„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Kelmės rajonas

Kelmės rajonas išsidėstęs Rytų Žemaičių plynaukštėje ir užima 1705 kv. km teritoriją. Rajone nuolat gyvena apie 40 tūkst. gyventojų. Iš jų daugiau negu 97 proc. – lietuviai.

Kelmės mieste – apie 11 tūkst. gyventojų

Rajono teritorija teka Dubysa, Venta ir nemažai jų intakų. Rajone yra 53 ežerai. Giliausias iš jų – Bridvaišis. Miškingumas 23,5 proc. Vyrauja eglynai ir pušynai, yra beržynų ir mišrių miškų.

Rajono teritorijoje – 9 valstybiniai draustiniai: 3 kraštovaizdžio, 1 botanikos, 2 hidrografiniai, 1 geomorfologinis ir 2 telmologiniai.

Dalis Kelmės rajono teritorijos priklauso Varnių, Dubysos, Kurtuvėnų, Tytuvėnų regioniniams parkams.

Kelmės rajono teritorijoje šiuo metu saugoma daugiau kaip 300 archeologijos, istorijos, architektūros ir kultūros paminklų. Rajone yra 10 neblogai išsilaikiusių istorinių parkų, kurių bendras plotas apie 57 ha.

 

Datos, skaičiai, įvykiai

 

Datos, skaičiai, įvykiai

VIII–IV tūkst. prieš m. e.  Kelmės rajono teritorijoje įsikūrė  pirmieji gyventojai. 

1253 m. istoriniuose šaltiniuose paminėti Kražiai (seniausia gyvenvietė rajone).

XV a. susiformavo Kelmės gyvenvietė (Stabukalnis).

XIV a. rašytiniuose šaltiniuose paminėta Užvenčio gyvenvietė. 

1417 m. Kražiuose pastatyta pirmoji bažnyčia.

1424 m. Kelmėje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.

XV a. rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti Kelmės dvaras.

1511 m. Kelmei suteikta teisė rengti turgus.

XV a. II p. rašytiniuose šaltiniuose paminėti Tytuvėnai.

XV a. rašytiniuose šaltiniuose minimas Šaukėnų dvaras ir kaimas.

1537 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Užvenčio miestelis.

Nuo 1566 m. iki XVI a. pabaigos Kražiuose vykdavo Žemaitijos bajorų seimeliai. 

1570–1744 m. Kražiuose veikė kunigų seminarija.

1581 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Tytuvėnų miestelis.

1591 m. Kelmės dvaras ir miestelis perėjo Jono Gruževskio žinion (Gruževskiai šį dvarą valdė daugiau kaip 300 m.).

XVI a. pabaigoje pastatyta pirmoji Užvenčio bažnyčia.

1607 m. Kražiuose įsteigtas jėzuitų vienuolynas.

1614–1844 m. Kražiuose veikė kolegija (vėliau ji vadinta aukštesniąja mokykla, gimnazija).

1614–1639 m. Tytuvėnuose pastatyta bažnyčia (visas bažnyčios ansamblis – trinavė bazilikinė bažnyčia, kluatras ir bernardinų vienuolynas – buvo statomas iki 1788 m.). 

1639 m. Kražiuose įsteigtas benediktinų vienuolynas.

XVII a. pr. Gruževskiai pastatė Kelmės mūrinę bažnyčią ir įkūrė pirmąją mokyklą.

XVII–XVIII a. Kražiai buvo svarbus Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centras.

1758 m. Kražiuose įsteigtas marijavičių vienuolynas.

1808 m. Tytuvėnus nusipirko Jonas Burba.

1823 m. lapkričio 28 d. Kražių gimnazijoje valdžia išaiškino anticarinę organizaciją „Juodieji broliai“.

1831 m. kovo 23 d. Juliui Gruževskiui pavedus, apskrities matininkas Karolis Jautokas Kelmės ir jos apylinkių žmonėms pranešė, kad apskrities komitetas nutarė pradėti sukilimą.

1831 m. kovo 25 d. K. Jautoko vadovaujami sukilėliai užėmė Kelmę ir gyventojų susirinkime paskelbė, kad prasidėjo sulikimas.  Julius Gruževskis suorganizavo sukilėlių dalinius, savo lėšomis sudarė ulonų pulką, dalyvavo sukilime.

1931 m. birželio 21 d. Tytuvėnuose įkurta visos Žemaitijos centrinė vyriausybė.

1836–1858 m. pro Kelmę nutiestas plentas Ryga–Tilžė.

1858 m. Pagryžuvyje pastatyti rūmai (projektavo F. Rimgaila).

1864 m. uždarytas Tytuvėnų vienuolynas.

1893 m. caro valdžia uždarė Kražių benediktinių moterų vienuolyną.

1893 m. lapkričio 22 d. įvyko Kražių skerdynės –  caro žandarai ir kazokai jėga numalšino Kražių gyventojus, gynusiais savo bažnyčią (nužudyti 9 žmonės, sužeista daugiau kaip 50).

XX a. pr. Kelmėje buvo apie 4500 gyventojų.

1921 m. Kelmėje pradėjo veikti progimnazija (vėliau reorganizuota į gimnaziją).

1930 m. Kelmėje pastatyta pieninė, linų fabrikas.

1936 m. Kelmėje įkurtas Šaulių Vl. Putvinskio muziejus.

1937 m. įsteigta Kelmės viešoji valstybinė biblioteka.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai sunaikino Kelmės rajono žydų bendruomenę, daug kitų žmonių. per karą buvo sugriauta ar kitaip nukentėjo apie 80 procentų Kelmės miesto pastatų.

1988 m. pradėti leisti „Kražių aidai“, atidaryti Kelmės krašto ir Kražių muziejai.

1991 m. liepos 1 d. įkurtas Kelmės mažasis teatras.

 

MUZIEJAI

 

Kelmės krašto muziejus

Adresas: Dvaro g. 5, LT-86111, Kelmė. Tel. (8-427) 61065. Faksas (8~427) 61337. El. paštas kelmesmuziejus@delfi.lt .
Muziejaus direktorė – Danutė Žalpienė.

Lankytojai aptarnaujami:

Rugsėjo – gegužės mėnesiais: pirmadieniais – penktadieniais nuo 9 iki 12 val. ir nuo 13 iki 17 val.

Birželio – rugpjūčio mėnesiais: pirmadieniais – penktadieniais nuo 9 iki 12 val. ir nuo 13 iki 17 val.

Šeštadieniais, sekmadieniais – nuo 10 iki 16 val.

 

Ekspozicijos

Dvaro savininkų Gruževskių šeimos ekspozicijoje rodomi baldai, indai, nuotraukos, grafikos kūriniai, informacinė medžiaga apie buvusius dvaro savininkus.

Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Pūtvio-Putvinskio ekspozicijoje pateiktos Vl. Putvinskio nuotraukos, dokumentai, knygos, nemažai Vl. Putvinskio asmeninių daiktų.

Kelmės krašto archeologinių tyrinėjimų ir radinių ekspozicija pasakoja apie rajono teritorijoje vykusius archeologinius kasinėjimus ir jų radinius.

Kelmės krašto istorijos ekspozicijoje rodomi eksponatai, pasakojantys apie tremtį, rezistencinį judėjimą, Antrąjį pasaulinį karą ir katalikų bažnyčios istoriją.

Liaudies žemės ūkio apdirbimo įrankių ekspozicija veikia dvaro svirno patalpose. Čia rodomi įvairūs Kelmės krašto liaudies darbo įrankiai.

Liaudies buities ir meno ekspozicijoje – XIX –XX a. pr. liaudies buityje naudoti daiktai ir baldai, meno dirbiniai iš medžio.

Jono Vadeikio Amerikos indėnų (vokiečių rašytojo Karl May)  ekspozicijoje pateikta medžiaga apie kraštotyrininką, pedagogą Joną Vadeikį – pirmąjį Karl May knygos vertėją į lietuvių kalbą. Eksponuojamos vokiečių rašytojo Karl May knygos, įvairūs Amerikos indėnų buities daiktai.

 

Kitos žinios apie muziejų

1936 m. Šaulių sąjungos namuose buvo atidarytas pirmasis Kelmės muziejus. Antrojo pasaulinio karo metais visi jo eksponatai dingo. 1949–1962 m. veikė Kelmės valstybinis muziejus, vėliau tapęs visuomeniniu. 1990 m. jo eksponatus perėmė besikuriantis Kelmės krašto muziejus. Steigėjas – Kelmės rajono savivaldybė.

Didžiąją dalį muziejaus rinkinių dabar sudaro etnografiniai daiktai, senieji spaudiniai, dvarų kultūros baldai, ikonografinė medžiaga.

Muziejuje nuolat vyksta ir trumpalaikės profesionaliosios dailės, liaudies meno, kolekcininkų surinktų vertybių parodos.

Prie Kelmės krašto muziejaus veikia Jaunimo folkloro centras. Jis kaupia, populiarina etninės kultūros dvasines vertybes. Centras jau daugelį metų kiekvieną vasarą organizuoja respublikinius tradicinius liaudies amatų ir etnomuzikavimo mokymo kursus. Kelmės krašto muziejaus pastato rūsyje įrengta tradicinių amatų studija, kur yra medžio drožimo, keramikos, žalvario amatų mokymo klasės. Čia vyksta dalis vasaros kursų užsiėmimų, seminarai mokytojams, užsiėmimai moksleiviams. Muziejus teikia metodinę paramą rajono mokyklų kraštotyros būrelių vadovams, kartu su Kelmės rajono švietimo skyriumi įgyvendina bendrą edukacinę programą „Pažinkime savo kraštą“.

 

Povilo Višinskio memorialinis muziejus
Kelmės krašto muziejaus padalinys

 

Adresas: Ušnėnų k., LT-86356, Užvenčio sen., Kelmės r.

Tel. (8~427) 49721.

Lankytojai aptarnaujami kiekvieną dieną (prieš atvykstant dėl muziejaus lankymo rekomenduojama iš anksto susitarti telefonu).

Ekspozicijos:

1. Literatas ir švietėjas Povilas Višinskis (1875–1906);

2. Lietuvių literatūros klasikė Žemaitė (1845–1921).

 

Kražių kraštotyros muziejus
Kelmės krašto muziejaus padalinys

 

Adresas: Vytauto g., LT-86282, Kražiai, Kelmės r.

Tel. (8~427) 58345. Muziejaus vadovas – Edvardas Dirmeikis.

Lankytojai aptarnaujami kiekvieną dieną (prieš atvykstant dėl muziejaus lankymo rekomenduojama iš anksto susitarti telefonu).

Ekspozicijos:

1. Kražių miestelio ir kolegijos istorija;

2. 1893 m. Kražių skerdynės.

 

Šaukėnų kraštotyros muziejus

Kelmės krašto muziejaus padalinys

 

Adresas: Šaukėnai, Kelmės r. Tel. (8~427) 55322.

Muziejaus vadovė – E. Burdulienė.

Lankytojai aptarnaujami kiekvieną dieną (prieš atvykstant dėl muziejaus lankymo rekomenduojama iš anksto susitarti telefonu).

Muziejaus ekspozicija pasakoja apie miestelio istoriją, čia gyvenusius žmones. Rodoma daug vertingų etnografinių daiktų, įrengta ūkininko trobos ekspozicija.

 

Užvenčio kraštotyros muziejus

Kelmės krašto muziejaus padalinys

 

Adresas: Girnikų k., LT-86354, Užvenčio sen., Kelmės r.
Tel. (8~427) 57305. Muziejaus vadovas – Vaclovas Rimkus.

Lankytojai aptarnaujami kiekvieną dieną (prieš atvykstant dėl muziejaus lankymo rekomenduojama iš anksto susitarti telefonu).

 

Ekspozicijos:

1. Rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (dvare gyveno 1887–1898 m.);

2. Užvenčio dvaro savininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto  signataras Jonas Smilgevičius (1870–1942).

 

Tytuvėnų miško muziejus

Adresas: Miškininkų g. 6, Tytuvėnai, Kelmės r.

Tel. (8~427) 56651.

Muziejų 1969 m. įkūrė buvęs Tytuvėnų miškų ūkio direktorius J. Juzeliūnas. Dabar muziejumi rūpinasi Tytuvėnų regioninis parkas. Ekspozicijoje rodomi paukščių inkilai, medžio drožiniai, paukščių lizdai, miško žvėrių ir paukščių iškamšos.

 

Tytuvėnų žemės ūkio mokyklos kraštotyros muziejus

Adresas: Budraičiai, Tytuvėnų sav., Kelmės r. Tel. (8~427) 41172.

Muziejų įkūrė Ignas Viržintas. Eksponatai pradėti rinkti „sodybų griovimo“ metais – 1967-aisiais.

 

Emilijos Digrevičienės kūrybos muziejus

Adresas: Budraičiai 3–1, Tytuvėnų sav., Kelmės r.

Tel. (8~427) 41178.

Muziejuje eksponuojami Emilijos Digrevičienės iš siūlų nunerti įmantrūs žolynai, paukšteliai ir kiti jos kūriniai.

 

Marijos Savickienės gamtos išdaigų muziejus

Adresas: Maironio g. 19, Tytuvėnai, Kelmės r. Tel. (8~427) 56434.
Muziejus veikia  nuo 1972 m. Jo įkūrėjas – Jonas Savickas. Ekspozicija sudaryta iš įdomių formų medžių šakų ir šaknų, kurias surinko pats J. Savickas.

Literatūra:

Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2005.09.18. Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt