Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Jurbarko rajonaS
 
Jurbarko rajonas – Lietuvos pietvakariuose. Jis ribojasi su Kauno, Raseinių, Tauragės, Šakių rajonais, Pagėgių savivaldybe ir su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajonu. Išskirtinio savitumo Jurbarkui teikia jo teritorija apie 70 km vingiuojantis Nemunas. Rajonas užima 1509 kv. km. Čia yra vienuolika seniūnijų: Eržvilko, Girdžių, Juodaičių, Jurbarkų, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Smalininkų, Šimkaičių, Veliuonos, Viešvilės. Savivaldybėje – du miestai (Jurbarkas ir Smalininkai), septyni miesteliai (Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė) ir 355 kaimai.
2004 m. pradžioje rajone buvo 37353 gyventojai, iš kurių 13790 gyveno Jurbarko mieste. Dalis rajono teritorijos priklauso Panemunių regioniniam parkui ir Viešvilės rezervatui.
 
Istorijos fragmentai
1241 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Veliuonos vardas.
1259 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta Jurbarko apylinkėse stovėjusi Georgenburgo pilis, kurią buvo pastatę kryžiuočiai.
1260 m., po Durbės mūšio, kryžiuočiai pasitraukė iš Georgenburgo, pilis buvo sunaikinta.
XIII a. istoriniuose šaltiniuose pradedama minėti Skirsnemunė (vok. Cristmemela, Cristmemel, Kristomel).
1313 m. kryžiuočiai pastatė Kirstmemelio pilį.
1336 m. kryžiuočiai Georgenburgo pilį atstatė ir ją pavadino Jurgenburgu.
Po 1422 m. Melno sutarties Jurgenburgas atiteko Lietuvai.
XV a. Skirsnemunė tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaru.
1501–1507 m. Žygimantas Augustas Veliuonai suteikė savivaldą, Magdeburgo teisę. Herbą (auksinį karpį su trimis dantimis melsvame fone) suteikė Steponas Batoras.
XVI a. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Seredžiaus vietovė.
1529 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Viešvilės valsčius.
1546 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Viešvilės dvaras.
1611 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III (Zigmantas Vaza) Jurbarkui suteikė Magdeburgo teises ir herbą (raudoname skyde – trys baltos lelijos). 
1792 m. Skirsnemunei suteiktos Magdeburgo teisės, herbas.
Iki XVIII a. pab. Jurbarkas buvo dvaras.
1795–1915 m. Jurbarkas buvo vakarinė Rusijos provincija ir priklausė Kauno gubernijai.
1811 m. Smalininkuose įrengta pirmoji prie Nemuno nuolat veikianti vandens matavimo stotis.
1883–1885 m. Smalininkuose pastatytas uostas.
1837 m. Smalininkuose įrengtas žiemos uostas.
1886–1888 m. perstatytas ir išplėstas Smalininkų uostas.
1902 m. nuo Pagėgių į Smalininkus nutiestas apie 56 km ilgio siaurasis geležinkelis.
1918–1947 m. Jurbarkas buvo Raseinių apskrities valsčiaus, iki 1950 m. – apskrities, nuo 1950 m. – rajono, iki 1918 m. – Kauno gubernijai priklausęs valsčiaus centras.
1923 m. Smalininkuose įsteigta muitinė.
1947 m. prie Jurbarko prijungtos Raudonės, Smalininkų, Viešvilės apylinkės, įkurta Jurbarko apskritis.
1950  m. Jurbarko apskritis reorganizuota į Jurbarko rajoną.
Nuo 1995 m. iki šiol Jurbarko rajono savivaldybė priklauso Tauragės apskričiai.
Pastaraisiais metais Jurbarko rajono savivaldybė bendradarbiauja su Didžiosios Britanijos Glamorgano slėnio, Belgijos Lakdalio miesto, Vokietijos Krailsheimo, Berlyno Lichtenbergo rajono, Danijos Bogensės, Lenkijos Ryno, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Nemano rajono savivaldybėmis.
Jurbarko rajono teritorijoje valstybė saugo 229 kultūros paveldo objektus.
  
Dažniausiai lankomi objektai Jurbarko rajone
Jurbarko mieste
Vytauto Didžiojo paminklas (skulpt. V. Grybas, 1930 m.), Švč. Trejybės neogotikinė bažnyčia (1907 m.), Jurbarko miesto senoji dalis, Jurbarko krašto muziejus, V. Grybo memorialinis muziejus, buvusio Jurbarko dvaro parkas, cerkvė (parodų ir koncertų salė), Kalnėnų piliavietė, vadinamasis Bišpiliukais, Bišpiliu vadinamas piliakalnis su gyvenviete.
Raudonės seniūnijoje
XVIII a. Raudonės pilies parkas (Gedimino ąžuolas, liepa su 7 kamienais,  Beždžionkalnis, Meilės kalnas, Draugystės kalnas, Šaulių aikštė), Raudonės pilis (XVI a. pab.), Raudonės malūnas (1877 m.).  
Seredžiaus seniūnijoje
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1913 m.), Seredžiaus (Palemono kalno) piliakalnis, Belvederio dvaras ir parkas (XIX a.), Palocėlių piliavietė (buvusi kryžiuočių pilies vieta), Šančių gynybinis įtvirtinimas, VII a. kapinynas.
Skirsnemunės seniūnija
Šv. Jurgio bažnyčia (1904 m.), Panemunės pilis ir parkas (XVII a.), Žvyrių evangelikų liuteronų bažnyčia (1849 m.), Šilinės smuklė (Panemunių regioninio parko direkcija), Šilinės ąžuolų giraitė.
Smalininkų seniūnija
Senovinės technikos muziejus, Senasis uostas, vandens matavimo stotis (XIX a.), buvęs Smalininkų geležinkelio stoties pastatas, Ąžuolų alėja, dailininkės L. Meškaitytės gimtoji sodyba.
Veliuonos seniūnija
Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1644 m.) ir sakralinė ekspozicija, Veliuonos senamiesčio centras, Vytauto Didžiojo ir Veliuonos 700 metų jubiliejaus paminklai, Nemuno slėnio apžvalgos aikštelė, akmuo su įspausta pėda, piliavietė, vadinama Pilaitėmis (buv. Bajerburgo pilis), archeologinių piliakalnių kompleksas (Gedimino kapo piliakalnis su LDK kunigaikščio Gedimino paminklu (1925 m.); Pilies (Ramybės) kalno piliakalnis su aukuru deivei Velionai; apžvalgos aikštelės), Veliuonos dvaro rūmai (XIX  a.), Veliuonos krašto istorijos muziejus, Veliuonos užeigos namai, buvęs grūdų sandėlis „Magazinas” (XVIII a. pab.), rašytojo P. Cvirkos memorialinė sodyba-muziejus (Klangių k.).
Viešvilės seniūnija
Teismo rūmai (1902 m.), Viešvilės seniūnijos pastatas, muziejus „Tėviškės namai“, Viešvilės senoji mokykla, kraštotyros muziejus, Kaskalnio kalvynas, Jūravos miškas, ąžuolynas, aukščiausias Lietuvos ąžuolas, Bukų giraitė.
 
Iškilūs Jurbarko krašto žmonės
JAV  lietuvių visuomenės veikėjas Juozas Bačiūnas.
Poetas, vertėjas, diplomatas Jurgis Baltrušaitis.
JAV lietuvių operos įkūrėjas Čikagoje, operos solistas
Vladas Baltrušaitis.
Rašytojas Petras Cvirka.
JAV senatorius, Jurbarko garbės pilietis Ričardas Durbina.
Poetas, vertėjas Antanas Gailius.
Literatūrologas Juozas Girdzijauskas.
Rašytojas Vytautas Girdzijauskas.
Lietuvos teatro įkūrėjas Konstantas Glinskis.
Skulptorius Vincas Grybas
Kalbininkė Elena Grinaveckienė.
Kompozitorius, pirmasis Lietuvos kariuomenės
kapelmeisteris Juozapas Gudavičius.
Poetas, dramaturgas Eduardas Juchnevičius.
Tautosakininkas, kunigas Antanas Juška. 
Poetas Jonas Juškaitis.
Rašytojas Jonas Mačiulis.
Lakūnas Romualdas Marcinkus.
Rašytojas Vytautas Martinkus.
Liaudies menininkė Lida Meškaitytė.
Rašytojas Romualdas Norkus.
Kalbininkas, vertėjas Arnoldas Piročkinas.
Poetė, publicistė Aldona Puišytė.
Poetas Stasys Santvaras.
Operos solistai Antanas, Stasys, Steponas Sodeikos.
Lietuviškos estrados pradininkas Antanas Šabaniauskas.
Kompozitorius ir vargonininkas Stasys Šimkus.
Geofizikas Kazys Sleževičius.
Lietuvos ministras pirmininkas Mykolas Šleževičius.
LLA įkūrėjas Kazimieras Veverskis.
Prozininkė, poetė Danutė Žilaitytė-Juškaitienė.
Daugelis kitų.
 
MUZIEJAI
 
Jurbarko krašto istorijos muziejus
 
Adresas: Vydūno g. 21, LT-74119, Jurbarkas. Tel. (8-447) 52710. El. paštas: jkm@takas.lt.
Muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė.
 
Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo 8 iki17 val.; šeštadieniais – nuo 11 iki 16 val.
 
Muziejaus ekspozicijos:
Buities ekspozicija
Čia pristatomi tarpukario ir ankstesnių laikų Jurbarko krašto žmonių darbo įrankiai, padargai, indai, transporto priemonės, maisto gamybos ir amatų įrankiai.
Etnografinis valstiečio kambarys
Ekspozicija supažindina su vaikų auginimo būdais, baldais, valgymo įrankiais, apavu, apdarais, daiktų puošybos elementais, mokymosi reikmenimis, apeigų rekvizitais.
Kunigaikščių Vasilčikovų šeimos fotografijų ekspozicija
Ji suformuota iš fotografijų, kurias muziejui atsiuntė paskutiniojo dvaro valdytojo dukra, dabar gyvenanti Vokietijoje.
Muziejaus istorijos fragmentai
1991 m. į Jurbarką perkėlus Girdžių vidurinėje mokykloje Danutės ir Vinco Norkaičių įkurto kraštotyros muziejėlio eksponatus, viename iš buvusių Jurbarko dvaro valdytojų kunigaikščių Vasilčikovų pastatų pradėtas kurti Jurbarko krašto istorijos muziejus.
Kunigaikščių Vasilčikovų laikais dabartinis muziejaus pastatas buvo skirtas svečių ir artimųjų poilsiui, o po to pastatas iki 1991 m. buvo naudojamas įvairioms kitoms reikmėms –  kurį laiką čia veikė Jurbarko gimnazija, muzikos mokykla, kūrė liaudies menininkai, buvo gyventojų butai.
Pirmiausia suremontuotas ir muziejaus reikmėms pritaikytas dvaro šiaurinis pastatas. Jame buvo įrengta muziejaus buities ir istorijos ekspozicija. Nuo 1996 m. šis muziejus pavaldus Jurbarko rajono savivaldybei. Jis turi keletą padalinių. Lankytojai muziejuje susipažįsta ne tik su nuolatinėmis ekspozicijomis, bet ir su trumpalaikėmis parodomis, kurios dažniausiai rengiamos dailės, liaudies meno, kraštotyros temomis. Muziejuje organizuojami ir kiti kultūriniai renginiai, valstybinių švenčių, iškilių krašto žmonių sukakčių paminėjimai.
 
Vinco Grybo memorialinis muziejus
Jurbarko krašto muziejaus padalinys
 
Adresas: Vydūno g. 31, LT-74112, Jurbarkas. Tel.: (8~447) 54786, (8~447) 53522. El. paštas: vgmuziejus@takas.lt
Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo 10 iki.; šeštadieniais – nuo 10 iki 16 val.
 
Skulptoriaus Vinco  Grybo (1890–1941) memorialinė ekspozicija
Ji įrengta pastatų komplekse – gyvenamajame name, dirbtuvėse, buvusioje „gipsinėje“ (liejykloje). Pagrindinėje ekspozicijos dalyje (buvusiose dirbtuvėse) įrengta skulptūrų ekspozicija. Joje rodomi tiek skulptoriaus sukurtų didžiųjų monumentaliųjų skulptūrų (Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Simonas Daukantas, Nukryžiuotasis, Angelas), tiek ir kitų jo kūrinių projektai, atskiros jų dalys. Yra ir kamerinių, dekoratyvinių skulptūrų. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, menininko asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys.
Antrajame aukšte veikia žymios liaudies menininkės miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės (1926–1996) akvarelių paroda.
 
Muziejaus istorijos fragmentai
Vinco Grybo memorialinis muziejus įkurtas 1947 m. kaip kraštotyros muziejus. 1960 m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, jis pavadintas V. Grybo memorialiniu muziejumi, kuris 1965–1991 m. buvo nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, 1991–2002 m. tiesiogiai pavaldus Jurbarko rajono savivaldybei, nuo 2002 m. sausio 1 d. – Jurbarko krašto istorijos muziejaus padalinys.
Muziejus pagrindinė misija – saugoti, puoselėti, populiarinti memorialinę skulptoriaus V. Grybo aplinką. Vertingiausią muziejaus rinkinio dalį sudaro V. Grybo kūrybos pavyzdžiai, dokumentai, baldai, liaudies meno rinkinys, L. Meškaitytės akvarelės miniatiūros.
Muziejuje taip pat rengiamos ir trumpalaikės meninės fotografijos, skulptūros, tapybos, tekstilės, vitražo, piešinių, grafikos ir kitokios parodos. Tris kartus per metus organizuojamos muziejuje veikiančios neformalios dailės studijos narių kūrybinių darbų parodos-peržiūros. Muziejuje įgyvendinami ir įvairūs kultūriniai projektai, organizuojamos paskaitos visuomenei dailės temomis.
 
Veliuonos krašto istorijos muziejus
Jurbarko krašto muziejaus padalinys
 
Adresas: Muziejaus g. 2, LT-74442, Veliuona, Jurbarko r.
Tel. (8~447) 42652. Muziejaus vadovė L. Cikaitė.
Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – šeštadieniais nuo 9 iki 17 val.
 
Muziejaus ekspozicijos:
Veliuonos krašto etnografinė ekspozicija
Čia įrengtas vargingo valstiečio-kumečio kambarys, atspindintis XX a. pr. šio krašto valstiečio buitį. Rodomi namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio padargai, statybos ir žvejybos įrankiai, audimo, verpimo, siūlų apdorojimo priemonės.
Archeologinė ekspozicija
Supažindina su Veliuonos istorija nuo IV a. Dauguma eksponatų archeologinių kasinėjimų metu buvo surasti Senkapyje ir Pilaičių (buvusios Bajerburgo pilies) vietovėse. Lankytojai čia gali pamatyti ir V. Gerulaičio tapybos darbus „Bajerburgo pilies puolimas“, „Veliuonos pilis“. Eksponuojami Lietuvos kunigaikščių portretai, daugelis kitų vertingų daiktų.
„Petro Cvirkos klasėje“
Ekspozicija supažindina su rašytojo P. Cvirkos (1909–1947) biografija, jo gyvento laikotarpio mokykla. Muziejuje taip pat plačiai pristatyta etnografinio ansamblio „Veliuonietis“ ir jo įkūrėjos, vadovės L. Matusevičienės veikla.
 
Muziejaus istorijos fragmentai
1961 m. Veliuonos mokykloje buvo įkurtas Veliuonos kraštotyros muziejus. Nepriklausomos Lietuvos metais, dirbdamas su mokiniais, plačią kraštotyrinę veiklą išvystė mokytojas Jeronimas Veverskis. Jis buvo surinkęs gana turtingas ginklų, akmeninių kirvukų kolekcijas. Šis mokytojas tapo ir vienu iš muziejaus įkūrimo pradininkų. Vertingą medžiagą muziejus gavo ir iš mokytojos Leonidos Matusevičienės, kuri nuo 1959 m. rinko medžiagą apie Veliuonos mokyklą lankiusį rašytoją Petrą Cvirką.
1979 m. Veliuonos mokykloje veikusio muziejaus pagrindu buvo įkurtas Veliuonos krašto istorijos muziejus – tuo metu Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys. 1996 m. Veliuonos krašto istorijos muziejus tapo Jurbarko krašto istorijos muziejaus padaliniu.
Dabar muziejus veikia Zaleskių dvaro rūmų pastate (XIX a. pr., klasicizmo stilius). Graži muziejaus aplinka. Rūmus supa senasis dvaro parkas, kuriame auga nemažai svetimžemių medžių, tarp jų ir gelsvažiedžiai tulpmedžiai, maumedžiai, raudonlapis ąžuolas, juodosios, Veimuto, vakarinės tujos, daug kitų retų medžių ir krūmų.
Muziejaus rinkinį sudaro etnografijos, ikonografijos eksponatai, baldai. Čia nuolat rengiamos trumpalaikės parodos dailės, liaudies meno, kraštotyros temomis, organizuojami vakarai-susitikimai, literatūriniai-muzikiniai vakarai, koncertai.
 
Senovinės technikos muziejus 
Adresas: Smalininkų gyvenvietė, Justino Stonio sodyba, Jurbarko r. Tel.: (8~650) 35586, (8~447) 56239. 
Muziejus privatus. Jo įkūrėjas ir savininkas – pats sodybos šeimininkas. Čia surinkta ir ekspozicijoje rodoma senovinė žemės ūkio technika, metalo, medžio, linų apdirbimo įranga, varikliai, fotoaparatai, spausdinimo, skaičiavimo mašinėlės, laikrodžiai, senovinė literatūra, senoviniai sunkvežimiai, automobiliai. Muziejaus šeimininkas veda ekskursijas po Smalininkų apylinkes.
 
Konstantino Glinskio sodyba-muziejus 
Adresas: Smalininkų gyvenvietė, Justino Stonio sodyba, Jurbarko r. Tel.: (8~650) 35586, (8~447) 56239. 
Muziejus privatus. Jo įkūrėjas ir savininkas – pats sodybos šeimininkas. Čia surinkta ir ekspozicijoje rodoma senovinė žemės ūkio technika, metalo, medžio, linų apdirbimo įranga, varikliai, fotoaparatai, spausdinimo, skaičiavimo mašinėlės, laikrodžiai, senovinė literatūra, senoviniai sunkvežimiai, automobiliai. Muziejaus šeimininkas veda ekskursijas po Smalininkų apylinkes.
 
Petro Cvirkos memorialinis muziejus-sodyba
Adresas: Klangių k., LT-74438, Veliuona, Jurbarko r.
Muziejus įkurtas 1953 m. rašytojo Petro Cvirkos tėviškėje. Čia yra išlikęs gyvenamasis namas, klojimas ir svirnas. Eksponuojami Cvirkų šeimos baldai, buities reikmenys, ūkio padargai.
Kita muziejaus ekspozicija skirta Veliuonos krašto etnografijai.
 
Seniūnijos pastatas, muziejus „Tėviškės namai“
Adresas: Viešvilė, Viešvilės seniūnijos pastatas, Jurbarko r.
Muziejuje sukauptos ir eksponuojamos senos nuotraukos, Mažojoje Lietuvoje leistos knygos, buvusių Viešvilės gyventojų piešiniai. Pateikiama nemažai informacijos ir apie Viešvilės seniūniją,  jos administracinę struktūrą, šio krašto istoriją ir kultūrą.
 
Juozo Banaičio memorialinė ekspozicija
Adresas: Eržvilko kultūros namai, Eržvilko sen., Jurbarko r.
Tel. (8~447) 43155. Muziejaus vadovė – kultūros namų direktorė Giedrė Stirbienė.
Ekspozicija veikia Eržvilko kultūros namuose, kurie yra ir šio muziejaus steigėjai. Čia įrengta Juozo Banaičio memorialinė ekspozicija. Muziejuje organizuojami visuomenės veikėjo Juozo Banaičio gyvenimo ir veiklos sukakčių paminėjimai, kiti renginiai.
 
Vadžgirio kaimo istorijos muziejus
Adresas: Vadžgirio k., Šimkaičių sen., Jurbarko r. Tel. (8~447) 46538. Muziejaus vadovė – mokytoja A. Jucikienė.
Ekspozicija supažindina su Vadžgirio kaimo istorija. Šis muziejaus daug kuo prisideda organizuojant kaimo ir mokyklos bendruomenės šventes. Čia vyksta nemažai pamokų moksleiviams. Muziejaus steigėjas – Vadžgirio vidurinė mokykla.
Literatūra:
Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.31.
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija