai darbai).
Unikali muziejui saugoti perduota prof. Zenono Ivinskio asmeninė biblioteka ir mokslinis archyvas, retų spaudinių rinkinys (knygos, periodinė spauda).
Muziejuje kaupiama ikonografinė ir etnografinė medžiaga apie Plungės krašto istoriją (fotografijos, atvirukai, darbo ir buities įrankiai). Vertinga ir čia sukaupta senojo liaudies meno (XIX a. skulptūros, kryžiai) kolekcija.
Nuolatinės ekspozicijos muziejuje nėra. Čia rengiamos personalinės ir grupinės profesionaliojo meno parodos ir parodos, skirtos svarbioms valstybės, Plungės krašto iškilių žmonių sukaktims pažymėti. Pagal tradiciją kas ketveri metai muziejus organizuoja pasaulio žemaičių dailės parodos.
 
Rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus
 
Žemaičių dailės muziejaus padalinys
 
Adresas: Bukantės viensėdis, Šateikių sen., Plungės r.
Tel. (8~687) 52836.
Lankytojai aptarnaujami: trečiadieniais – sekmadieniais nuo 11 iki 18  val.
Muziejus įkurtas 1965 m. Jis veikia ir ekspozicija įrengta grafų Pliaterių palivarke Bukantėje, vieninteliame išlikusiame dvarelio pastate. Čia gimė ir augo lietuvių literatūros klasikė Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921). Ekspozicija, kurioje yra knygų, leidinių, fotografijų, asmeninio naudojimo daiktų, pasakoja apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą.
Muziejuje vyksta tradiciniai rašytojos Žemaitės gimimo dienos minėjimai.
 
Kulių apylinkės muziejus
 
Adresas: Vaižganto g. 1, Kuliai, Plungės r.
Lankytojai aptarnaujami:
Kuliuose muziejininkystė turi gilias šaknis. Po Antrojo pasaulinio kario plačią kraštotyrinę veiklą čia buvo išvystęs ir nemažai eksponatų kartu su savo pagalbininkais surinkęs istorijos mokytojas Bronius Butkus. Kulių vidurinėje mokykloje šios mokyklos mokytojų iniciatyva muziejus buvo įkurtas 1959 m. 1994 m. jam  suteiktas valstybinio Žemaičių dailės muziejaus padalinio statusas. Dabar muziejus veikia buvusioje klebonijoje, kuri pastatyta 1790 m. Vikaraudamas Kuliuose, čia 1898–1901 m. gyveno lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933). Muziejuje eksponuojama kraštotyrinė, archeologinė medžiaga, surinkta Kulių apylinkėse.
 
Šateikių istorijos ir etnografijos muziejus
Adresas: Šateikių vidurinė mokykla, Šateikiai, Plungės r.
Tel. (8~448) 48514.
Ekspozicija
1. Lietuviški vadovėliai (iki 1940 m.);
2. Lietuviški spaudiniai (iki XX a. vidurio);
3. Etnografija;
4. Senasis liaudies menas.
Muziejus įkurtas 1996 m. Juo rūpinasi Arūnas Vainušis. Muziejaus rinkinyje sukaupta nemažai archeologijos, istorijos, etnografijos, numizmatikos, bonistikos eksponatų. Didžioji dalis jų rodoma ekspozicijoje.
 
Plungės jaunimo mokyklos istorijos ir etnografijos muziejus
 
Adresas: Jaunimo mokykla, J. Tumo-Vaižganto g. 89, Plungė.
Tel. (8~448) 58920.
Muziejus veikia nuo 1997 m. Juo rūpinasi mokytojai Birutė ir Jonas Kaminskai. Eksponatai pasakoja apie Šateikių krašto istoriją ir žmonių buitį. Iškalbingi istoriniai ir etnografiniai daiktai, faleristikos ir numizmatikos eksponatai, senieji spaudiniai.
 
MUZIEJAI ŽEMAITIJOS NACIONALINIAME PARKE
Informacija lankytojams: Prieš atvykstant į muziejus, iš anksto reikia kreiptis į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių informacijos centrą. Adresas: Didžioji g. 8, Plateliai, tel. (8~448) 49231.
 
Platelių muziejus-meno galerija (Platelių dvaro svirnas)
Adresas: Didžioji g. 22, LT-90420, Plateliai, Plungės r.
Tel. (8~448) 49231.
Platelių dvaro svirne veikia Žemaitijos istorijos, etnografijos ekspozicija, kurioje daug originalių šio krašto meistrų sukurtų Užgavėnių kaukių (liečīnų), archeologinių radinių iš Šventorkalnio ir Pilies salos. Eksponuojamas ir žemaičių senosios liaudies skulptūros rinkinys. Rodomi ir šio krašto žmonių naudoti senoviniai darbo įrankiai, namų apyvokos reikmenys.
Muziejuje nuolat rengiamos trumpalaikės profesionaliosios dailės, tautodailės ir įvairios kitos parodos.
 
Poeto Vytauto Mačernio muziejus
Adresas: Žemaičių Kalvarija, Plungės r.
Tel.: (8~448) 43200, (8~448) 43142.
Muziejus specialiai jam skirtame name veikia nuo 1987 m. Ekspozicijoje – V. Mačernio poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai, asmeniniai poeto daiktai.
Muziejaus įkūrimo iniciatorius – poetas Eugenijus Matuzevičius. Medžiagą muziejui rinko kraštotyrininkas K. Bružas, mokytojas J. Nėniškis, bibliotekininkė V. Garbenčienė ir daugelis kitų šio krašto kultūros ir istorijos tyrinėtojų, V. Mačernio kūrybos gerbėjų.
 
Kraštotyrininko Konstantino Bružo „Žalioji trobelė“
Adresas: Žemaičių Kalvarija, Plungės r. Tel. (8~448) 43257.
Muziejus veikia privačiame Žemaičių Kalvarijos kraštotyrininko, Žemaičių akademijos garbės nario Konstantino Bružo name. Čia K. Bružas yra sukaupęs ir eksponuoja gausią dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie Žemaičių Kalvarijos kultūrinę praeitį. Sodyboje saugoma ir originali Medinė knyga apie Žemaičių Kalvarijos ir jos apylinkių praeitį.
 
Tautodailininko Kazio Striaupos klėtelė
Adresas: Dovainių k., Plungės r. Tel. (8~448) 49432.
Tautodailininko Kazio Striaupos darbų ekspozicija įrengta jo paties pastatytoje ir nendrėmis dengtoje klėtelėje. Čia eksponuojami K. Striaupos medžio drožiniai, tarp kurių daugiausia yra šventųjų skulptūrų ir skulptūrinių grupių. Dėmesį patraukia Kristaus gyvenimo ir mirties scenos, kaimo gyvenimą vaizduojančios skulptūros, Užgavėnių kaukės ir daugelis kitų kūrinių.
 
Reginos ir Justino Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejus
Adresas: Godelių k., Plungės r. Tel. (8~448) 48719.
Muziejus veikia privačioje R. Ir J. Jonušų sodyboje. Čia šeimininkų iniciatyva sukaupta gausi ir įvairi jų pačių ir kitų šiose apylinkėse kūrusių liaudies meistrų medžio drožinių, paveikslų, geležinių kryžių viršūnių kolekcija. Ekspozicijoje galima pamatyti ir garsaus iš Godelių kilusio Žemaitijos tautodailininko Stanislovo Riaubos sukurtų skulptūrų. Klėtelėje – senovės daiktų ekspozicija.
 
L. Černiausko tapybos, medžio drožybos, senovinių daiktų ekspozicija
Adresas: Babrungėnų malūnas, Plungės r. Tel.: (8~448) 50658, (8-610) 29431.
Ekspozicija įrengta  1816 m. prie Babrungo ištakų Platelių dvaro savininkų grafų Šuazelių pastatytame akmeniniame vandens malūne. Nuo 1989 m. jis priklauso dailininkui L. Černiauskui, kuris čia įrengė meno galeriją-kūrybines dirbtuves. Jų durys svetingai atidarytos visiems, kas domisi menu, Žemaitijos krašto istorija, gamta.
 
 Militarizmo ekspozicija
Adresas: Žemaitijos nacionalinis parkas. Tel. (8~448) 49231.
Lankytojai aptarnaujami: gegužės 1 d. – rugpjūčio 31 d. – kasdien 10, 12, 14, 16, 18 val. Ne sezono metu dėl ekskursijų reikia susitarti iš anksto (užsakymai priimami telefonu). Vaikų iki 12 m. grupės neįleidžiamos.
Ekspozicija įrengta Plokštinės miške, buvusioje vienoje iš pirmųjų Sovietų sąjungos požeminių termobranduolinių raketų paleidimo aikštelių. Bazė Plokščių kaime pradėta statyti 1960 m. rugsėjo mėn. Ją statė 10 000 kareivių statybininkų. 1962 m. gruodžio 31 d. statybos darbai buvo užbaigti, raketų paleidimo aikštelė aptverta tvora, kurią sudarė 6 apsauginės linijos: spygliuotos vielos, signalizacijos, aukštos įtampos elektros linijos.
Į 4 šachtas buvo nuleistos R-12 termobranduolinės raketos, kurių aukštis su galvute – 22 m.
Kariškiai iš Plokštinės pasitraukė 1978 m. birželio 18 d. 1995 m. buvusioje bazėje įrengta militarizmo ekspozicija. Lankytojai čia turi galimybę apžiūrėti 27 m. gylio šachtą, susipažinti su sovietinės armijos atributika.
 
Gamtos ekspozicija
Adresas: Didžioji g. 8, Plateliai. Tel. (8~448) 49231.
Lankymas nemokamas.
 
 
Literatūra:
Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.31.
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija