Tautosaka Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

PATARLĖS IR PRIEŽODŽIAI

Užrašyti Telšių trečiojoje vidurinėje mokykloje

 

Patarlės ėr priežuodē

Trumpa, konkreti, bet svarbiausē ­ gīvenėmo patėkrinta išmintės. Nu seniausiu laikū žmuonės ėiškuojė, kāp geriausē ivardintė, apibūdintė gīvenėma reiškėnius, žmuoniū elgesi, karaktuori. Vėsė tėi pastebiejėmā, apibėndrėnėmā īr sodietė i patarlės ėr priežuodius.

Aple žmuogaus pruota:

Kas pruotings, tas baguots.
Galvuots kap kanapis.
Dorna ė bažnīčiuo moš.
Galva tor tik tam, ka i sobėnė lapu nepribėrto.
Nu žiuoploma vaistū nier.
Dėrbk so galvo, vuo ne so sobėnė.
Ėlgs plauks ­ trumps razoms.

Mintīs aple muoksla:

Kou jauns ėšmuoksi, sens neožmirši.
Ėš kaktuos svėista netepsi.

Aple lėngvabūdėškoma:

Kor vies pot, tėn ėr linkst.
Plūduriou kap šūds ont vondėns.

Aple miegiejus pasėgėrtė:

Kas gėras, tou ėr perkūns trenk.
Kelas kap šūds ont šakės.
So gondrās kėlsi, so varnuoms krėsi.

Aple melagīstė, sarmatas netoriejėma:

Pats maiša plieš, pats žvėig.
Kiaulė sarmatas netor.
Veizas kiaulės akimis.
Ileisk vėlni i bažnīčė ė unt altuoriaus ožlėps.

Aple nepaslonkoma, neapsokroma:

Sokas kap mėnturis.
Vākščiuo kap mėgla dėina.
Ėšejė kap ežīs mėiliū.

Aple tīlenius, paniurielius:

Sosėraukės kap devīnės petnīčės.
Atsėvėipės kap zabora komelė.
Sosėraukės kap nagėnė.
Tīl kap žovės, borna prisėsiemės.
Tīl kap sobėnė.

Aple darbštoma:

Kėinuo ronkas joudas, tuo sāžėnė balta.
Kor diesi, tėn pritėks: ėr pri puona, ėr pri klėbuona.

Aple tingėnīstė:

Dėrb kap ne so sava nagās.

Aple tus, katrėi pradiejė, bet nepabėngė darba:

Apšėkā nīkšti, apšėk ė delna.
Bezdiek nebezdiejės, vės tėik šėktė reikies.

Aple guobšoma:

Kas svetėma nuor, tas ė sava netor.

Aple tus, katrėi skob:

Skob kap plėks i pirti.
Šuokėnie kap lopams.
Šuokėnie kap pėzios, katros jaujė oždegė.
Laksta kap pratrīdės.
Laksta kap velnė nešams.
Laksta kap i sobėnė ignībts.
Šuokėnie kap varlie ont lėntuos.

Aple navalas:

Kor šėka, tėn palėka.

Aple nekontrībė:

Veršis karvės sobėnie, vuo žīds jau so peilio šuokėnie.

Aple besaiki nuora vėskou žėnuotė:

Daug žėnuosi, greitā pasėnsi.
Prarėjė kap šou moila.

Aple žmuoniū nesotarėmus:

Vėinam jouda, kėtam ­ balta.
Vėinam ruožė, kėtam ­ rupūžė.
Vėns trauk, kėts velnė lauk.
Draugau kap šou so katė.
Pouds pouda vanuo ­ abo labo joudė.
Sermiega sermiega jied.

Aple panašoma:

Tuoks tuoki pasėtėka ėr ont alaus pavadėna.
Aklos akla vėd.
Varns varnou akėis nekert.

Aple prigimti, papratėma:

Kuoks vel’ns gėmė, tuoks ėr dvies.
Ėš mėška parvežts i mėška ė veizas.
Vel’s angelo nepasėvers.
Prigimtės už papratėma baisesnė.

Aple gėrtuoklīstė:

Gėrtam ėr jūra ligi kieliu.
Gėrta ė vel’s neraus.

Aple ikīroma:

Kimb kap šūds pri sėinas.
Draska kap kuilis riegsti.

Aple veidmainiavėma, apsėmetėma:

Gailės kap pernīkštė snėiga.
Kauk kap vėlks avietīnė.

Aple muoralė:

Auksos ė pelėnūs blėzg.
Kuol vėsėms itiksi ė nu velnė atliksi.
Prastam gers nebūsi.
Velnė nešts ė pamests.
So velnio vuobolū rinktė nėisi: paliksi ė be maiša, ė be vuobolū.
Šou ėr ont Pondėiva luo.
Šonėis balsos i dongo nein.
Šūda lėnk ne diel baimės, vuo diel smarvės.
Už gera vėsumet prasto atsėmuok.
Nier tuo bluoga, kas neėšeito i gera.
So kou sotapsi, tuoks ė pats tapsi.

Aple meilė:

Meilė ož trīda baisesnė.
Meilė ­ ne seilė, nenurīsi.
Meilė ­ ne seilė, neėšspjausi.
Sena meilė nerūdie, laikou einou viel atgīn.
Tėn, kor do jaunė, puoteru nieks nekalb.

Aple muotrėškas:

Je muotrėška perš, vel’s šliūba doud.
Taršk kap pardžiūvė lapā.
Buoba ėr ož vėlni mondresnė.
Kor muotrėška pėili galond, ni vel’s nežėna.

Aple fizinius trūkumus:

Kuoks pastatīts, tuoks pagoldīts.
Kėik parėtos, tėik pastatios.
Aukšts kap kartė.
Kap krīžiaus minīčka ėšbala, ka vėlni pamatė.

Aple gīvenėma ėlgoma, jaunīstė ė senatvė:

Jauna pouš zūbā, vuo sena ­ drabožē.
Je jauns pablūdėj, Dėivalis nesūdėj.
Žėlė galvuo ­ vel’s oudėguo.
Kas tievū neklausa, valga douna sausa.

Aple svēkata:

Svēkata ož auksa brongesnė.
Tamstas lėga kap mona svēkata.
Serg, vaituo ­ valdītė nenostuo.
Svetėma lėga pėršto īr maišuoma.
Eglė, katra trat, ėlgiau laika.

Aple smėrti:

Smėrtis i dontis neveiz.
Solig saulė negīvėnsi.
Nomėrės nebiparėisi.

Aple valgi, apriedus:

Devė Pondėivalis dontis, dous ė dounas.
Pėlvs ­ ne gruomėta.
Ėš bada ėr šou varškė jied.
Prastuos potras ė šou nejied.
Poikē pariedīk ­ ė mėits būs poikos.
Poikem žmuogou ė smurglis tink.
Luops ont luopa ė tretiesis ont vėršaus.

Aple nuorus, tėkslus, rizika:

Nerizikoudams ni kėlniu neprišiksi.
Lauk kap gervė giedruos (pagadas).
Beėiškuodams balondė netėksi ė varnas.
Ruošas kap varna i ožmari liektė.
Ėšspjuovės nebsogausi.
I pelkė krėtės sausos nekėlsi.
Kas galvuo, tas ėr ont lėižovė.

Aple torta:

Baguotam ėr vel’s i kuošė šėk, biednam ­ ėr kroupus primīž.
Už piningus ni tortu, ni meilės nenopėrksi.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija