Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

PalangA
Istorijos fragmentai
 
III tūkst. pr. Kr. Palangoje apsigyveno pirmieji gyventojai. Po tūkstančio metų pietinėje Palangos dalyje įkurta gyvenvietė.
V–VI a. apgyvendinta pietinė dabartinio miesto dalis, Roužės upelio kairioji pakrantė, Birutės kalno papėdė, Žemaičių kalnelis. Šiuo laikotarpiu datuojami pirmieji žmonių pėdsakai, surasti Birutės kalne.
IX a. susiformavo prekybinė gyvenvietė Birutės kalno papėdėje.
X–XII a. Palangoje susiformavo prekybos centras, kurį tuo metu sudarė keturios gyvenvietės.
Anot legendos, 1161 m. birželio 15 d. danų karalius Valdemaras I-asis su savo kariuomene išsilaipino Palangoje (pirmoji žinoma Palangos miesto paminėjimo data).
1253 m. balandžio 5 d. Palanga paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Šią datą oficialiai priimta laikyti Palangos miesto įkūrimo data.
XIV a. viduryje Palangoje gyveno kunigaikštienė Birutė.
XIV a. pabaigoje Birutės kalne veikė Alkas – paleoastronominė observatorija.
1435 m. gruodžio 31 d. Bresto taikos sutartyje nurodoma, kad Palanga visiems laikams atitenka Lietuvai.
1596 m. Palangos bažnyčiai paskirta fundacija.
1701 m. Šiaurės karo metu švedų laivynas sunaikino Palangos ir Šventosios uostus.
1791 m. Varšuvos ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises.
1795 m. po trečiojo Žečpospolitos padalinimo Palanga priklausė Vilniaus gubernijai (1843 m. ji pavadinta Kauno vardu).
1819 m. Palanga buvo prijungta prie Kuršo gubernijos.
1824 m. Rusijos caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius nupirko Palangos dvarą.
1831 m. Palangos apylinkėse vyko mūšiai tarp Lietuvos sukilėlių ir caro kariuomenės.
1848 m. teritorijoje prie dabartinių J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankryžos, pradėtas sodinti parkas.
Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais per Palangą ėjo knygnešių keliai.
1877–1880 m. pastatytas pirmasis Palangos viešbutis– restoranas, pritaikytas kurorto reikmėms – kurhauzas.
1884–1888 m. pastatytas Palangos tiltas į jūrą.
1886 m. grafas J. Tiškevičius savo lėšomis įsteigė Palangos progimnaziją.
1897 m. užbaigta grafo Tiškevičiaus rūmų statyba.
1899 m. rugpjūčio 20 d. šalia Palangos tilto į jūrą buvusiame prekių sandėlyje surengtas pirmasis lietuviškas vakaras ir parodytas pirmasis lietuviškas vaidinimas lietuviškos spaudos draudimo metais – Keturakio „Amerika pirtyje“.
1907 m. užbaigta statyti naujoji Palangos katalikų bažnyčia.
1908 m. grafas F. Tiškevičius prie kurhauzo išgręžė pirmąjį Palangoje – 227 m gylio – artezinį gręžinį, nutiesė pirmąjį kurorte vandentiekį, pirmą kartą į Palangą atvedė elektrą.
1909 m. Palangai suteiktos kurorto teisės.
1915 m. kovo 23 d. Palangą užėmė vokiečių kariuomenė.
1918 m., Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios teritorijų.
1919 m. lapkričio mėn. Palangą užėmė latvių kariuomenė.
1920 m. rugsėjo 28 d. Rygoje pasirašyta Lietuvos–Latvijos sienos nustatymo sutartis.
1921 m. kovo 21 d. Palangos ir Šventosios pajūrio ruožas priskirtas Lietuvai.
1933 m. Palangai suteiktos miesto teisės. Palangos burmistru išrinktas dr. Jonas Šliūpas, Palangą aplankė skautų judėjimo įkūrėjas seras Robertas Baden–Powellis.
1938 m. Palangą nusiaubė didysis Palangos gaisras, prasidėjęs klebonijos pastate.
1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmė vokiečių kariuomenė.
1944 m. spalio 10 d. Palangą užėmė sovietų armija.
Nuo 1952 m. Palanga – respublikinio pavaldumo miestas.
1963 m. buvusiuose Tiškevičių rūmuose pradėjo veikti Gintaro muziejus.
1972–1974 m. parengti naujieji Didžiosios Palangos plėtimo planai. Pagal juos prie Palangos pradėta prijungti Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji.
1973 m. Šventoji prijungta prie Palangos ir tapo Palangos kurorto dalimi.
1990 m. kovo 24 d. išrinkta pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Palangos miesto taryba.
1993 m. birželio 14 d. Tiškevičių parke atstatyta ir pašventinta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra.
1997 m. paminėtas Palangos parko 100–metis. Grafui Alfredui Tiškevičiui suteiktas Palangos garbės piliečio vardas (pirmasis toks vardas kurorte).
 
Palangos gintaro muziejus
 
Adresas: Vytauto g. 17, LT-00101 Palanga. Tel. (8~460) 53501. Ekskursijos užsakomos telefonu (8~460)51319.
El. paštas pgm@takas.lt. Svetainė internete: http://www.pgm.lt/
Lankytojai aptarnaujami:
Rugsėjo 1 d. – gegužės 30 d.: antradieniais – šeštadieniais nuo 11 iki 17 val.;  sekmadieniais, valstybinių švenčių išvakarėse – nuo 11 iki 16 val.
Birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.: antradieniais – šeštadieniais – nuo 10 iki 20 val. Sekmadieniais, valstybinių švenčių išvakarėse – nuo 10 iki 19 val. Nedirbama pirmadieniais, valstybinių švenčių dienomis.
 
Ekspozicija
Palangos gintaro muziejus grafo F. Tiškevičiaus rūmuose įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. 1897 m. pastatyti Tiškevičių rūmai (architektas F. Švechtenas (Franz Schwechten, 1840–1924), kuriuose veikia muziejus, yra neatskiriama E. Andre (Eduardo Francois André, 1840–1911) sukurto parko dalis.
Gintaro muziejus jau yra sulaukęs daugiau negu 8 milijonų lankytojų. Muziejaus rinkiniuose – apie 29 tūkst. eksponatų.
Penkiolikoje muziejaus salių (ekspozicinis plotas 750 m²) nuolat veikia kasmet atnaujinama ir papildoma ekspozicija „Natūralus ir istorinis gintaras (gintaro susidarymas, jo paplitimas pasaulyje, gintaro morfologija, iš gintaro pagaminti dirbiniai ir meno kūriniai)“. Čia rodoma daugiau negu 4500 eksponatų, tarp kurių yra ir fosilinių sakų, randamų kitose pasaulio šalyse, pavyzdžių. Eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija. Gintaro susidarymo procesus iliustruoja įvairaus dydžio ir formų gintaro gabalai. Didžiausias iš jų, vadinamasis „Saulės akmuo“, sveria 3524 gr.
Archeologinėje ekspozicijos dalyje – akmens amžiaus gintaro dirbiniai, II–XII a. vakarų Lietuvos kapinynuose rasti žalvariniai papuošalai, gintaro, stiklo karoliai ir kiti archeologiniai radiniai.
Apie gintaro panaudojimo ir meninio apdirbimo tradicijas pasakoja XVII–XIX a. gintaro dirbiniai, XX a. pr. tarpukario Lietuvos gintaro cechų ir meistrų dirbiniai, XIX a. II p. gintaro apdirbimo dirbtuvė
Muziejuje eksponuojami ir šiuolaikinių dailininkų gintaro kūriniai, dailės kombinatuose sukurti dirbiniai iš gintaro. Čia rengiamos ir trumpalaikės parodos.
Vasaros metu Palangos gintaro muziejus tampa svarbiu Lietuvos pajūrio muzikinio gyvenimo centru. Prieš tris dešimtmečius rūmų terasoje pradėti organizuoti tradiciniai Nakties serenadų koncertai čia vyksta iki šiol. Koncertai, susitikimai su menininkais rengiami ir rūmų Židinio menėje.
 
Antano Mončio namai-muziejus
 
Adresas: S. Daukanto g. 16, Palanga. Tel.: (8~460) 49366, 49367,  mob. 8 686 76 668. El. paštas: muzmoncio@is.lt
Lankytojai aptarnaujami:
Birželio 1 d. – rugsėjo 1 d.:  antradieniais–sekmadieniais nuo 15 iki 21 val.
Rugsėjo 1 d. – birželio 1 d.: ketvirtadieniais–sekmadieniais nuo 12 iki 17 val.
Ekspozicija
Muziejaus lankytojai kviečiami aplankyti antrajame pastato aukšte veikiančią ekspoziciją, skirtą A. Mončiui. Pirmame aukšte jų laukia galerija, kur rengiamos trumpalaikės (dažniausiai profesionalaus meno) parodos. Muziejaus rinkinį sudaro skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) Lietuvai 1989–1992 metais dovanoti kūriniai ir A. Mončio fondo sukaupti dailininko kūriniai, jo asmeniniai daiktai, darbo įrankiai, nuotraukos, baldai, dokumentai, dienoraščio fragmentai. Didelė dalis šių vertingų eksponatų pateikta nuolatinėje ekspozicijoje. Čia sukurta aplinka, kuri primena skulptoriaus dirbtuvę. Joje eksponuojami A. Mončio Prancūzijoje, Vokietijoje sukurti ir Lietuvai dovanoti darbai: skulptūros, piešiniai, grafikos darbai, švilpiai, kaukės, dienoraščio fragmentai, parodų plakatai. A. Mončio valia kūrinius ekspozicijoje leidžiama liesti rankomis. Ekspozicijos autorius – architektas Valdas Ozarinskas. Muziejuje įgyvendinamos ir edukacinės programos, organizuojamos mokslinės konferencijos, susitikimai su iškiliais žmonėmis, nemažai kitų renginių.
 
Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba
 
Adresas: Vytauto g. 23 a., LT-00135 Palanga. Tel. (8~460) 54559.
Lankytojai aptarnaujami:
Birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – kasdien nuo 12 iki 19 val.
Rugsėjo 1 d. – gegužės 31 d. – antradieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 17 val.; sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.
Ekspozicija
Lietuvos nacionalinio atgimimo veikėjo, aušrininko dr. Jono Šliūpo (1861–1944) gyvenimas ir veikla;
Palangos miesto istorijos fragmentai.
Literatūra:
Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.31.
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija