PATARLĖS IR PRIEŽODŽIAI

Leidinyje „Kalendorius arba metu skaitlus ukiszkas ant metu nuog užgimima Vieszpaties 1831, metu paprastunju…” Lauryno Ivinskio paskelbtos patarlės ir priežodžiai, kuriuos iš minėto leidinio 1911 m. sausio 12 d. išrašė Ignas Končius. Pateikiama dalis teksto. Kalba netaisyta.

1. Mes žmonės vargunse žustam, 

Kaip muses iszrugos’ plustam.

 

2. Be valgant, par barzda varvieja,

Akes ir dantes neregieja.

 

3. Ne kart’ regam trejgi

Užejta par dvejgi.

 

4. Sunkiej dirb, prakaitu lajsta sava makaule,

O to neatmin, jogei ne givens su saule.

 

5. Sueja ing ragus pienas,

Neb ten jau laszas nie vienas.

 

6. Pakol riebus pražus’ riebiu buves,

Liesasis jau bus’ senej pražuves.

 

7. Su piktu ne pradiejus kalbietė.

Iszpul rankos akmeni turietė.

 

8. Ne maža pasistebiejima gava,

Kad vienas givena, antras mojava.

 

9. Kaip iszbadiejau, to ne gali sumanitė,

Tuszteme pilve, grobas praded groba ritė.

 

10. Saulė ant visun žiamiu spindulius klodama,

Aptenk anas be parstojima raulodama.

 

11. Vargdienis neturtielis, gal prikenties bada,

Kad ano maisza gale skilie atsirada.

 

12. Patsaj savi pri darba spaudi,

Patsaj apmetes patsaj audi.

 

13. Ne pritruka vajsziese daikta nie viena,

Visa buva tikt ne buva kates piena.

 

14. Rupesnius ant rita atidiejes,

Vaikszezio sav, kajpo laukus atsiejes.

 

15. Sakom: „pirsztu priduramas”, kada ing vieta,

Artimesne, turiam koki dajkta padieta.

 

16. Už tat, kada tu tan padarisi,

Devines, bažničzes pamatisi.

 

17. Nespjauk ing vandeni, nes kada i’spjausi,

Tan pati atsisukes, sugertė gausi.

 

18. Kada tu ing mokslinic’ze nuvažiusi,

Savoj verszenike ing darba iduos’i.

 

19. Kas stengas su stipresniu, kaip saka patarlie,

Tasai ozok ant piovieja dalgia, kaipo varlie.

 

20. Turtingam duot duovenas, ir taj plieszt’ varpnic’ze.

O tumi nuopleszimu lopite’ bažnic’ze.

 

21. Sziksnius svetima laupa,

O sava nauda taupa.

 

22. Mana varda

Visi arda.

 

23. Asz jin valdidams pridabos’iu

Kaip s’zilta vilna suvinios’iu.

 

24. Ne isiejes ing lauka, javun ne piausi.

Givolia ne peniejes, taukun ne gausi.

 

25. Ana pus lauža,

Katie žiurke gniauža.

Veizu pro longa

Vanags vištų lomda.

 

26. Kan do nauda tajp elgdamos radaj?

Kad szauksztu srebi, su kotu badaj.

 

27. Pečius vasara molis

O szaltimetiej’ brolis.

 

28. Ir mus asisdiedi

Tolie pasiriedi.

 

29. Dziaugčziaus, kadatu taip padruktietumej,

Kad marszkiniuns’ neiszitektumej.

 

30. Gerk gierima kad troszkimas užgestu,

Valgik kad dusze kuna nepamestu.

 

31. Kad stigtė ne gali,

Tegul – gi suszali.

O kad tu suruktumi,

O kad tu nesulauktumi.

Kad Tava galva nupliktų

Ir ant bumbos kuškis liktų.

 

32. Kad taip nepatiktumej,

Bet idant suruktumei.

 

33. Kad manes klausitė ne nuoriesi,

Szunies kajlia klausitė turiesi.

(Pakliusi i kariumenę o ten barabano klausysi.

Barabanus aptempia šunies oda.)

 

34. Kursaj visur ejna, kur klun nagas,

Toki vadinam: „vieja botagas”.

 

35. Kiaulė kad lėtesnė (aš; lėtesnė)

Knis szakne gilesne.

 

36. Sakon ant tinginia vira,

Ing vilku duremas ira.

 

37. Kame drungna pajusi.

Nej aušziši, nej puši.

 

38. Apmaudunse šzirdis paskenda,

Kada šze musu, šze ne lenda.

 

39. Kad liežuvi pienu nutvilkita turiesi,

Paskiaus ir ant szalta vandens jaustė mokiesi.

 

40. Tur butė, kajpo prigimimas duoda,

Juk varna baltaj ne nuopersi juoda.

 

41. Kada katina glostisi,

Uodega kialant matisi.

 

42. Kur ira rumaj,

Tur buti tin dumaj.

 

43. Musu visun brolis,

Ira szlapias molis.

 

44. Gajdis kojomis sava pader žiame kastė

Bet tuojaus sules, kad tikt’ lesamu gal rastė.

 

45. Juk ir gajdis parliekes par tvora,

Kas gruda lestė turiedams nora.

 

46. Iki pabaigant kiaušius perietė,

Tur isz jun pauksztej iszritietė.

 

47. Vilka su jeta nuodurt ne galiesi,

Kad giara rogotinia ne turiesi.

 

48. Ant palinkusia karkla kožna oszka,

Visumet ant virszaus užliptė truoszka.

 

49. Buves vikru, suira viras musu,

Iszsiviepia krajpo kiszenė Prusu.

 

50. Veln’s karkline deju tan lajka,

Kad reg merge gimdante vajka.

 

51. Ne tas kur’s dirb, daug darba nuovara,

Bet tasuj, kursaj tur rieda giara.

 

52. Kada ankstie kas kial, ir pajem pate jaunas,

Tumet daug nudirbt’ ir paslaugos sulaukt’ gaunas.

 

53. Jis man su bouže bupt, aš anam

su kailinių rankove plomt.

Asz taj anam su duonas kiapalu,

O jis man su akmeniu apvalu.

 

54. Ne dara blezdinga viena,

Szilta pavasaria diena.

 

55. Senej musu atlikusi vajki,

Už Urežina berna palajki.

 

56. Kaipo jau budama sena boba,

Niekur kojės nekial ir sergst troba.

 

57. Nuog bobas biegims gieda padara,

Bet tankej svejkata atnesz giarą.

 

58. Pigui buvu parkal gelži rankas kalvia,

Bet sunku vi patajsit’ prota purgalvia.

 

59. Kokie rubaj,

Tokie ir zubaj.

 

60. Ant ko mieruota,

O ant ko siuota.

 

61. Dziaugsis gaspadine turiedams giara

Tokia valgimus isz nieku padara.

 

62. Giaraj ir kad szun kudluotas,

O mužikas kad bagotas.

 

63. Kiti kirtiejej

Kiti vežiejej.

 

64. Gal keleiviuj du kart’ rodit keli ar taka,

Bet kunigas du kartu pamoksla nesaka.

 

65. Kad ne pažabotas,

Taj ne bus’ vadziuotas.

 

66. Kiaura majsza ne pripils’i.

Kada pildams ir apilsi.

 

67. Nuog visun jis atskirtas,

Kaip isz akmens iszspirtas.

 

68. Ne be prižasties ant lauka svieres,

Dievas ira tarp javun sutvieres.

 

69. Kas soda

Ta moda.

 

70. Du griebu

par riebu.

 

71. Niera gala dangaus auksztuma,

Nej – gi plačzios jures giluma.

 

72. Kožnas bajoras,

Biesa tavoras.

 

73. Ožion szilkas,

Šin vilkas.

 

74. Kumi vadins

Nepagadins’.

 

75. Tankej vasara vartus kilnosi,

O žiemos kelu, szluostisi nosi.

 

76. Už vira nuotekietė; tan rejk atmintė,

Jog taj ira: ing karves mieszla imintė.

 

77. Kokia viera

Tokia afiera.

 

78. Turtingun nauda

Viejej iszgauda.

 

79. Isz didelia raszta

Iszeja ing kraszta.

 

80. Diel szilimos, žiamus

Iszpul statit’ namus.

 

81. Ing kitun rankas visumet vejzdietė.

Ira tai svetima kansnia norietė.

 

82. Juk kad ir ing bajoriszkus drabužius isilinsi,

Isz mužiku ne iszbiegs’ie, bajoru nepaginsi.

 

83. Kan gava? Ar piraga raguta,

Ar botagos mazguta.

 

84. Paskiaus bus bieda,

Ir didė gieda.

 

85. Laukaj gal tolie regietė,

O girė tolie girdietė.

 

86. Meszna sklindziumis nuolejo, kad szaka užkrinta,

O kad gile, ar kankorežis, tai surinka.

 

87. Rankas gudun deviniun,

Nesz baczka apinum.

 

88. Visumet pirm’s kansnis tenk mažam kudikeliuj,

Kaip pirm’s papas prie uodegos mažam paršzeliui.

 

89. Bajmė ne viena žmogu did’ grejtu padara,

Kulnimis daužit’ nugara biegant privara.

 

90. Matit’, jog daug smetona

Yra laižes pas pona.

 

91. Vienu žodžiu užgava

O antruoju atgava.

 

92. Žmogus kokia noris butu stona,

Kad nuskalst, ir po valdžios šziatona.

 

93. Pagal žodžiu pona vis rejkia daritė,

Ano lazdos pastatitas klausitė.

 

94. Žanses pigiu budu gal visumet kirktė,

Bet brangu dajkta, tai ne barunka pirktė.

 

95. Girtas vietuo tarpe atsistojės,

Kurni du ved, o trets taisa kojes.

 

96. Norent šios dienos pabaigt’ darbus, prispausk naga,

O ant ritojaus tiktai atidiek piraga.

 

97. Ing darba idavi szona,

Kajp nusidieja prisz pona.

 

98. Suszienavęs sausa sziena ir zali

Briedziuj valgyt’, o meletoms duot’ lestė gali.

 

99. Gaspadorystė netur ranku nei koju,

Pats nepasidirbs lankoj artojas.

 

100. Nenusipraus kada nor kaminszluosta ir kalvis,

O baltplaukis visumet tur būt smetongalvis.

 

101. Juk ir kožnas dvė ranke ira tures,

O to nėr, kad turėtumem ketures.

 

102. Turtingasis kur nusisuk, visa ko gauna,

Tokiam ir pats velnias sviesta ing kosze krauna.

 

103. Galva ir kakta ant to ir prakules,

O par taj ira ant visa prapules.

 

104. Kursai auksztaj negal stovietė,

Tas tur maža galva turietė.

 

105. Kursai žmogus yra maža prota,

Toksaj galvoj’ netur plaucziu szmuota.

 

106. Kaip ne lengva yr girnomis grūdus sumalti,

Taip ir tas, kad ing galva rejk kajp kaltė kaltė.

 

107. Viszta suriszta,

Po stogu pakiszta.

 

108. Penietaji jauti

Reik parduot’ ar pjautė.

 

109. Taria: greitesnej sulaukti galieses,

Kada lauki rankas laikydams isztiesęs.

 

110. Kas nesibaig par valondas ne mienas,

Tur tenstis par kiauras naktes, dienas.

 

111. Kursai arielkas negiar, žmuogu tuoki durna,

Kajp verszi mokyt’, pirszta kiszant ing burna.

 

112. Sava rieztu ejdams nieka ne pabaidysi,

Kada nu manes, taj szunies kajlia klausysi.

 

113. Kaip gilesne szakni knis kiaule tiloje,

Taip piktesne žmogaus lieta nedarojė.

 

114. Kad dajkta nusitur kieno nagas,

Visad’ toki vadinam: „vieja botagas”.

 

115. Vilku durema, ne iszpul miletė,

Nes toksaj visumet prider tingetė.

 

116. Kas ne nors bijotis ora szalta,

Tediev kajlinius par žiema balta.

 

117. Kursaj jau gala gava,

Tan velnias pašzrenava.

 

118. Ne ejk su velniu rieszutautė ar obulautė –

Jisai gudrumu sava tavi gal apgautė.

 

119. Pilnas godva už viena graszi,

Dusze sava biesuj užraszi.

 

120. Ilgesnej patver žmogaus silpna kojė,

Ir eglė ilgiaus pastov traszkantioje.

 

121. Kad isz miska gauta turiesi,

Ing miszka žiūrinti regiesi.

 

122. Kada pasimatysma, negalem žinotė,

Tin ir varn’s kaulu nuonešzt’ė ne galies valotė.

 

123. Kas yra kūmi noris giaresnis,

Tam gertė ne atneš menkesnis.

 

124.Vienas prisz visus atsispirtė negalieja,

Dvilinkas pro dures grejt’ iszbiegt’ turieja.

 

125. Kurie dijkavodami daužose kojomis,

Ant tokium visumet sakom: „vaikscio galvomis”.

 

126. Kad veltu duona valgysi,

Anai verksma padarysi.

 

127. Anam belaukant ilgesnej,

Akes isztiensa didesnėj.

 

128. Jis tajp ilgaj žiurieja,

Kol akes pražiūrieja.

 

129. Kajpo naga nuog pirszta nuojed tviega,

Tajp tonkej sermiega sujed sermiega.

 

130. Kad vienaj avej vilnas kirpte pradieja,

Ontraj ton paregiejus, kiszka virpieja.

 

131. Už viena tiktaj skatika

Biesuj užsiraszit’ palika.

 

132. Ne buvielis kaip isz bandos atvaritas,

Iszroda kaipo butu verszis nelajžytas.

 

133. Saldu skanej praryt’ gausi,

O kartu, veikej išspjausi.

 

134. Ugni kad ir ne kurstysi,

Tankej degante matysi.

 

135. Kas kumi vargsta, par taj gala randa,

Kremtant rieszutus dantes atsikanda.

 

136. Zodis tasaj ne ira su užgaule,

Kad kas saka: „ne gyvensi su saule”.

 

137. Kur medzius jam rantytė,

Tik skiedras tur lakstytė.

 

138. Kajp ežis sava szerius statė,

Bet nieka bijientia ne matė.

 

139. Nuomusza ir nuopeszia,

Szun ant uodegos nuoneszia.

 

140. Žmogus gudrus,

Kaip sudeges skudurs.

 

141. Kad skaudej ne jimusztu did’ bijoja,

Szakaliu raitas pro dures iszjoja.

 

142. Atmink tankej savieje tan minietė,

Jog dvilik- liežuviuj nerejk tikietė.

 

143. Už pikta darba sava

Jau akibrokszta gava.

 

144. Ku turu,

Tu duru.

 

145. Nieka nebveiksi, kad kajp noris imsi,

Kad jau ir pati gala kryžiaus krimsi.

 

146. Visad kitajp regiesi,

Kad par skyle žiuriesi.

 

147. Szilima kaulu nelauža,

Toj viedras, kuris dauža.

 

148. Ant pat jau galun gala

Gano Lolun raugala.

 

149. Nieka giara ne iszversi su jumi,

Te duos ikansti ing uodega kryžiomi.

 

150. Tin mana ir kaulu varns nenuonesz dūmojau

Ir jogei tajp tolie gyvensiu nežinojau.

 

151. Už nedoruma vertaj tan padaritė

Ir kaulus ano isz gislu isznarintė.

 

152. Mažas tasaj žmuoniun giaradiejas,

Kursaj tinaj linksta, kur put viejas.

 

153. Maža isz to žmogaus gali turieti nauda,

Kurszai visados viejus plasztakomis gauda.

 

154. Džiaugius tumi geradieju,

Kur man krita geru vieju.

 

155. Vejkesnej par placziause jura gal parplauktė

Ne kajp to, su sava vajkun vajkajs, sulauktė.

 

156. Ne viens tan atsitikima regiet’ ir gaves

Kajp patė su vyru nesublaszkia tarp saves.

 

157. Tajp lauk, kad ateitu vakaras,

Kajpo gervė giedros vasaras.

 

158. Ne vienam žmoguj pajautimas duotas,

Juk tur širdi ir gyvolis gauruotas.

 

159. Durnu vadin toki vyra,

Kuris silkes ne jiedes ira.

 

160. Kursaj blazgatij ir pliesz kitam szloves,

Tas ir bjaurios burnos sava neplovęs.

 

161. Du szuniu luptė ira užtrukimas,

O ir vieną lupant ir sugajszimas.

 

162. Prilenkia žiamien žaltia spronda,

Ir susrietes neb ikanda.

---

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998-2000. Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt