Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Akmenės rajonas

Istorija, žmonės, kultūrinio gyvenimo iniciatyvos

  • Akmenės rajonas išsidėstęs rytiniame Žemaitijos pakraštyje, Ventos vidurupio žemumoje. Rajono teritorija apima 843,7 kv. km. Čia gyvena apie 30 tūkst. žmonių. Didžiąją jų dalį (apie 28,5 tūkst.) sudaro lietuviai. Gyvena ir rusų (apie 800), latvių (apie 280), daugiau negu 100 ukrainiečių, iki 100 lenkų ir baltarusių. Miškai rajone užima 31,6 proc., žemės ūkio naudmenos – 57,9 proc., durpynai – 6,5 proc.
  • Iš Akmenės rajono keliai veda į Mažeikius, Šiaulius, Joniškį, Telšius, Latvijos Respubliką. Nuo Akmenės rajono centro iki Šiaulių – 60 km,  Mažeikių – 50 km, Klaipėdos – 150 km, Rygos – 120 km.
  • Rajone gera komunalinio ūkio struktūra, neblogi keliai, kvalifikuota darbo jėga.
  • Rajonas įkurtas 1950 m. birželio 20 d. Iki 1967 m. rajono administracinis centras buvo Akmenėje, dabar – Naujojoje Akmenėje. Rajonas ribojasi su Joniškio, Šiaulių, Telšių, Mažeikių rajonais ir Latvijos Respublika (šioje vietoje Lietuvos–Latvijos valstybinės sienos ilgis 48 km). Rajono teritorija savo vandenis plukdo trys didžiausi Ventos upės intakai – Dabikinė, Vadakstis ir Virvytė. Vaizdingos ne tik jų, bet ir Uogio, Avižlio upelių apylinkės.
  • Rajone yra šešios seniūnijos: Akmenės, Naujosios Akmenės kaimiškoji, Naujosios Akmenės miesto, Kruopių, Papilės, Ventos. Daugiausia žmonių susitelkę Naujojoje Akmenėje (apie 12 tūkst.), Akmenėje (apie 3 tūkst.) ir Ventoje (daugiau negu 3 tūkst.). Garsus Papilės miestelis ir Kruopių gyvenvietė. Iš viso rajone priskaičiuojama iki 167 kaimų.
  • Dalis rajono teritorijos priklauso valstybiniam Kamanų rezervatui ir Ventos regioniniam parkui (įkurtas 1992 m.). Rajono teritorija praeina Šiaulių–Mažeikių naftotiekis. Gamtinių dujų trasos nuvestos į Naująją Akmenę, Akmenę, Ventą ir Papilę.
  • Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos geologai Akmenės rajono teritorijoje aptiko dideles klinčių, kurios naudojamos cemento gamybai, atsargas. Čia dideli kalkakmenio klodai. Atsižvelgiant į tai, sovietmečiu rajone plačiu mastu buvo vystoma statybinių medžiagų pramonė. Cementas, kalkės, stogų danga čia gaminama iki šiol.
  • Akmenės rajono savivaldybės bendradarbiavimo partneriai pastaraisiais metais yra: Latvijos Respublikos Dobelės rajonas www.dobele.lv/; Lenkijos Respublikos Konino miestas www.konin.pl/; Rusijos Federacijos Briansko miestas www.bryansk.032.ru/; Vokietijos Respublikos Bocholto miestas www.boholt.de/.

 Svarbiausios datos, įvykiai, faktai 

  • Akmenės rajono teritorijoje žmonės gyveno jau I m. e. tūkstantmetyje.
  • X a. rašytiniuose šaltiniuose paminėta Papilė.
  • 1229 m. – Livonijos magistro žygio į Alsių kraštą aprašyme (Eiliuotoji Livonijos kronika) paminėti Alsiai, vietovė, kuri, anot istorikų, turėjo būti dabartinėje Akmenės rajono teritorijoje, netoli Klykolių.
  • 1253 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta Papilė – vienas iš seniausių miestelių Lietuvoje – ir greta jo buvęs Dusų kaimas.
  • 1359 m. prie Papilės įvyko kalavijuočių mūšis su žemaičiais. Kalavijuočiai jame patyrė didelių nuostolių.
  • 1483–1492 m. Papilėje pastatyta pirmoji bažnyčia.
  • 1511 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Akmenės dvaras, tuo metu priklausęs Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Šalia dvaro pradėjo formuotis Akmenės gyvenvietė.
  • 1531 m. karalius Žygimantas Senasis suteikė teisę statyti Akmenės miestelį ir rengti jame turgus.
  • 1561 m. Akmenėje buvo 3 gatvės, 82 sklypai sodyboms.
  • 1596 m. karalienė Ona davė sutikimą Akmenėje statyti bažnyčią ir įsakė prie jos įsteigti Akmenės parapinę mokyklą (šie metai laikomi simboline mokyklos įkūrimo data).
  • 1625, 1626, 1656–1659 metais Akmenės kraštą nusiaubė švedų kariuomenė.
  • XVII a. rašytiniuose šaltiniuose minimas Akmenės dvarui priklausęs Karpėnų kaimas, kuris buvo dabartinės Naujosios Akmenės teritorijoje.
  • XVI–XVII a. susiformavo Papilės miestelis.
  • XVII a. Akmenė tapo valsčiaus centru.
  • 1702 m. Papilei suteikta prekybos privilegija (gauta teisė rengti turgus ir muges).
  • 1705 m. dešiniajame Ventos upės krante vyko švedų ir lietuvių kautynės, sudeginta Akmenės gyvenvietė.
  • 1736 m. po karų ir maro epidemijų Akmenėje buvo likę vos 16 nuolatinių gyventojų.
  • XIX a. antroje pusėje Papilėje gyveno iškilus lietuvių istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas.
  • 1810 m. Akmenėje buvo vienas mokytojas. Jis mokė 60 berniukų ir 9 mergaites. Tais pačiais metais Kruopiuose mokėsi 40 berniukų ir 9 mergaitės.
  • XIX a. Akmenės rajone veikė mokyklos, kurias lankė žydų ir rusų bendruomenių nariai.
  • 1863 m. kovo mėnesį Šiaulių apskrities sukilėlių vadas Jonas Stanevičius Biliūniškių kaimo miškuose pradėjo telkti ginkluotus vyrus, kurie atlaikė ne vieną reguliariosios kariuomenės ataką. 1863 m. sukilėlių būriai kovojo Suginčių, Klykolių, Akmenės apylinkėse. Tų pačių metų birželio 22 d. prie Papilės esančiuose Draginių miškuose B. Dluskio-Jablonovskio vadovaujami sukilėliai mūšyje įveikė čia kovojusias reguliariosios Rusijos kariuomenės pajėgas.
  • 1871 m. rajono teritorija nutiestas Šiaulių–Mažeikių geležinkelis, kurio atšaka ateina iki Naujosios Akmenės.
  • 1864–1904 m. Papilės apylinkėse, Akmenėje ir daugelyje kitų rajono vietų veikė slaptos lietuviškos mokyklos, buvo platinama uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis.
  • 1897 m. Akmenėje buvo apie 1,5 tūkst. gyventojų.
  • 1887 m. Papilėje pastatyta bažnyčia, kuri čia stovi iki šiol.
  • Nuo 1915 m. balandžio mėn. Akmenės krašto žmonės pradėjo patirti Pirmojo pasaulinio karo negandas. Kaizerinės kariuomenės valdžios įsakymu rajono teritorijoje buvo įsteigta Dabikinės apskritis, kurios centras buvo Dabikinėje, Zubovo dvare.
  • 1918 m. pabaigoje Akmenėje buvo įkurtas ir veikė revoliucinis komitetas.
  • 1923 m. Akmenėje buvo 1453 gyventojai.
  • 1926 m. ant S. Daukanto kapo pastatytas tautodailininko, knygnešio A. Raudonio sukurtas paminklas.
  • 1930 m. Papilės miestelio aikštėje atidengtas paminklas S. Daukantui (skulptorius Vincas Grybas).
  • 1944 m. rugpjūčio 7 d. Sovietų armija įžengė į rajono teritoriją ir čia susidūrė su dideliu Vokietijos tankų divizijos, kuri buvo atitraukta nuo Rygos, pasipriešinimu, patyrė nemažų nuostolių. Fronto ruožas per Akmenės rajono teritoriją ėjo daugiau kaip 2 mėnesius. Vykstant mūšiams labai nukentėjo Kruopiai, Papilė, Latvijos pasienyje buvęs valsčiaus centras Vegeriai.
  • 1940–1950 m. tremtyje atsidūrė apie 1000 rajono gyventojų, didelė dalis jų ten žuvo.
  • 1945–1955 m. rajono teritorijoje  vyko ginkluotas pasipriešinimas sovietų valdžiai.
  • 1945 m. liepos 27 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą Karpėnų kaime pastatyti cemento gamyklą
  • 1947 m. rajone pradėti Akmenės cemento gamyklos (nuo 1975 m. – Akmenės cemento ir šiferio kombinato) statybos parengiamieji darbai.
  • 1947 m. Karpėnų kaime pastatytas pirmasis gyvenamasis namas.
  • 1947 m. už 1,3 km nuo būsimos Akmenės cemento gamyklos paskirta 30 ha aikštelė cemento gamyklos darbininkų gyvenvietės (būsimojo Naujosios Akmenės miesto) statybai. Miestą statė profesionalūs statybininkai ir darbams čia atvežti kaliniai, kuriems buvo suręstos laikinos gyvenamosios patalpos.
  • 1949 m. pastatyti pirmieji gyvenamieji namai dabartinėje Naujosios Akmenės Taikos gatvėje.
  • 1950–1962 m. Akmenė buvo Akmenės rajono centras.
  • 1950 m. Naujojoje Akmenėje buvo 600 gyventojų.
  • 1952 m. pradėtos statybos antrojoje miesto gatvėje, kuri pavadinta Nepriklausomybės vardu.
  • 1952 m. sausio 31 d. Karpėnų darbininkų gyvenvietė pavadinta miesto tipo gyvenviete – Naująja Akmene. Tuo pat metu jai suteiktos miesto teisės.
  • 1952 m. rugsėjo 21 d. pradėjo veikti pirmoji cemento gamybos technologinė linija.
  • 1956 m. Naujojoje Akmenėje susibūrė mišrus choras, kuris dalyvavo visose nuo to laiko vykusiose Lietuvos ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse.
  • 1958 m. senamiestyje pastatytas tipinis Naujosios Akmenės kultūros rūmų pastatas.
  • 1958 m. suburtas iki 1990 m. veikęs Akmenės liaudies teatras (vadovė režisierė Stasė Niūniavaitė). 
  • 1965 m. į Naująją Akmenę perkeltas atkurto Akmenės rajono centras.
  • 1966 m. seserų rašytojų Sofijos Pšibiliauskienės ir Marijos Lastauskienės, savo kūrinius leidusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėviškėje (Paragiuose) pradėjo veikti muziejus.
  • 1971 m. pradėtos rengti Žemaitijos kapelų šventės „Žemaitiškas smuikelis“.
  • 1972 m. įkurta vaikų dailės studija „Saulėtekis“.
  • 1986 m. Papilėje, name, kuriame gyveno S. Daukantas, pradėjo veikti S. Daukanto muziejus.
  • 1989 m. Akmenėje atstatytas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio sukakčiai skirtas paminklas.
  • 1991 m. P. Galaunės premijos laureate tapo medžio drožėja O. Šimkienė.
  • 1992 m. P. Galaunės premija apdovanota Akmenėje gyvenanti ir kurianti tapytoja primityvistė Elena Adomaitienė (1993 m. ir 1996 m. jai paskirta Adomo Varno premija).
  • 1998 m. balandžio 9 d. Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento aprobavo Naujosios Akmenės miesto herbo etaloną (dailininkas Arvydas Každailis).
  • 1998 m. gruodžio 16 d. Akmenės rajono taryba priėmė sprendimą, pagal kurį Akmenės rajono savivaldybės herbu ir vėliava tapo Savivaldybės centro – Naujosios Akmenės miesto – herbas ir vėliava.
  • 1999 m. respublikiniame mėgėjų teatrų festivalio „Pastogė“ laureatu pripažintas Kruopių kultūros ir laisvalaikio centro scenos mėgėjų kolektyvas (vadovė G. Baliulienė).
  • 2000 m. Lietuvoje prestižine „Aukso paukštės“ nominacija pagerbtas Naujosios Akmenės moksleivių choreografinis kolektyvas (vadovė A. Pakeltienė).
  • 2002 m. rajone veikė S. Daukanto ir Lazdynų Pelėdos muziejai, buvo 10 viešųjų kultūros įstaigų, 75 rajono meno mėgėjų kolektyvus lankė daugiau kaip 900 rajono gyventojų.
  • 2002 m. prestižine Lietuvoje „Aukso paukštės“ nominacija pagerbtas Naujosios Akmenės kultūros rūmų tautinių šokių kolektyvas (vadovė B. Viktoravičiūtė) ir Ventos muzikos mokyklos liaudies instrumentų orkestras (vadovė M. Voronovienė).
  • 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėje dalyvavo 560 rajone gyvenusių dainos, šokio ir instrumentinės muzikos entuziastų.
  • Pastaraisiais metais rajone taip pat daug dėmesio skiriama rajono kultūriniam gyvenimui, žmonių laisvalaikiui. Rajoną garsina Ventos muzikos mokyklos liaudiška kapela „Ventukai“ (vadovas R. Dievinas), Naujosios Akmenės pedagogų folkloro ansamblis „Luokava“ (įkūrėjai Helena ir Vidas Daugmaudžiai), Akmenės rajono kultūros rūmų liaudiškos muzikos kapela „Akmena“, Akmenės rajono dūdų orkestras, A. Tenienės vadovaujama humoro grupė, Papilės moterų ansamblis (vadovė D. Savickienė), Ventos folkloro kolektyvas (vadovė V. Mockuvienė).
  • 2003 m. rajone veikė 7 vidurinės, 4 pagrindinės ir 4 pradinės mokyklos. Iš viso jose dirbo 560 mokytojų, mokėsi 5300 mokinių. Tais metais rajone veikė 7 darželiai, kuriuos lankė 440 vaikų.
  • Naujojoje Akmenėje veikia muzikos mokykla, kurios filialas įkurtas Akmenėje, ir Ventos muzikos mokykla. Čia savo žinias ir įgūdžius muzikos srityje ugdo apie 460 moksleivių. Didelės pagarbos rajone yra nusipelnę mokytojai veteranai V. Lėgaudienė, K. Pakeltis, Kivylių pagrindinės mokyklos pedagogė G. Plūkienė, buvęs Papilės Simono Daukanto vidurinės mokyklos pedagogas A. Monkevičius (nuo 2000 m. – LR Seimo narys, kurį laiką dirbo švietimo ir mokslo ministru), daugelis kitų iškilių šio krašto žmonių.
  • Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu turi 13 filialų. Ji yra sukaupusi 194 tūkst. vnt. spaudinių. Prie bibliotekos veikia literatų klubas „Žiemgalija“. Bendradarbiaudama su šiuo klubu, biblioteka rengia poezijos šventes, susitikimus su iškiliais rašytojais, literatais, kitais meno žmonėmis. Knygos mylėtojų būreliai, vaikų klubai veikia beveik prie visų viešosios bibliotekos filialų. Vienas iš aktyviausių – Ventoje tautodailininkus subūręs „Mūzų malūnas“. Pastaraisiais metais rajono bibliotekininkai glaudžiai bendradarbiauja su kitų Europos šalių kultūros darbuotojais. Perimama ne tik geroji kaimynų patirtis, bet ir sulaukiama akivaizdžios paramos – neseniai iš Bocholto miesto rajono bibliotekos gauta dovana – 4 tūkst. vokiškų knygų.
  • Pastaraisiais metais rajone dažniausiai lankomos šios turistinės vietos: Simono Daukanto muziejus, paminklas, kapas Papilėje; Papilės piliakalnis; penkiolikakamienė liepa Papilėje; paminklas 1863–1864 metų sukilimo dalyviams Papilės seniūnijoje; Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Šiaudinės kaime (Papilės sen.); Augustaičių vandens malūnas Augustaičių kaime (Papilės sen.); Antano Čiapo botanikos sodas „Puošmena“ Naujojoje Akmenėje; Klykolių Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia Klykolių kaime (Naujosios Akmenės kaimiškoji sen.); kunigaikščio Kęstučio paminklas Kivyliuose (Naujosios Akmenės kaimiškoji sen.); Akmenės Šv. Onos bažnyčia Akmenėje; Nepriklausomybės paminklas (K. Kasakausko ir Sodo gatvių sankryža, Akmenė); Lietuvos gramatikos kūrėjo K. Kasakausko kapas Akmenės miesto kapinėse; Lazdynų Pelėdos muziejus Paragiuose; Kamanų valstybinis rezervatas Akmenės 2-ajame kaime (Akmenės sen.).

Iškilūs Akmenės krašto žmonės 

  • E. Adomaitienė, tautodailininkė; S. Adomaitis, dailininkas (tapytojas); V. Almanis, miškininkas, literatas; J. Antanavičius, operos ir operetės solistas; R. Arbačiauskaitė, teatro ir kino aktorė; V. Augustinavičius, Australijos lietuvių spaudos darbuotojas ir visuomenės veikėjas; G. Baliulienė, kultūros darbuotoja; A. Čiapas, Naujosios Akmenės miesto aplinkos puoselėtojas, Akmenės rajono garbės pilietis; S. Čirpus, Vokietijoje gyvenantis kraštietis, filantropas, Akmenės rajono garbės pilietis; J. Draudikienė, kultūros darbuotoja; M. Girskienė, kultūros darbuotoja; I. Gulbinienė, kultūros darbuotoja; T. Balsys, skulptorius; V. Balukienė, dailininkė; V. Basys, sporto medicinos specialistas; J. Beresnevičius, visuomenės veikėjas; A. Burba, kunigas, rašytojas, publicistas; S. Būdavas, kunigas, rašytojas; V. Dargis, Nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos žurnalistas, spaudos darbuotojas; S. Daukantas, lietuvių rašytojas, istorikas; K. Dulkė (Baltutis), poetas, Žemaičių rašytojų sambūrio narys, poezijos almanacho „Septyni“ redaktorius; J. Gintauskas, kultūros darbuotojas; O. Gylienė, mokslininkė chemikė; M. Glemžaitė, pedagogė; P. Grybauskas, profesorius, habilituotas daktaras; A. Irnius, profesorius, habilituotas daktaras; S. Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė, viena iš Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjusių seserų rašytojų; J. Jagėla, tarpukario Lietuvos ir išeivijos mėgėjų teatrų kūrėjas ir aktorius; L. Jakavičius, spaudos darbuotojas, leidėjas, memuaristas; R. Jakutytė, žurnalistė; J. Januitis, žurnalistas, kultūros veikėjas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininkas; S. Jankauskas, mikrobiologijos mokslų specialistas; J. Janušauskas, JAV karo lakūnas; A. Jasenauskas, muzikas ir dirigentas; S. Juškus, kompozitorius, dirigentas, galerijos „Vilnius ir dailė“ įkūrėjas; A. Kalakauskis, JAV kompanijos Pan American lakūnas, buvęs 1939 m. įgulos, atlikusios pirmą transatlantinį komercinį reisą Niujorkas–Europa, narys; A. Kantautas, mokslininkas chemikas; K. Kasakauskas, bažnytinių ir pasaulietinių raštų autorius, lietuvių kalbos gramatikos kūrėjas; J. Katakinas, baleto solistas, pedagogas; A. Katkus, mokslininkas chemikas; I.  Kiudulas, mikrobiologijos mokslų specialistas; M. Krupavičius, pedagogas; T. Kulakauskas, dailininkas; Z. Kupstys (slp. Žirgelis), poetas;  O. Labanauskaitė, visuomenės veikėja, lietuvių ir išeivijos spaudos darbuotoja; J. Lalas, Vilniaus dramos teatro aktorius; S. Lastauskaitė-Matulienė, prozininkė, vertėja; Ž. Lazdauskaitė, biologijos mokslų specialistė; Ch. Lemchenas, žodynų sudarinėtojas, lietuvių ir žydų kalbų sąsajų tyrinėtojas; A. Liubšys, sporto medicinos specialistas; R. Lukinskas, prozininkas; S. Lupeika, muzikas ir dirigentas; J. Malikonis, operos ir operetės solistas; V. Maciūnas, tarpukario Lietuvos, išeivijos literatūros tyrinėtojas; V. Mačiulis, sporto medicinos specialistas; R. Makarevičius, dirigentas ir dainininkas; E. Mažeikis, karo lakūnas, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas; E. Meškienė, biomedicininių mokslų daktarė; N. Milaševičienė, kultūros darbuotoja; J. Miltinis, teatro, kino aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas ir ilgametis vadovas; A. Mituzas, cementininkas, habilituotas mokslų daktaras; A. Mockus, folkloro tyrinėtojas, tautosakininkas; A. Motuza, kompozitorius ir dainų atlikėjas; J. Murka, pedagogas; P. Mališauskas, literatas, vertėjas, knygų leidėjas; A. Montvydas, literatas, pirmasis „Laisvės“ redaktorius; A. Navickas, poetas; S. Niūniavaitė, ilgametė Akmenės liaudies teatro režisierė, vadovė; V. Norkevičius, skulptorius; A. Norkienė, kultūros darbuotoja; A. Pakeltienė, ilgametė moksleivių šokių kolektyvų vadovė, Akmenės rajono garbės pilietė; L. Petravičius, ilgametis Akmenės cemento gamyklos vadovas, Akmenės rajono garbės pilietis; O. Praniauskas, knygų rengėjas spaudai; S. Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė, rašytoja; E. Pučinskaitė, pasaulio dviračių sporto čempionė, Akmenės rajono garbės pilietė; K. Račkauskas-Vairas, poetas; M. Račkauskas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas; G. Rutenbergas, teisininkas, spaudos darbuotojas; A. Rovas, muzikas ir dirigentas; L. Rozga, žurnalistas, „Vienybės“ laikraščio redaktorius; D. Runkauskytė, ilgametė televizijos programų režisierė; P. A. Ruzgys, radijo inžinierius, pirmųjų lietuviškų magnetolų ir televizorių konstruktorius; A. Sinkevičius, žurnalistas; J. Skirius, gastroenterologas, profesorius; V. Stulpinas, visuomenės veikėjas, pagalbos nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai organizatorius, spaudos darbuotojas; O. Šimaitė, bibliotekininkė; A. Švažas, dailininkas; broliai Jonas, Juozas ir Telesforas Šiurkai, profesoriai; A. Stelingis, pirmųjų Lietuvos televizijos centrų siųstuvų, relinių linijų jų signalams montuotojas; A. Tenienė, kultūros darbuotoja; V. Tomkevičius, savamokslis lakūnas, lėktuvų konstruktorius; A. Uščinienė, Naujosios Akmenės Carito darbuotoja, Akmenės rajono garbės pilietė; V. Vanagas, dailininkas; P. Veisas, medžio drožėjas, labiausiai garsėjantis savo išdrožtomis Užgavėnių kaukėmis; B. Viktoravičiūtė, kultūros darbuotoja; A. Žilėnas, ekonomistas, Lietuvos Mokslų akademijos narys-korespondentas ir daugelis kitų.

MUZIEJAI

Simono Daukanto muziejus 

Adresas: Basanavičiaus g. 6, Papilė, Akmenės r.
Tel.: (8~425) 32667, mob. 8 618 29840.
Lankytojai aptarnaujami: antradieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 15 val. Prieš atvykstant į muziejų kitu laiku patartina iš anksto  tartis telefonu.

Muziejus įkurtas šalia Papailės bažnyčios pastatytoje tradicinėje  žemaitiškoje troboje – buvusioje altarijoje. Čia paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido Simonas Daukantas. 1986 m. muziejų įsteigė Akmenės rajono savivaldybė. Čia eksponuojami A. Švažo, R. Tarabildos, A. Každailio, S. Šakalio, A. Banio, A.  Surgailienės, K. Šimonio muziejui padovanoti paveikslai Simono Daukanto kūrinių motyvais, įvairi dokumentinė medžiaga, iškilių žmonių prisiminimai ir kita vertinga muziejinė medžiaga, pasakojanti apie istoriką, rašytoją, švietėją S. Daukantą.  

Lazdynų Pelėdos muziejus 

Adresas: Paragių k., Papilės sen., Akmenės r.
Tel.: (8~425) 50270, mob. 8 682 36150.
Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – sekmadieniais nuo 8 iki 17 val. Įėjimas nemokamas.

Paragių dvaro sodyba, kurioje veikia muziejus, yra būdingas XVIII a. planinės struktūros dvaro ansamblis. Čia – Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės (1867–1926) ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės (1872–1957), rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėviškė. Muziejus veikia nuo 1966 m. Čia įrengta Lazdynų Pelėdos memorialinė ekspozicija. Joje lankytojai turi galimybę gana išsamiai susipažinti su rašytojų gyvenimu ir kūryba. Eksponuojami buities daiktai, dokumentai, nuotraukos. Buvusioje dvaro sodyboje bandoma išlaikyti tą aplinką, kuri formavo seserų Sofijos ir Marijos Ivanauskaičių talentą.

Literatūra:

Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija