Vyskupija Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAIČIŲ (MEDININKŲ) VYSKUPIJA

Parengė Danutė Mukienė

Alsėdžių bažnyčios interjeras

Alsėdžių bažnyčioje (Plungės r.)

Šiame name 1850-1864 m. gyveno žemaičių vyskupas Motiejus Valančius
 

Žemaičių KalvarijojeViršuje: šiame name 1850–1864 m. gyveno žemaičių vyskupas Motiejus Valančius

Dešinėje – Žemaičių Kalvarijos bazilikos fragmentas

Danutės Mukienės, Sigito Varno nuotraukos

 

 

 

Žemaitijos vyskupijos kūrimosi pradžia, kaip rodo istoriniai šaltiniai, galima laikyti 1416-uosius metus, kai Lvovo arkivyskupas su keliais Vilniaus vyskupais buvo nuvažiavęs į Žemaitiją ir ten kurį laiką apaštalavo.
Oficialiai Žemaičių vyskupija įkurta 1417 metais.
1421 metais popiežius Martynas V patvirtino Žemaičių vyskupijos įkūrimo faktą.
Kokios tada buvo vyskupijas ribos, dokumentuose nenurodoma. Spėjama, kad vyskupija apėmė visą tuometinę Žemaičių seniūnijos teritoriją. Tokia ji išliko iki pat 1795 metų.
1975 m. Žemaičių vyskupija buvo priskirta Mogiliovo arkivyskupijai (iki to laiko Žemaičių vyskupija 370 metų priklausė Gniezno metropolijai).
Dauguma žemaičių, kad ir pakrikštyti, ilgą laiką dar išpažino pagonių tikėjimą. Apie tai knygoje „Krikščionybė Lietuvoje” rašo Vatikane saugomų Žemaičių vyskupijas archyvų tyrinėtojas Zenonas Ivinskis. Tai „Žemaičių vyskupijoje” akcentuoja ir Motiejus Valančius. 
Žemaitijoje ilgą laiką labai trūko ir katalikų kunigų. Krašte krikščionių katalikų bažnyčios įtaka ypač sumažėjo Reformacijos sąjūdžio laikotarpiu. 
Antruoju Žemaitijos krikštytoju vadinamas Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis. Atvykęs dirbti į šį kraštą, jis  rado vos kelias bažnyčias, priklausiusias krikščionims katalikams.
1646 metais vyskupas Jurgis Tiškevičius popiežiui pranešė, kad didžiulė Reformacijos banga Žemaitijoje atslūgsta, Žemaičių vyskupijoje veikia 80 bažnyčių ir daugybė koplyčių, iš kurių 17 ­ filijos. Katalikų Bažnyčia tada jau darė   didelę įtaką žemaičių visuomenės švietimui. Prie parapijų bažnyčių dažnai veikdavo parapijų mokyklos.
Žemaitijos kultūriniam gyvenimui didžiausią įtaką yra padarę trys vyskupai: Merkelis Giedraitis, Juozapas Arnulfas Giedraitis ir Motiejus Valančius, kuris lietuvių kalbą įvedė į oficialias maldas ir pamokslus, buvo didžiausias blaivybės skleidėjas, rūpinosi knygų leidyba, mokyklų steigimu, pats daug rašė.
Žemaičių vyskupijos ir seniūnijos ribos ne visada sutapdavo.
Administraciniame Lietuvos bažnyčios padalijime į vyskupijas nemažai pasikeitimų įvyko 1849 metais. Tada nuo Vilniaus vyskupijos buvo atimti ir prie Žemaičių vyskupijos prijungti 8 vyskupijos dekanatai (Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos) su 93 parapijomis. Taip kad Žemaičių seniūnijos ribas tada Žemaičių vyskupija gerokai peržengė.
1860 metais Žemaičių vyskupijoje buvo 306 parapijos.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Žemaičių vyskupija administraciniu požiūriu priklausė Mogiliovo arkivyskupijai, o Klaipėdos katalikai ­ Varmijai.
1925 m. Žemaičių vyskupija apėmė 32 dekanatus, juose buvo 216 parapijų. 
1926 m. įkurta atskira Lietuvos bažnytinė provincija. Tuo pat metu Žemaičių vyskupija panaikinta, o jos vietoje įkurtos Telšių ir Panevėžio vyskupijos bei Kauno arkivyskupija.
Pagrindinė tokių reformų priežastis buvo ta, kad nuo pat Lietuvos krikšto Lietuvos katalikų bažnyčia nebuvo tiesiogiai pavaldi Šventajam sostui. Kaip savo atsiminimuose rašo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, „Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, tokia padėtis buvo nenormali jau vien dėl to, kad tai reiškė dar nevisišką Lietuvos savarankiškumą. Lietuvos vyskupijos priklausė metropolijoms, kurios buvo už Lietuvos ribų.(...) Šiam klausimui ir dar ne vienam Lietuvos ir Vatikano santykių aspektui išspręsti reikėjo dviejų dalykų: Lietuvos bažnytinės provincijos (arkivyskupijos) įkūrimo ir Lietuvos bei Vatikano konkordato sudarymo
Žemaičių vyskupija gyvavo apie 500 metų. Visą tą laiką ji darė didelę įtaką šio krašto kultūriniam, dvasiniam gyvenimui, švietimui.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija