Tautosaka Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ONORATA BRUŽAITĖ – ALIŠAUSKIENĖ

Jurga Sadauskienė

Stebėtinai puikios atminties pateikėja. Per dvi dienas, kurias praleidome Akademinio žemaičių jaunimo korporacijos „Samogitia” 1997 m. liepos 21-26 dienomis organizuotos folklorinės ekspedicijos metu, O.Ališauskienė padainavo apie 80 dainų. Taip pat nemažai papasakojo apie savo šeimos gyvenimą, kaimo žmonių bendravimą, įvairių švenčių tradicijas, valgius.Onorata Ališauskienė
Onorata Ališauskienė gimė 1919 metais Rūkų kaime, Skuodo rajone. Lig šiol čia tebegyvena, rūpinasi savo sodyba, bitininkauja. „Niekor kėtor ėr negalietiau gīventė. Tėik eso če pripratosi, tėik če īr gerā”,- sakė dainininkė. Tačiau pridūrė, jog suvokia, kad galėjusi ir daugiau ko pasiekti – dėl menko išsilavinimo ir gyvenimo aplinkybių liko neatskleisti visi jos sugebėjimai.
Kaip talentinga dainininkė didesnio dėmesio matyt bus sulaukusi tik senatvėje. Pateikėja kviečiama dalyvauti pagyvenusių žmonių susibūrimuose, dainuoja ansamblyje. Jos dainų mielai klausosi ir dukros, tačiau neperėmė mamos repertuaro.
O.Ališauskienė sakė, jog dainas dainuojanti nuo vaikystės. Jų mokėsi iš tėvo, kaimynų, keliaujančių žmonių (elgetų), tačiau daugiausia – iš vyresnės sesers Giliandos, kuri mokėsi Skuodo miestelio gimnazijoje. Sesers išmokytos dainos pateikėjai mieliausios. Tai daugiausia elegiški tarpukario romansai, pasižymintys, kaip reta, sklandžiai sueiliuotais tekstais, jausmo subtilumu, gana sudėtinga melodija. Ją dainininkė atlieka tiksliai intonuodama, lengvai „paimdama” aukštas natas. Nors ir niekad nedainavusi chore, O.Ališauskienė, tikriausiai iš sesers, yra perėmusi chorinio dainavimo manierą, kuri labai tinka jos švelniam balso tembrui ir matyt atitinka atlikėjos vidinį nusiteikimą. Taip pat švelniai ji atlieka ir tradicines žemaitiškas liaudies dainas, kurių, tiesa, nadaug temoka, nes tai, anot pateikėjos, buvę vyresnės kartos dainos.
Dainininkė linkusi skirstyti dainas į liūdnas ir linksmas, nerimtas. Merginos labiau mėgo liūdnus romansus, o vaikinai – smagesnes dainuškas. Dainuodavo jaunimas per gegužines, grįždami iš darbų.
Pateikėjos repertuaras gana platus: šiek tiek dainų išmoko pokaryje, iš radijo, televizijos. Jos atminty išliko ir mokykloje išmokti eilėraščiai. O.Ališauskienė ir pati yra bandžiusi eiliuoti. Jautrumą žodžio menui, dainai, be abejonės, bus padėjusi ugdyti ir aktyvi tėvo kultūrinė veikla. Gimtajame kaime dainininkės tėvas organizuodavęs vaidinimus, gegužines.
O.Ališauskienė patraukia nepaprastu santūrumu, nuoširdžiai išgyvenamos dainos atlikimu. Jos romansai iš kitų šio žanro dainų pateikėjų ryškiai išsiskiria repertuaro meniškumu, poetinių tekstų sklandumu.
Pateikiame porą Onoratos Ališauskienės padainuotų romansų.

Tenai Babrungo pakrantės tylios

 

Tenai Babrungo pakrantės tylios,
Aplinkui snaudžia tamsi naktis.
Kaip jojo bangos slaptingai gilios,
Taip tavo, niekše, pikta širdis. (2x2)

Kam paslaptingom akimis gaudei,
Jei mano meilę šalin varei?
Kam mano ranką sveikindams spaudei,
Jei neapkęsti jau ketinai? (2x2)

Prakeiktos akys, kurios žiūrėjo,
Slėpdamos siekė mano minčių,
Širdis prakeikta, kuri mokėjo
Žydėti pilna meilės jausmų. (2x2)

Ką atsakysi tu, apgavike,-
Manai apgauti tu ir mane?
Tu nekalčiausių širdžių plėšike,
Oi, neišvengsi keršto, oi, ne! (2x2)

 

Kerštas per amžius prie tavęs klūpos,
Rūstybė jojo bus tau tamsi.
Mano ir tavo sužeistos lūpos,
Paklaus jos tavęs kas tu esi. (2x2)

Norėčiau mirt, kada pražys gėlelė

Norėčiau mirt, kada pražys gėlelė,
Norėčiau mirt, kada dangus blaivus,
Norėčiau mirt, kada pasaulis tylus
Ir visi žmonės ilsisi ramiai. (2x2)

Norėčiau mirt, mirdams tave matyti,
Bučiuoti tavo lūpas ir akis,
Ir tavo gelsvos kasos sudraikytos
Pridengtų mano gęstančias akis. (2x2)

O aš džiaugiaus pavasario sulaukęs,
Maniau skraidyt laukais ir pievomis,
O dabar tokioj mano jaunystėj
Užkas draugai juodojoj žemelėj. (2x2)

Tai tau nesvarbu, tu ranka numoji,
Šiandien draugų tu daug kitų turi,
Kada išgirsi, kad mane palaidojo,
Tu nusijuoksi saldžiu gardžiu juoku. (2x2)

 

Vietoj verksmų tu saldžiai nusijuoksi,
Sakysi jam, kad jį vieną myli,
O ryt bare su trečiu tango šoksi,
O ketvirtam žiūrėsi į akis. (2x2)


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija