Tautosaka Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ERŽVILKO MUZIKANTAI

Parengė Loreta Mukaitė

Eržvilko apylinkė (Jurbarko raj.) nuo seno žinoma gražiomis dainavimo ir ypač muzikavimo tradicijomis. Eržvilkas garsėjo ir tebegarsėja savo chorais, dūdų orkestrais, dramos rateliais, muzikiniais ansambliais. Labiausiai šį Žemaitijos miestelį išgarsino muzikantai, o ypač bandonininkai.

Bandonijos ir „kastantinkos” – tai kvadratinės formos dumpliniai muzikos instrumentai. Pirmosios balsų ir bosų turėjo po penkias eiles, pastarosios – ir grojo garsiau už bandonijas. Visos bandonijos ir „kastantinkos” buvo skirstomos į „cėlines” (pilnos apimties, „tričvertes” (trijų ketvirčių), „pusines” ir „čvertines” (vieno ketvirčio). Ankstesnės bandonijos ir „kastantinkos” buvo bemolinio, vėlesnės – diezinio derinimo. Prieš Antrąjį pasaulinį karą atsirado akordeono tembro bandonijų, kurios skambesiu iš esmės skyrėsi nuo ankstesnių.

Bandonijomis muzikantai pirmiausia grodavo per patalkius ir po „mojavų” per šokius, o gabesni ir labiau patyrę sudarydavo kaimo „kapelijas” iš trijų instrumentų – bandonijos ar „kastantinkos”, smuiko ir kontraboso. „Kapelijos” jau grodavo per vestuves, vakarėlius, Naujuosius metus (šiame krašte buvo senas paprotys Naujuosius metus sutikti su muzika), per Užgavėnes ir kitomis šventinėmis progomis.

Gabiausi Eržvilko krašto muzikantai dar XX a. pradžioje kūrėsi į kaimų ir šeimų kapelas. Tokios plačiai pagarsėjusios kapelos buvo: Bružų – Openiškės kaime, Puteikių – Klevinių k., Sabonaičių – Rudžių k. Eržvilko apylinkių muzikantai dažniausiai išmokdavo groti iš savo senelių, tėvų, brolių, kiek rečiau – iš kitų giminaičių ar kaimynų. Užtat šiame krašte buvo daug šeimos kapelų. Dažnas muzikantas grojo keletu instrumentų

.Bandonijų ansamblis

Kaimų ir šeimų kapelos Eržvilko apylinkėje gyvavo maždaug iki 1939-1945 m, kol bandonijas ir „kastantinkas” pradėjo išstumti akordeonas.

Po Antrojo pasaulio karo iš Vokietijos pargabenta daug įvairių muzikos instrumentų. Eržvilko muzikantai ėmė groti naujais instrumentais kitokias, sudėtingesnes melodijas. Pradėjo įsigalėti smuikai, akordeonai, klarnetai. Daugelis muzikantų bandonijas ir „kastantinkas” ėmė primiršti arba tiesiog laikyti jas „pasenusiais” instrumentais. Tačiau Eržvilko kultūros namų direktorius Algimantas Striaukas, meno vadovas Algis Mačėnas ir Kartupių kultūros namų meno vadovas Albinas Žukauskas nusprendė sukurti bandonijų ansamblį. Iš didelio dvidešimties muzikantų būrio pavyko prikalbinti groti ansamblyje tik šešis: K. Ruibį, P. Eičą, D.Danielių, Z. ir S. Sabonaičius ir A.Tamošaitį. 1977 m. lapkričio 6 d. įvyko pirmasis viešas šio orkestro koncertas. Jo programą jau tada sudarė 10-12 senovinių šokių ir kitų kūrinių. Koncertas susilaukė pasisekimo.

Vėliau į bandonijų ansamblį buvo priimti muzikantai, grojantys smuikais, kontrabosu, dar vėliau nutarta ansamblį papildyti pučiamaisiais instrumentais – birbynėmis ir klarnetais. Ansamblis dalyvavo konkursuose „Grok, Jurgeli”, respublikinėse dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba, skamba kankliai”, „Baltica-87”.

1986 m. Rygos plokštelių fabrikas „Melodija” išleido Eržvilko bandonijų ansamblio plokštelę.

Nuotrauka iš autorės archyvo


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija