Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Mažeikių rajonas

MUZIEJAI:

Mažeikių rajonas yra šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje. Jis ribojasi su Latvijos Respublika, Akmenės, Telšių, Plungės, Skuodo rajonais. Rajono teritorija užima 1220,2 kv. km. Iš viso čia gyvena apie 67 tūkst. žmonių (iš jų apie 46 tūkst. miestuose ir 21 tūkst. kaimuose). Tai vienas iš tankiausiai gyvenamų rajonų Lietuvoje (1 kv. km – apie 59 žmonės).
Rajono teritorijoje – 16 upių. Didesnės iš jų – Venta, Varduva, Šerkšnė, Vadakstis. Yra 27 tvenkiniai ir 4 ežerai, iš kurių turistų ir aplinkinių gyventojų labiausiai mėgiamas Plinkšių ežeras.
Mažeikių miestas įsikūręs 10 km nuo Latvijos Respublikos sienos ir yra šiauriausias rajonas Lietuvoje. Jis išsidėstęs drėgnose, pelkėtose žemėse, netoli Ventos upės. Spėjama, kad šios vietovės pavadinimas kilęs nuo čia anksčiau gyvenusių Mažeikų. Toks kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI a.
 
Mažeikių miesto istorijos fragmentai
 
XII–XIV a. Mažeikių žemės priklausė Ceklio sričiai.
1332 m. Hermano Vartbergės kronikoje rašoma apie Livonijos ordino kariuomenės surengtą ekspediciją į Mažeikių ir Vindeikių apylinkes. Istorikas A. Nikžentaitis daro išvadą, kad čia gali būti minima Mažeikių gyvenvietė, kurios teritorijoje XIX a. pabaigoje ėmė kurtis Mažeikių miestas.
1426 m. nustatant Lietuvos–Livonijos sieną dabartinė Mažeikių rajono teritorija atiteko Livonijai.
1529 m. pasirašius sutartį dėl patikslintų Lietuvos sienų su Livonija, beveik visa teritorija, kurioje dabar yra Mažeikių rajonas, atiteko Lietuvai. Atgautose Žemaitijos žemėse – Tirkšliuose ir Viekšniuose – buvo įkurti Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarai.
Iki 1794 m. Mažeikiai buvo karališkasis valsčius.
XVIII a. Mažeikių vietovė priklausė Viekšnių seniūnijai. Mažeikiai miesteliu periodikoje pradėti vadinti XIX a.
1868 m. pradėtas tiesti Liepojos–Romnų geležinkelis. Mažeikiuose imta statyti geležinkelio stotį. Atsiradus stočiai, pradėjo formuotis Mažeikių miestas, kuris ypač sparčiai augo po to, kai 1873 m. buvo nutiestas geležinkelis į Rygą. Oficialiai geležinkelio Mažeikių atkarpa atidaryta 1873 m. lapkričio 3 (15) d.
1874 m. užbaigtas tiesti geležinkelis iš Mažeikių į Jelgavą (Mintaują).
1886 m. Mažeikiuose buvo 260 gyventojų.
1887 m. mieste atidaryta pirmoji vaistinė. Jos savininkas buvo gydytojas O. von Losbergas.
1893 m. miestelyje veikė 13 parduotuvių, 5 smuklės.
1893 m. pradėta statyti stačiatikių cerkvė, kuri užbaigta 1894 m.
1895 m. gatvės pradėtos grįsti akmenimis. 
1897 m. Mažeikiuose gyveno apie 2 tūkst. gyventojų.
1899–1918 m. miestas oficialiai vadintas Muravjovu (Muravjovo Koriko garbei), vėlesniais metais – Mažeikiais.
1896 m. įsteigta trijų skyrių cerkvinė pradinė mokykla. Tai buvo pirmoji mokykla mieste.
1898 m. Mažeikių pašto telegrafe pradėtos priiminėti pirmosios tarptautinės telegramos.
1900–1901 m. vyko geležinkelio stoties išplėtimo darbai.
1900 m. pastatyta žydų sinagoga.
1903 m. mieste gyveno 310 stačiatikių ir apie 40 sentikių.
1903 m. pradėjo veikti Mažeikių geležinkeliečių pradinė mokykla.
1904 m. Mažeikiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
1905 m. birželio 29 d. malūnininko Latčo klėtyje įvyko pirmasis lietuviškas vakaras Mažeikiuose. Suvaidinta Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės komedija „Velnias spąstuose”.
1905 m. atidarytas A. Žukausko knygynas.
1905 m. pradėtas tiesti Telšių–Mažeikių plentas.
1906 m. spalio 8 d. iškilmingai pašventinta pirmoji Mažeikių katalikų bažnyčia.
1906 m. įkurtas „Saulės” draugijos Mažeikių skyrius, kuris 1907 m. mieste įkūrė pirmąją lietuvišką pradžios mokyklą.
1908 m. įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos Mažeikių skyrius.
1908 m. Mažeikiuose gyvenusių latvių rūpesčiu pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Vietoje laikinos bažnyčios nauja mūrinė iškilo 1910 m.
1909 m. įsteigta pirmoji valdinė rusų pradinė mokykla.
1911 m. veiklą pradėjo J. Vaičkaus suburta „Skrajojamojo teatro” trupė.
1911 m. įsteigta pirmoji privati keturklasė L. Markavičienės prekybos mokykla (Muravjovskaja škola).
1913 m. įsteigta E. Levino spaustuvė ir litografija. Tais pačiais metais įsteigta ir Chonono Slonimskio spaustuvė.
1913 m. sausio 15 (28) ir 1913 m. gegužės 21 (birželio 3 d.) Mažeikius nusiaubė dideli gaisrai.
1917 m. Mažeikiuose lankėsi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, kuris pro šias vietas vyko inspektuoti Rytų fronto.
1915 m. palei Ventą ėjo fronto linija. Buvo sugriautas tiltas per upę. Prie Mažeikių vyko aršūs rusų ir vokiečių karių susirėmimai. Atsitraukdami rusai susprogdino Mažeikių geležinkelio stoties elektrinę, kuri elektra aprūpindavo visą miestą.
1915 m. gegužės 14 d. per gaisrą sudegė Mažeikių centras.
1918 m. pasibaigus karui, mažeikiškių pageidavimu miestas vėl pradėtas vadinti Mažeikiais.
1919 m. vasario mėnesį vyko raudonarmiečių ir vokiečių geležinės divizijos karių susirėmimai, kurių metu buvo nemažai sužeistų ir žuvusių karių, civilių gyventojų.
1919 m. rugsėjo 1 d. įsteigta privati Mažeikių lietuviška vidurinė mokykla (progimnazija), kuri po reorganizacijos 1925 m. tapo valstybine gimnazija. Jos direktoriumi buvo lotynų ir graikų kalbų vadovėlių autorius, Vilniaus universiteto profesorius M. Račkauskas. 1927–1933 m. gimnazijai vadovavo S. Totorius.
1919–1950 m. Mažeikiai buvo apskrities centras.
1919 m. Mažeikių miestas gavo savivaldybės teises. Pirmuoju jo burmistru išrinktas J. Motuzas.
1921 m. tarpininkaujant Anglijos diplomatui prof. J. Simpsonui, latvių pretenzijos į Mažeikių miestą ir dalį Mažeikių apskrities teritorijos buvo pripažintos nepagrįstomis ir atmestos.
1922 m. rupjūčio 5 d. įsteigta Mažeikių biblioteka. Jos organizatorius – A. Vaičkus.
1923 m. įkurta žydų vidurinė mokykla, kurioje dėstyta hebrajų kalba.
1924 m. pastatyta sinagoga.
1925 m. prengtas miesto sutvarkymo planas, trigubai padidintas miesto plotas.
1926 m. gegužės 3 d. Vladas Pūnis įsteigė „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelę”. Ji rinko senienas, tyrinėjo Mažeikių apylinkes, mokykloje kūrė „Laisvės muziejų”. 
1926 m. mieste įsteigtas Liaudies universitetas.
1926 m. Šv. Vincento Pauliečio draugija suorganizavo ir išlaikė našlaičių namus, kuriuose gyveno apie 100 vaikų.
1928 m. įkurtas Mažeikių muziejus.
1930 m. mieste buvo daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų.
1930 m. išleistas žurnalas „Senovė“ (Nr. 3). Pirmasis jos numeris išėjo 1926 m.
1932 m. pradėjo veikti brolių Šadauskių alaus darykla, kuri buvo didžiausia tokios paskirties įmonė Žemaitijoje.
1933 m. birželio 12 d. Mažeikiuose žydai suorganizavo pirmąjį Vilniaus vadavimo sąjungos skyrių.
1938 m. Darbo rūmai įkūrė darbininkų kultūros namus.
1940 m. Česlovas Kontrimas Mažeikiuose įsteigė M. K. Čiurlionio dailės būrelį.
1940 m. mieste veikė 26 įvairios pramonės įmonės, iš kurių labiausiai garsėjo brolių Šadauskių alaus darykla, molinių puodų, koklių, linų apdirbimo, baldų fabrikai, pieninė, 4 lentpjūvės, malūnas, elektros jėgainė, odos gaminių dirbtuvė ir keletas kitų.
1941 m. Juozas Remys mieste įkūrė simfoninį orkestrą.
1941–1945 m. miestas buvo stipriai sugriautas. Ypač jis nukentėjo 1944 m. rudenį per rusų aviacijos antskrydžius. Didžioji miesto dalis atstatyta iki 1966 m.
1945 m. Mažeikiuose įkurti rajoniniai kultūros namai.
1950 m. Mažeikiai tapo Mažeikių rajono centru.
1955 m. įkurta Mažeikių vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau buvo įsteigti dailės ir choreografijos skyriai.
1959 m. Mažeikiuose buvo 7957 gyventojai, iš kurių 3553  vyrai ir 4404 moterys. 1962 m. miesto teritorija užėmė 1080 ha plotą.
1962 m. atidaryta vaikų sporto mokykla.
1966 m. mieste pradėjo veikti Mažeikių liaudies teatras.
1969 m. įkurta Mažeikių kompresorių gamykla, kuri ilgą laiką buvo didžiausia pramonės įmonė mieste.
1972 m. Juodeikiuose, 18 km nuo Mažeikių, pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, kuriai nafta ilgą laiką daugiausia tiekta „Draugystės” naftotiekio atšaka iš Polocko. Pirmoji įmonės eilė paleista 1980 m., antroji – 1983 m.
1975 m. Zastaučiuose atidarytas Juozo Vaičkaus muziejus.
1981 m. įrengta Č. Kontrimo galerija-muziejus.
 
MUZIEJAI
 
Mažeikių muziejus 
Adresas: Burbos g. 9, LT-89218, Mažeikiai. Tel. (8~443) 26037. Faksas (8~443) 25759. El. paštas: TaniaBal@one.lt 
Lankytojai aptarnaujami: trečiadieniais – sekmadieniais nuo 9 iki18 val.
Ekspozicijos:
1. Istorijos ekspozicija;
2. Gamtos ekspozicija.
Muziejaus istorijos fragmentai
Mažeikių muziejus įkurtas 1928 m. Steigėjas – Mažeikių rajono savivaldybė. Muziejus renka, saugo ir eksponuoja Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno vertybes.
Pirmasis muziejaus įkūrėjas ir ilgametis jo vadovas buvo mokytojas, iškilus Žemaitijos krašto istorijos ir kultūros tyrinėtojas Stasys Ličkūnas. Muziejui jis vadovavo iki 1944 m. Iki pirmosios sovietų okupacijos muziejus jam pritaikytų patalpų neturėjo, todėl archeologijos, etnografijos eksponatai, liaudies meno rinkiniai buvo kaupiami S. Ličkūno namuose. 1934 m. pastačius L.Tumo-Vaižganto pradžios mokyklą, muziejus buvo įkurtas šio pastato antrajame aukšte. Ten buvo įrengtos nuolatinės ekspozicijos, vykdavo parodos. Muziejaus priežiūrai ir plėtrai trūko lėšų, todėl 1937 m. jo etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo perduoti Vytauto Didžiojo kultūros muziejui (su sąlyga, kad šie rinkiniai bus eksponuojami Mažeikiuose).
Muziejus labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais – kariuomenei užėmus mokyklos patalpas, muziejus buvo iškeltas į miesto savivaldybės rūsius. Perkraustant eksponatus, daug vertybių dingo.
Po karo muziejus vėl buvo perkeltas į senąsias patalpas. 1945 m. čia pradėjo veikti pirmosios atkurtos ekspozicijos. Tuo laiku muziejuje buvo saugoma apie 12 tūkst. eksponatų. Pirmuoju atkurto muziejaus direktoriumi buvo J. Striška. Vėliau šias pareigas ėjo A. Gedvilas, Juozapavičius, B. Vilimas, J. Nagius. Pastaruoju metu muziejui vadovauja A. Cholodinskienė.
1955 m., užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis jo aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai. 1958 m. muziejui paskirta dalis redakcijos patalpų Laisvės g. 33/13. Po to muziejus vėl atnaujino darbą. 1965–1988 m. jis priklausė Žemaičių muziejui „Alka“ – buvo jo padalinys. 1988 m. Mažeikių muziejus tapo savarankišku. 1992 m. jam paskirtos Mažeikių vaikų muzikos mokyklos priestato patalpos. Rekonstravus jas, 1994 m. vasario 16 d. muziejus persikėlė į minėtą pastatą. Šioje vietoje jis buvo įsikūręs ir 1934 m.
Šiuo metu muziejaus rinkinį sudaro archeologijos, etnografijos, numizmatikos, senosios fotografijos, senųjų spaudinių ir dokumentų, dailės kūrinių rinkiniai, Alfonso Dargio dailės kolekcija. Muziejuje nuolat rengiamos trumpalaikės profesionaliosios dailės, liaudies meno, literatūros, kraštotyros parodos,  organizuojamos mokslinės konferencijos, minėjimai, iškilių asmenų jubiliejų paminėjimai, knygų pristatymai, nemažai kitų kultūrinių renginių. Pastaraisiais metais muziejuje tradiciškai kasmet gegužės mėnesį vyksta  Vilniaus dailės akademijos meno dienos.
 
Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus
Mažeikių muziejaus padalinys
 
Adresas: Židikai, LT-89442, Mažeikių r. Tel. (8~443) 43110.
Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – šeštadieniais nuo 10 iki 18 val. Lankytojams pageidaujant, muziejaus prižiūrėtoja juos palydi prie rašytojos kapo Židikuose ir įleidžia į kapinėse esančią Šatrijos Raganos koplyčią – prie rašytojos amžino poilsio vietos).
Ekspozicija supažindina su Šatrijos Raganos vaikyste, jaunyste, studijomis Šveicarijoje ir pedagoginės praktikos metais Marijampolės mergaičių progimnazijoje. Rodomi M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos liesti ir naudoti daiktai, baldai ir instrumentas, puošęs klebonijos interjerą, rašomasis stalas, prie kurio parašyti žinomi grožinės literatūros kūriniai, išversta pedagogikos knygų. Muziejuje ant sienų kabo paveikslai, anksčiau buvę Židikų vikarijos kambarėliuose, kuriuose gyveno rašytoja. Antrajame muziejaus aukšte veikia atminties kambarys, kuriame pasakojama apie artimiausius rašytojus draugus, bičiulius, gimines. Ekspozicijoje įrengtame Šatrijos Raganos kūrybos kambarėlyje lankytojai turi galimybę išsamiai susipažinti su rašytojos kūrybos keliu, jos darbais.
 
Renavo rūmai 
Mažeikių muziejaus padalinys
 
Adresas: Renavas, LT-89403, Mažeikių r. Tel. (8~443) 43668.
Lankytojai aptarnaujami: trečiadieniais – sekmadieniais nuo 10 iki18 val.
Ekspozicija įrengta 1990 m. restauruotų XIX a. Renavo dvaro rūmų centriniame pastate. Čia lankytojams sudaryta galimybė susipažinti su rūmų reprezentacinio interjero ekspozicija. Antrajame aukšte nuolat vyksta trumpalaikės profesionaliosios dailės, liaudies meno, medžioklės trofėjų ir kt. parodos. Veidrodžių salėje ir terasoje vyksta koncertai, poezijos skaitymai, konferencijos, seminarai.
Renavo rūmų ansamblis suformuotas XIX a. antrajame ketvirtyje. Iš pradžių čia buvo numatyta įrengti rezidencinę sodybą, todėl jai parinkta itin vaizdinga vieta. Manoma, kad rūmus statė Antanas Renne. 1880 m. pastatyti rūmai yra neorenesansinio stiliaus, vienaaukščiai, su dviejų aukštų fligeliais. Į pietus nuo rūmų upės link leidžiasi dvi terasos, į šiaurę yra pagrindinė aikštė (parteris), kurią supa įvairūs introdukuoti medžiai. Priešais rūmus, kitame Varduvos krante, yra kraštovaizdžio tipo parkas. Renavo dvaras buvo paveldimas pagal vyriškąją liniją. Antanas Renne vaikų neturėjo ir visą savo turtą užrašė Feliksui Mielžinskiui (1871–1910). 1869 m. dvare mokytojavo Laurynas Ivinskis, rinkęs medžiagą botanikos žodynui. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Renavo dvare buvo bandoma auginti šilkverpius ir įrengti šilko kokonų auginimo ūkį.
 
Viekšnių vaistinės muziejus 
Mažeikių muziejaus padalinys
 
Adresas: Tilto g. 3, LT-89492, Viekšniai, Mažeikių r. 
Tel. (8~443) 37420. Muziejaus vadovė – Danutė Končienė.
Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo 9 iki 17 val., šeštadieniais – nuo 9 iki 16 val.
Viekšnių vaistinės muziejus – vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Muziejaus steigėjas – Mažeikių savivaldybė.
 
Ekspozicijos:
Farmacijos skyriaus ekspozicija
Čia – iki mūsų dienų išlikusi autentiška XIX a. II p. kaimo vaistinė su pilnu oficinos (receptų kambario) apstatymu, įranga, rūbais, prietaisais, vaistiniais preparatais ir žaliava, apskaitos knygomis, receptais, signatūromis, vaistinės dokumentacija ir kt.
Ekspozicijos pradžia – oficinoje arba receptų kambaryje. Čia anksčiau būdavo priimami vaistinės lankytojai, čia jiems parduodavo farmacijos prekes ir vaistus. Ekspozicija tęsiama gyvenamosiose vaistininko patalpose. Dviejuose kambariuose išdėstyti XIX a. II p. ir XX a. I p. vaistinėje naudoti vaistažolių, pleistrų gamybos įrankiai, indai, prietaisai lašelių gamybai, homeopatinių vaistų preparatai, receptai, signatūros, vata iš siūlų ir kai kurių žaliavų pavyzdžiai, pvz., vėžio girnelės, žmogaus oda, Sibiro bebro vidaus organai ir kt.
Viekšnių vaistinė veikia ir šiandien. Joje prekiaujama vaistingų žolelių mišiniais, skirtais įvairioms ligoms gydyti. Čia dirba žinoma Lietuvoje žolininkė-farmakognostė Jadvyga Balvočiutė.
XX a. I p. inteligento buities ekspozicija
Joje lankytojai susipažįsta su 4 vaistininko gyvenamaisiais kambariais, virtuve ir prieškambariu. Čia eksponuojamos vaistininko šeimos relikvijos, namų apyvokos daiktai, asmeninės nuotraukos.
Vaistažolių sodo ekspozicija
Vaistinės kiemelyje atkurtas vaistininko vaistažolių sodas, kuriame auginama apie 200 vaistingųjų augalų, tarp jų ir diktonas, palemonas, peletrūnas, ežiuolė, radiolė, stumbražolė ir kt.
 
Muziejaus istorijos fragmentai
1860 m. įkurta Viekšnių vaistinė, kuri yra priklausiusi 3 vaistininkams (privatininkams).
1960 m. vienas iš jų – vaistinės vedėjas Juozas Aleksandravičius įkūrė pirmąją Lietuvoje farmacinę vaistinės ekspoziciją, skirtą vaistinės 100-mečiui paminėti.
1980 m. vaistinė perkelta į kitas patalpas.
1991 m. pradėti vaistinės pastato restauravimo darbai.
1995 m. senosios kaimo vaistinės pastatas vėl atvėrė duris lankytojams – čia veikia ne tik vaistinė, bet ir muziejus. Vėliau atkurtas ir vaistininko vaistažolių sodas.
Muziejaus rinkinį sudaro šioje vaistinėje dirbusių farmacininkų, jų šeimų narių asmeniniai daiktai, baldai, dokumentai, vaistų gamyboje naudoti prietaisai, įrankiai, indai, apskaitos knygos, receptai, vaistiniai preparatai, vaistinė žaliava.
Muziejuje dabar rengiamos ir meno, istorijos, kraštotyros parodos. Čia organizuojamos poezijos popietės, knygų pristatymai, kameriniai koncertai, susitikimai su įdomiais žmonėmis ir kt.
 
Aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejus
 
Mažeikių muziejaus padalinys
Adresas: Akmenės g. 10, LT-89490, Viekšniai, Mažeikių r.
Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo 9 iki 17 val., šeštadieniais – nuo 9 iki 16 val.
Muziejus veikia name, kuriame paskutiniuosius savo gyvenimo  metus praleido aviacijos pradininkas Lietuvoje Aleksandras Griškevičius. Visuomeninės aviacijos pradininko A. Griškevičiaus memorialinis muziejus Viekšniuose pradėjo veikti 1981 m. Ekspozicijoje rodomas A. Griškevičiaus „garlėkio“ maketas, Lietuvos aviacijos istoriją ir lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimą atskleidžiančios fotonuotraukos, paveikslai, knygos, filatelijos kolekcija.
Viename iš pastato kambarių įrengta etnografinė ekspozicija, pasakojanti apie Viekšnių krašto žmonių buitį, papročius ir tradicijas XIX a. – XX a. pr. Eksponuojami namų apyvokos daiktai, buities reikmenys, baldai, drabužiai, linų apdirbimo įrankiai. Eksponatus šiai ekspozicijai surinko muziejaus įkūrėjas mokytojas Algirdas Gedvilas ir kraštotyrininkė medikė Apolonija Sriubaitė. Muziejuje saugoma ir aštotyrininkės Amelijos Urbienės surinkta, apibendrinta medžiaga apie Viekšnių krašto žmonių papročius, kalbą, amatus. Čia veikia ir Biržiškų šeimos, tautodailininko Juozo Rušino drožinių ekspozicijos.
Aleksandras Griškevičius
Aleksandras Griškevičius gimė 1809 m. Kėdainių rajono  Krakių apylinkėse, nusigyvenusių bajorų šeimoje. Buvo išsilavinęs, mokėjo lietuvių, rusų, lenkų ir keletą kitų Europos kalbų. Laisvu nuo tarnybos laiku A. Griškevičius domėjosi skraidymo teorija, filosofija, parengė keletą skraidymo aparato projektų. Vieną jų aprašė 1851 m. išleistoje knygelėje „Žemaičių garlėkys“. Šis aparatas turėjo būti aerostato ir garo mašinos kombinacija, varoma propeleriu, turinti horizontalius sparnus. Yra žinoma, kad savo sukonstruotus aparatus A. Griškevičius pats statė, nesėkmingai bandė.
1860 m. Griškevičius lenkų kalba parašė 285 puslapių filosofinį veikalą „Gamtos tikrovė arba matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais, populiariais pašnekesiais“. Caro valdžia dėl priešingų religijai žinių skleidimo kūrinio autoriui buvo iškėlusi bylą.
Netekęs darbo, A. Griškevičius apsigyveno Viekšniuose, žmonos gimtinėje. Manoma, kad čia gyvendamas jis toliau kūrė skraidymo aparatus ir juos bandė.
Mirė 1863 m. lapkričio 11 d. Palaidotas senosiose Viekšnių kapinėse. Antkapinio paminklo (pastatytas 1980 m.) autorė – Paminklų konservavimo-restauravimo instituto architektė I. Barauskaitė.
 
Juozo Vaičkaus gimtinė-muziejus
Adresas: Zastaučių k., Mažeikių r. Tel. (8~443) 26037; (8~443) 25798.Faksas (8~443) 25759.
Darbo laikas: trečiadieniais – sekmadieniais nuo 9 iki 18 val. (prieš atvykstant rekomenduojama iš anksto pranešti telefonu).
Muziejaus ekspozicija pasakoja apie lietuvių profesionalaus teatro kūrėjo J. Vaičkaus gyvenimą ir darbus.
 
Skulptoriaus Broniaus Pundziaus memorialinis muziejus
Adresas: Pievėnų k., LT-89348, Mažeikių r.
Lankytojai aptarnaujami: trečiadieniais – sekmadieniais nuo 9 iki 18 val.
Muziejuje lankytojai turi galimybę išsamiai susipažinti su iškilaus žemaičių skulptoriaus B. Pundziaus gyvenimu ir kūryba.
 
S. Chrisčinavičienės kūrybos darbų galerija „Sniegenos giesmė akmenėliui“
 
Adresas: Vytauto g. 43, Viekšniai, LT-89489, Mažeikių r.
Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – penktadieniais nuo 17 val., šeštadieniais ir sekmadieniais – visą dieną.
Ekspozicijoje – S. Chrisčinavičienės paveikslai, žvakidės ir daugybė akmenų ir akmenėlių.
S. Chrisčinavičienė gimė 1952 m. balandžio 12 d. Lingėnų k., Telšių r. 1995 m. gruodžio 25 d. ji sukūrė savo pirmąjį darbelį – „Su Šventom Kalėdom!“. Nuo 1997 m. tautodailininkė dalyvauja Viekšniuose, Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose, Šiauliuose rengiamose liaudies meno parodose. Galerija lankytojams atidaryta 1999 m. liepos 17 d.
 
Literatūra:
Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.31.
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija