Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Kretingos rajonaS
MUZIEJAI
Rajonas įkurtas 1950 m. Jis yra Lietuvos šiaurės vakarinėje dalyje, netoli Baltijos jūros. Centras – Kretinga. Rajone yra 2 miestai (Kretingos ir Salantų), 2 miesteliai (Darbėnų ir Kartenos), 190 kaimų. Gyventojų – apie 46 tūkst. gyventojų. Rajonas ribojasi su Palanga, Klaipėdos, Plungės, Skuodo rajonais, Latvijos Respublika (riba eina palei Šventosios upę).
Iš naudingųjų iškasenų rajone randama naftos, geoterminių vandenų, durpių. Kretingos rajone yra daugiau kaip 500 istorijos, kultūros paminklų. Tarp jų yra 20 piliakalnių ir 5 alkakalniai, iš kurių žymiausi Senosios Įpilties alkakalnis, Imbarės piliakalnis, Alkos kalnas, Skaudalių alka, Nagarkos piliakalnis, Ėgliškių piliakalnis.
Rajono teritorijoje yra išlikę 17 senovinių dvarų, palivarkų ar jų liekanų su parkais. Iš viso rajono teritorijoje veikia penki vienuolynai, 13 bažnyčių.
Iš istorijos-architektūros paminklų žymiausia Kretingos Viešpaties Apreiškimo bažnyčia ir vienuolynas (XVII a.), buvęs Kretingos dvaro sodybos kompleksas su rūmais (XIX a.), M. Valančiaus gimtinės sodyba, Kalnalio, Kartenos, Mykoliškių, Budrių bažnyčios.
 
LANKYTINOS VIETOS KRETINGOS MIESTE
 
Kretingos miesto Rotušės aikštė ir centrinės dalies gatvių tinklas (XVII a. urbanistikos paminklas).
Kretingos muziejus – buvusi grafų Tiškevičių dvaro sodyba (XIX a. vid.), Žiemos sodas. Vilniaus g. 20.
Senosios parapijos kapinės: Šv. Jurgio koplyčia (XIX a. I p.), pranciškonų vienuolių kapai (XIX a.), botaniko, pamokslininko, vienuolio J. A. Pabrėžos kapas (1849; koplytėlė 1933 m.), J. Palionio, J. Čičinsko kapai (1920–1921 m.), valstybės veikėjo generolo V. Nagiaus-Nagevičiaus kapas, Kretingos apskrities „Kardo“ rinktinės rezistentų kapas (1922 m., architektas E. Giedrimas), paminklas lietuvių tautos kančioms atminti (1989 m., architektas E. Giedrimas). Vilniaus g.
Kretingos parapijos naujosios kapinės: grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus (pastatyta 1893 m., architektas K. E. Strandmanas), vienuolių pranciškonų kapavietė, Pranciškonų ordino atgaivintojo Lietuvoje tėvo P. Bizausko O. F. M. kapas (1937 m.), paminklas kariams savanoriams, koplytėlė su XX a. pr. skulptūra „Švč. Mergelė Marija“.  Vilniaus g.
Šv. Antano rūmai (buv. prieglauda Amerikos lietuviams). Vilniaus g. 6.
Lurdo grota (1933 m.). J. Pabrėžos g.
Pranciškonų ordino vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblis (1605–1617 m.). Vilniaus g. 2.
Paminklas Jurgiui Ambrozijui Pabrėžai (1993 m., skulptorius A. Bosas, architektas S. Manomaitis). Vilniaus g., prie pagrindinio įėjimo į Kretingos  bažnyčios šventorių.
Banko pastatas (1938–1940 m., architektas M. Songaila). Vilniaus g. 1.
Rotušės aikštė, Nepriklausomybės paminklas (1930 m., skulptorius Robertas Antinis, atstatytas 1990 m.) Rotušės aikštėje.
Evangelikų liuteronų bažnyčia  (1896–1899 m.) Rotušės a. 
Miesto vandens malūnas (1769 m.). Birutės g.
Senosios žydų kapinės (XIX–XX a.) ir žudynių vieta (1941 m.). Mėguvos g.
Astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu Kretingoje (pastatytas 2002 m., atidarytas 2002 m. rugpjūčio 10 d.).
 
LANKYTINOS VIETOS Kretingos rajone
Salantų miestelio (1565 m.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1911 m.).
Salantų Nepriklausomybės paminklas (1930 m.)
Privatus M. Ivanausko zoologijos sodas Salantuose.
Salantų miesto kapinės (Šv. Barboros koplyčia (1824 m.), muziko J. Mašeko, V. ir K. Orvidų, P. Kalendos kapai).
Salantų regioninio parko administracija (Laivių g.).
Salantų žydų kapinės, žudynių vieta (XIX a. – 1941 m.) Žvainiuose.
Legendinis Gaidžio kalnelis-pilkapynas (VIII–V a. iki Kr.) netoli Salantų.
Orvidų  sodyba-muziejus Gargždelės kaime (netoli Salantų).
Imbarės piliakalnis (V a. iki Kr. – XIII a. po Kr.).
Alkos alkakalnis.
Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia (1883 m.).
Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus (sodyba XlX–XX a.) Nasrėnuose.
Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (1842 m.).
Nepriklausomybės paminklas (1930 m.; atstatytas 1989 m.) Darbėnuose.
Darbėnų miestelio kapinės, žydų kapinės ir žudynių vietos.
Lazdininkų vėjo malūnas.
Lazdininkų etnografinės XVIII–XIX a. sodybos.
Lazdininkų tvenkinys.
Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia (1850 m.).
Laukžemės dvaro rūmai (1902 m.).
Lazdininkų grūdų sandėlis (XIX a. pr.).
Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksas: alkakalnis, piliakalniai, mitologinis akmuo, kapinynas.
Grūšlaukės kapinių koplyčia (XVIII a.), skulptorių A. Mončio, A. Klaniaus, J. Paulausko kapai.
Skulptoriaus A. Mončio gimtinė Mončių kaime.
Buvusi Dimitravo dvaro sodyba (1937–1944 m. – priverčiamųjų darbų stovykla).
Nagarbos piliakalnis
Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia
Ėgliškių piliakalnis (IX–Xlll a.).
Ėgliškių kapinynas (II–XIII a.).
Jokūbavo buvusi dvaro sodyba (XVIII a. pab.), paminklas Lietuvos prezidentui A. Stulginskiui (1991 m.) Jokūbave.
A. Stulginskio muziejus Jokūbave.
Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčia (1911 m.).
Budrių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia (1903 m.).
Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1875 m.).
XVIII a.pab. smuklės pastatas Kartenoje.
Kartenos kapinės.
Lurdo grota Abakų k.
Kartenos piliakalnis.
Kartenos dvarvietė, vadinama Vyšnių kalnu (Gintarų k.).
 
Žymiausi tradiciniai kultūros renginiai Kretingos rajone
 
Kretingos miesto šventė – Šv. Antano atlaidai.
Tautinių šokių šventė „Gintarinė klumpė“.
Lygių balsų chorų „Aš atdarysiu dainų skrynelę“ šventė.
Tarptautinis kamerinių spektaklių festivalis „Kaukutis“.
Lietuvos mėgėjų teatrų šventė „Atspindžiai“.
Respublikinė tradicinė vaikų teatrų šventė „Atžalyno scena“,
Tradicinė respublikinė mėgėjų teatrų šventė „Veinė joukā“.
Teatrų šventė „Kita erdvė“ (vaidinimai natūralioje aplinkoje).
Tradicinė kaimo teatrų šventė „Pastogė“ Kartenoje.
Tradicinė respublikinė klojimų teatrų krivūlė M. Valančiaus gimtinė-
       je Nasrėnuose.
 Tradicinė kaimo vaikų teatrų šventė „Šimtakojis“.
Apskrities muzikos kūrėjų šventė.
Rajono liaudiškos muzikos kapelų šventė „Kretingėškė polka“.
Tarptautinė liaudiškos muzikos kapelų šventė „Grok, žemaiti!“
Klaipėdos apskrities folkloro šventė „Padainioukem po leipuoms“.
Regiono muzikuojančių šeimų šventė „Graži mūsų šeimynėlė“.
Jaunimo muzikos festivaliai „Rudens paradas“, „Mūsų žvaigždės“.
 
Kretingos istorijos fragmentai
 
Pirmą kartą Kretinga (kuršiams priklausiusi Kretingos pilis) paminėta 1253 m. (Livonijos ordino kronika).
1263 m. Kretingos pilį sunaikino Livonijos ordinas.
Nuo XVI a. Kretingos dvaras ir kaimas priklausė žemaičių seniūnams Kęsgailoms.
Nuo 1534 m. Kretingos dvaras priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.
Nuo 1572 m. Kretingos dvarą valdė grafai Chodkevičiai.
1602 m. Žemaičių seniūnas, LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius Kretingoje pastatė pirmąją bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuolyną.
1605–1617 m. J. K. Chodkevičius pastatė mūrinius Kretingos vienuolyno rūmus ir Viešpaties apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei ir Šv. Pranciškaus išpažintojo bažnyčią.
1609 m. grafas J. K. Chodkevičius pasirašė privilegiją, kurioje nurodyta, kad šalia Kretingos kaimo pradedamas kurti miestas ir jam suteikiamos Magdeburgo teisės, Karolštato vardas ir herbas, kuris vaizduoja Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu ant rankų. Miesto centru tapo turgaus aikštė, kurios viduryje stovėjo dviaukštė mūrinė rotušė su bokštu.
1610 m. prie Kretingos vienuolyno įsteigta parapinė mokykla.
Nuo 1621 m. Kretinga priklausė didikams Sapiegoms.
XVII a. viduryje naujasis miesto savininkas Kazimieras Leonas Sapiega pakeitė miesto herbą – tais laikais herbe buvo vaizduojamas šv. Kazimieras.
Nuo 1720 m. Kretingos dvaras buvo kunigaikščio Masalskio nuosavybė.
1774 m. vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis pasirūpino, kad Kretingoje būtų atidaryta šešiametė vidurinė mokykla (1793 m. perkelta į Telšius). Šioje mokykloje 1785–1792 m. mokėsi botanikas, pamokslininkas Jurgis Pabrėža. Kretingoje mokėsi ir S. Daukantas.
1795 m. kunigaikštis Masalskis Kretingos dvarą perleido grafui V. Podolskiui.
XVIII a. pabaigoje, Lietuvą prijungus prie Rusijos, Kretinga prarado miesto savivaldos teises.
1806 m. Kretingos dvaro ir jo apylinkių šeimininkas buvo kunigaikštis Zubovas.
1875 m. iš kunigaikščio Zubovo dvarą nupirko grafas Tiškevičius.
1882 m. pirmoji Lietuvoje telefono linija Kretinga–Plungė–Rietavas–Palanga sujungė grafų Tiškevičių, Zubovų, kunigaikščių Oginskių dvarus.
1890 m. Kretingos dvare įvesta elektra.
1910 m. atidaryta valdinė Kretingos mergaičių pradinė mokykla, įsteigta vilnų karšykla.
1907–1912 m. rekonstruota katalikų bažnyčia.
1915 m. vokiečių valdžia įkūrė Kretingos apskritį, per Kretingos kaimą nutiesė Bajorų–Priekulės (Latvija) geležinkelį.
Tarpukario metais Kretinga buvo apskrities ir valsčiaus centras.
1924 m. Kretingai suteiktos miesto teisės. Pirmuoju miesto burmistru buvo Jonas Paulauskas, nuo 1934 m. šias pareigas ėjo Tadas Dambrauskas.
1932 m. nutiestas Kretingos–Kužių (Šiaulių) geležinkelis.
1919 m. įsteigta Kretingos apskrities ligoninė, kurios pirmuoju vyr. gydytoju buvo visuomenės veikėjas, rašytojas Feliksas Janušis.
1932 m. pastatyta ir atidaryta Pranciškonų ordino vyrų gimnazija, kurioje veikė Šv. Antano Misijų kolegija.
1923–1928 m. veikė Kretingos dvimečiai mokytojų kursai, kuriuose buvo ruošiami pradžios mokyklų mokytojai.
1935 m. atidarytas Kretingos muziejus.
1930 m. turgavietėje pastatytas ir pašventintas Laisvės paminklas.
Tarpukario metais Kretingos vienuolynas buvo Pranciškonų ordino Lietuvos provincijos centras. Tuo laikotarpiu pranciškonai Kretingoje pastatė gimnaziją (Šv. Antano Misijų kolegiją), Šv. Antano rūmus (prieglaudą Amerikos lietuviams), Lurdo grotą, mūrinę koplytėlę ant J. A. Pabrėžos kapo, išlaikė savo spaustuvę.
1940 m. viduryje Kretingoje (dvare, Šaulių namuose, Šv. Antano rūmuose, Pranciškonų ordino gimnazijoje, vaistininko S. Ščefanavičiaus name) įsikūrė Raudonosios armijos ir NKVD pasienio kariuomenės daliniai.
1941 m. birželio 14 d. iš Kretingos apskrities buvo ištremtos 88 šeimos (iš viso 311 žmonių).
Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis Kretingos apskrityje naciai sunaikino gausią rajono žydų bendruomenę, daug kitų jiems neparankių gyventojų.
1941 m. birželio 26 d. padegta žydų sinagoga. Kilusio gaisro metu sunaikinta didžioji dalis Kretingos senamiesčio, nukentėjo ir bažnyčia, vienuolynas.
1945–1951 metais iš Kretingos apskrities ištremtos 124 šeimos (iš viso 392 žmonės).
1949 m. nuverstas, Akmenos upėje paskandintas Kretingos Laisvės paminklas.
1950 m. Kretinga tapo rajono centru.
1959 m. mieste gyveno 9690, 1989 m. – 19200 žmonių.
 
MUZIEJAI
 
Kretingos muziejus 
Adresas: Vilniaus g. 20, LT-97104, Kretinga. Tel. (8~445) 77323; turizmo informacijos skyrius (8~445) 77612. Faksas (8~445) 77323. El. paštas: kretingosmuziejus@takas.lt,  tickretinga@takas.lt
Lankytojai aptarnaujami: trečiadieniais –  penktadieniais, sekmadieniais nuo 10 iki 18 val., šeštadieniais –  nuo 10 iki 19 val. Antradieniais dirba tik Žiemos sodo ekspozicija – nuo 12 iki  18 val. Vasaros sezono metu Žiemos sodo ekspozicija dirba iki 21  val.
 
Ekspozicijos:
Žiemos sodas (oranžerija)
Kretingos muziejus įsikūręs buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose. Žiemos sodui čia skirta speciali didžiulė įstiklinta patalpa, kuri yra kairėje rūmų pusėje. Tai viena iš unikaliausių, dažniausiai lankomų ekspozicijų Žemaitijos krašte. Žiemos sodą 1875 m. įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius. Antrojo pasaulinio karo metais sodas buvo  sunaikintas. Pastatą restauravus, Žiemos sodas 1987 m. vėl atidarytas. Jo plotas – 693 kv. m. Dabar čia auginama daugiau kaip 580 įvairiausių tolimųjų kraštų augalų rūšių. Ekspozicija nuolat atnaujinama retesnių augalų kolekcijomis.
Dvarų kultūra
Ekspozicijai skirtos 7 muziejaus salės. Jose – grafų Tiškevičių gyvenimą primenantys šeimos narių portretai, baldai, indai, nuotraukos. Yra ir didelę meninę vertę turinčių XV–XVIII a. paveikslų – „Keturi evangelistai“, „Madona su miegančiu kūdikiu“, „Natiurmortas“, XVII a. Kryžiaus kelių stotys.
Senasis lietuvių liaudies menas
Ekspozicija suformuota iš muziejuje saugomos itin vertingos liaudies meno kolekcijos. Įspūdingos „Rūpintojėlio“, „Švč. Dievo Motinos“, „Šv. Juozapo“, „Šv. Jurgio“, „Šv. Kotrynos“ ir kitos skulptūrėlės. Yra ir senosios liaudies tapybos pavyzdžių. Eksponuojamos metalinių kryžių viršūnės, kuriose   ryškūs Žemaitijos regionui būdingi dekoro elementai. Yra eksponatų, kurie savo augaliniais ir gyvuliniais puošybos motyvais primena pagonybės laikus šiame krašte.
Žemaičių troba
Joje rodomi šiaurės vakarų Žemaitijos gyventojų namų apyvokos reikmenys, baldai, linų pluošto, vilnos apdirbimo įrankiai,  audinių gamybos priemonės, drabužiai.
Numizmatika
Eksponuojami lobiai, pavienės monetos, banknotai. Jie atskleidžia Lietuvos valstybės politinį ir ekonominį vystymąsi, vietą Europoje, buvusią pinigų rinką Lietuvoje. 
Archeologija
Eksponuojami unikalūs II–III a. radiniai,  senoviniai papuošalai, tarp kurių yra ir vėrinių iš gintaro, stiklo karolių, geležinių kabučių, puošnių smeigtukų. Rodomas VIII a. pab. – IX a. pr. gyvenusios kuršės kostiumas, papuoštas bronzos ir sidabro papuošalais. Eksponuojama ir senovės kario ginkluotė, Imbarės pilies rekonstrukcinis maketas.
 
Kita muziejaus veikla
Muziejuje nuolat rengiamos profesionalių ir liaudies menininkų kūrinių parodos.  Prie muziejaus veikia Kretingos parko bičiulių klubas, Kretingos krašto ainių klubas, folkloro ansamblis „Volungėlė“,  dvimetė vaikų dailės mokykla ir „Žemaitoka – muziejėnoka“ mokyklėlė. Dažnai Kretingos gyventojai, jų svečiai yra kviečiami ir į muziejuje vykstančius profesionalių atlikėjų koncertus, literatūrinius vakarus, įvairioms šventėms, sukaktims skirtus turi-ningus renginius.
 
Muziejaus istorijos fragmentai
Muziejaus įkūrimo idėją subrandino ir įgyvendino visuomenininkas, organizatorius, pedagogas Juozas Žilvitis (1903–1975). Jo iniciatyva 1934 m. Kretingos apskrities taryba įsteigė komitetą Lietuvos archeologiniams, istoriniams ir etnografiniams paminklams apsaugoti, kuris tyrinėjo Kretingos krašto praeitį, gamtą, saugojo istorijos ir kultūros paminklus, rengė kraštotyros ekspedicijas, rinko dvasines ir materialines kultūros vertybes. Jų kaupimui ir saugojimui 1935 m. liepos 12 d. atidarytas Kretingos muziejus. Iš pradžių jis veikė dviejuose nedideliuose miesto savivaldybės kambariuose, o 1936 m. pradžioje perkeltas į Kęstučio gatvėje išnuomotą namą. Tuo metu muziejaus eksponatų pagrindą sudarė J. Žilvičio dovanota asmeninė kolekcija, kurioje buvo apie 300 eksponatų.
1977–1992 m. muziejus veikė restauruotame Kretingos vienuolyno pastate. Čia buvo įrengtos  ekspozicijos „Mūsų krašto istorija nuo seniausių laikų iki šiandien“, „Senasis liaudies menas“ ir keletas kitų. 1956–1975 m. muziejuje dirbo (nuo 1960 m. buvo direktoriumi) žinomas Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas Juozas Mickevičius.
1992 m. iš pranciškonų vienuolyno pastato muziejus perkeltas į Kretingos dvaro sodybą – buvusius grafo Tiškevičiaus rūmus (XIX a.). Muziejui priklauso 43,1 ha dvaro teritorijos, joje esantys paminkliniai pastatai ir XIX  a. suformuotas parkas, greta rūmų esantis Žiemos sodas. Muziejaus fonduose – daugiau kaip 46 tūkst. eksponatų. Muziejaus steigėjas – Kretingos rajono savivaldybė. Direktorė – Vida Kanapkienė.
 
Tekstas parengtas pagal Kretingos muziejaus informaciją
 
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus
 
Adresas: Nasrėnų k., LT-97330, Kūlupėnų sen., Kretingos r. Tel. (8~445) 48722. Muziejaus direktorius Algirdas Čėsna.
Lankytojai aptarnaujami: trečiadieniais – sekmadieniais nuo 9 iki 17 val.
Muziejus veikia A. ir B. Milašių sodyboje. Jis įkurtas 1969 m. Kretingos kraštotyrininko Igno Jablonskio, Juozo Mickevičiaus ir iš Kretingos krašto kilusio akademiko Adolfo Jucio iniciatyva. Iki 1990 m. muziejus buvo Kretingos muziejaus filialas, o nuo 1990 m. tapo pavaldus Kūlupėnų seniūnijai.
 
Žemaičių vyskupo M. Valančiaus memorialinė ekspozicija
Ji pasakoja apie vyskupo M. Valančiaus gyvenimą, veiklą. Akcentuojami 1850–1875 m. jo kaip Žemaičių vyskupijos valdytojo nuveikti darbai. Rodoma nemažai autentiškų asmeninių vykupo M. Valančiaus daiktų, knygelių, skrynia, 1868 m. paties vyskupo padovanota knygnešiui Pranciškui Straupui (Stropui).
Šalia pagrindinio muziejaus pastato – 1988 m. Kūlupėnų seniūnijos rūpesčiu restauruota M. Valančiaus klėtelė, pastatyta XVIII a. Dabar čia įrengta etnografinė ekspozicija (šeimininkės svirnelis, mergos kamara, grūdinė).
 Sodyboje nemažai dėmesį patraukiančių medžio skulptūrų. Prie įvažiavimo į sodybą lankytojus pasitinka 1972 m. žemaičio tautodailininko Vytauto Majoro sukurta skulptūra „Palangos Juzė“.
1997–2000 m. muziejaus sodyboje pastatytos penkios naujos Kretingos rajono tautodailininkų sukurtos ąžuolinės skulptūros. Viena iš jų skirta 1831 ir 1863 metų sukilėliams (skulptorius Adolfas Viluckis), kita – M. Valančiaus švietėjiškai veiklai, kurią skulptoriaus Liudas Ruginis apibūdino taip: „Valančius išmokė lietuvius skaityti ir jie skaityti nebepamiršo“. Nasrėnams skirtos skulptūros autorius – Steponas Žiubrys. Skulptorius Gediminas Staškauskis savo kūrinį paskyrė M. Valančiaus blaivybės sąjūdžiui ir įamžino jį žodžiais „Blaivios mintys – malonios Dievui“. Skulptoriaus Adolfo Skiesgilo kūriniuose įamžinti M. Valančiaus sukurti literatūriniai personažai Mikė Melagėlis ir Guvus Vencė.
Kiekvieno, kas pravažiuoja pro Nasrėnus, dėmesį patraukia gražiai tvarkomos  muziejaus prieigos. 1995 m. priešais muziejų, kitoje kelio pusėje, buvo pradėtas sodinti Motiejaus Valančiaus ąžuolynas – pasodinta 200 ąžuoliukų. Netoli kelio – kretingiškio tautodailininko Raimundo Puškoriaus iš ąžuolo padarytas kryžius. Greta jo, ąžuolyno pradžioje, – skulptoriaus Kęstučio Balčiūno iš balto akmens iškaltas įspūdingas Motiejaus Valančiaus paminklas (paminklo sukūrimą ir pastatymą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iš Nasrėnų kilęs Stasys Vaičius, Kretingos savivaldybė, Kūlupėnų seniūnija).
 
Orvidų sodyba-muziejus
 
Adresas: Gargždelė, LT-97318, Imbarės sen., Kretingos r. (netoli Salantų miestelio, dešinėje greitkelio Plungė–Skuodas pusėje).
Tel. (8~613) 28624.
Lankytojai aptarnaujami: trečiadieniais – sekmadieniais nuo 10 iki 19 val.
Vasaros sezono metu: antradieniais – sekmadieniais nuo 10 iki 19 val.
 
Orvidų sodybą-muziejų įkūrė Kazimieras Orvidas. Jis, vykstant aplinkinių laukų melioracijai, daugelį metų iš Salantų ir miestelio apylinkių kartu su sūnumis į savo sodybą vežė įdomesnių formų akmenis, medžius ir iš jų kūrė paminklus, skulptūras. Sodybos šeimininkui mirus, muziejumi rūpinosi jo sūnus Kazimieras (Vilius, vienuolis pranciškonas brolis Gabrielius).
Sovietmečiu Orvidų sodyboje kuriamas muziejus valdžios nurodymu keletą kartų buvo sunaikintas, tačiau Orvidai laikėsi savo – pradėtas darbas buvo tęsiamas. Labiausiai sodyba išgarsėjo Lietuvos atgimimo metais, tuo laiku, kai dar buvo gyvas Kazimieras (Vilius) Orvidas. Vėliau, po V. Orvido mirties (palaidotas Salantų kapinėse), sodyba pradėjo rūpintis jo artimi giminaičiai. Lankytojų čia netrūksta ir dabar.
 
Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos istorijos muziejus
Adresas: Jokūbavas, Kretingos r.
Tel. (8~445) 49710.
Muziejuje kaupiami eksponatai apie Jokūbavo ir jo apylinkių istoriją, Jokūbavo vidurinę mokyklą, miestelyje gyvenusį Lietuvos prezidentą Aleksandrą Stulginskį.
 
Literatūra:
Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.31.
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija