Tautosaka Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ĖŠ KONČIAUS ĖGNA TAUTUOSAKAS OŽRAŠŪ

 

1996 metās tradicėnie Žemaitiu akademėjės vasaras konfėrėncėjuo Plungie, Oginskiu rūmūs isėkūrosemė Žemaitiu dailės moziejou, pamėnavuojiem žėnuoma Žemaitėjės tīrėnietuojė, etnuografa pruofesuoriaus Končiaus Ėgna 110-ėis metu sokakti.

Ė. Končios Ontruojė pasaulėnė kara pabaiguo pasėtraukė i Vakarus, paskiau ėlgā gīvena Amerikuo, tėn mėrė, vuo 1996 metu rodėns pradiuo anuo palaikā bova parvežtė i Lietova ėr palaiduotė Vilniou, Rasū kapėnies, šalėp anuo žmuonuos Marijės.Igno Končiaus medžio drožiniai. Nuotraukos iš Algirdo Končiaus archyvo

Ka Ė. Končios traukies iš Lietovuos, dėdėlė dali sava vertinga asmenėnė arkīva ons palėka sauguotė sūnou Algėrdou. Aple 50 metu, lig pat Lietovuos Atgėmėma, Nepriklausuomībės atkūrėma Končios Algėrds sauguojė tus tieva duokumėntus, ronkraštius, puortėgrapėjės nu neprieteliu akiū. Ėšsauguojė. Vuo paskotėnēs metās, ka jau ė tieva palaikā sogrīža i Lietova, jiemė žvalgītėis, kam tas vertībės perdoutė, ka so anuoms galietom sosėpažintė vėsė, katrėi iduomaujės Ė. Končiaus gīvenėmo ė darbās.

Ė. Končiaus gimtėnė ­ netuolėj Plungės, Porvātiu kaimė. Tas vėitas pruofesuorios dėdėlē mīliejė. Ė Končios vėsor liuob pabriežtė, ka ons ­ žemaitis. Žemaitėškā aukliejė ė sava vākus. Diel tuo, ka sūnou Algėrdou vėina dėina reikiejė apsėsprēstė, kam atėdoutė tieva arkīva tuoliau sauguotė, šėrdės palinka pri Plungės. Tēp tas apsėsprėndėma kels anou atvedė i Žemaitiu dailės moziejo. Šėndėin tėn jau īr dėdliausis Končiaus Ėgna fonds, ėš katruo jau gal soformoutė iduomiausė ekspuozicėjė. Tamė Končiaus Ėgna arkīvė vėinė ėš patiū vertingiausiu ­ anuo ožrašū sāsvėnē, katrūs Ė. Končios šiuo omžiaus pėrmamė ėr ontrame dešimtmetie ožrašėniejė tautuosaka. Če ­ mėslės, patarlės, priežuodē, paukštiu pamiegdiuojėmā, patarėmā, kāp rēk gīdītėis, padavėmā ėr legendas. Kuožnos īrašos sāsvėnie īr nūmerouts, noruodīta data, kumet ožrašīta ėr kas vėskou tou pasakė.

Kāp matītė ėš nuoruodu, dėdlē daug žuodėnės tautuosakas Ė. Končios ožrašė ėš sava mamas, Leuona Tautkaus, katros gīvena Plungės parapėjės Užliekniu suoduo. Kėts pateikies bova Buolesluovs Grossos ėš Peldiškiu kaima. Porvātiūs ons bova Končiū sosieds. Kėlėma ėš bajuoru, bet i omžiaus gala nosėgīvenės ­ dėrbtė nepaslinka. Ožtat žuodė kėšenie nalaikė ėr je jau kou pasakīs, tā būs ė pamatouta, ė pasverta ­ kap ė mūsa buočieliu. B. Grossos ė ronkas geras toriejė. Ne kam nuors kėtam, vuo anam Ė. Končios bova ožsakės ė žemaitėška numa (seniausi žemaitiu gīvenama noma) pastatītė. B. Grossos jiemies tuo darba, bet nepabėngė. Naėšlėka ė tas nums. No vuo B. Grossa ėš senuoliu parimta išmintės, katruou Ė. Končios ožrašė, ė lig šiū dėinū ėšlėka.

 

Spiejėmā, reikšmės

(1912 metās pateikė Grossos Bolesluovs. Ožrašė Končios Ėgnos)


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija