2007 m. liepos 6–16 dienomis vyko simpoziumas – „Muolėnē stebuklā“

 

Taip gimsta puodas...

Kino salėje Nuotraukos iš simpoziumo dalyvių fotoarchyvo

Žinoma, kad Žemaitija gausiai apdovanota piliakalniais, o ypač jų daug Šilalės rajone. Ypač įdomus ir savitas Bilionių piliakalnis kitaip vadinamas Šventkalniu ar Švedkalniu. L. Kšivickis XX šimtmečio pradžioje teigia, kad Bilionių piliakalnis yra be galo originalus ir neabejotinai priklauso įdomiausiems piliakalniams ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taigi jo dvasia, archeologinių tyrimų metu rasta grublėtoji keramika, apylinkių savitumas ir įkvėpė liepos 6–16 dienomis organizuoti simpoziumą „Muoleni ruokundā“, kurio metu dvylika menininkų iš Vilniaus dailės akademijos bei svečiai iš Ukrainos, Rusijos, Latvijos, Graikijos, Suomijos, dešimčiai dienų įsikūrę piliakalnio papėdėje esančioje valstybės saugomoje J. Rupšlaukio sodyboje ir nelikę abejingi žemaičių žemei.

Esminis simpoziumo akcentas - keramikos menas bei jos įgyvendinimas lipdant rankomis bei pritaikant duobės degimo būdą. Lipdiniai degami po atviru dangumi iškastoje duobėje, degimas tęsiasi apie 6 valandas, o galiausia liepsnojantis dirbinių laužas užgesinamas durpėmis ar pjuvenomis. Duobė su dirbiniais atkasami tik po paros, kai visiškai atvėsta. Tokiu primityviausiu būdu keramika kurta dar IV tūkst. pr. Kr. Šitoks keramikos gamybos būdas pasirinktas kaip galimybė jausti nenumaldomą laiko tiglį, šitaip mes per dešimt dienų siekėme įžvelgti senojo laikotarpio gyvenimo paslaptį, suprasti gamtą ir ryšį su ja, o surastas idėjas įgyvendinti tik rankų, molio ir ugnies pagalba. Simpoziumo metu gamta nelepino palankiomis oro sąlygomis, kurių taip reikėjo norint įgyvendinti sumanymus, tačiau užsispyrimas, sukaupta patirtis leido sėkmingai pasiekti rezultatą.

Simpoziumo metu, greta keramikos dirbtuvių, buvo skaitomos paskaitos, „daržinės kino teatre“ rodomi filmai. Paskaitų ciklą pradėjo Gediminas Žilys, kuris supažindino klausytojus su seniausiu lietuvių liaudies styginiu instrumentu – kanklėmis. Gedimino teigimu, kanklės – magiškos paskirties instrumentas, kuriuo skambino daugiausia tik vyrai, o pats instrumento skambesys laikytas ypatinga meditacijos forma. Ypač savo viešnage ir paskaitomis džiugino Vytautas Tumėnas, kuris skaitė paskaitą apie lietuvių liaudies juostų ornamento ypatybes. Draugiškus šaržus piešė dailininkas Kazimieras Kęstutis Šiaulytis. Penktą renginio dieną muzikos instrumentų savybes bei gamybos būdus aiškino Evaldas Vyčinas, dalyvius bei svečius linksmino jo vadovaujamas ansamblis „Visi“. Į renginio vietą trumpam ar ilgesniam laikui užsuko daug kitų šaunių žmonių, kurie puikiai įsiliejo į simpoziumo ritmą ir džiugino savo buvimu.

Ypač mus sužavėjo išvyka į Šilalės rajoną bei Varnių regioninio parko teritoriją. Kelionės metu apžiūrėjome daug nuostabių vietų ir dar kartą įsitikinome Žemaitijos žemių grožiu bei didybe.

Nuostabu tai, kad į simpoziumo šurmulį, netgi esant tokioms atgrasioms oro

sąlygoms, aktyviai įsitraukė vietos gyventojai: renginio metu lankytojai turėjo galimybę ir patys pasiruošė molį, pamėgino lipdyti, stebėjo degimo procesą, o galiausiai atsiėmė pačių pasigamintus dirbinius.

Linksmiausia ir daugiausia dėmesio bei šurmulio visuose Bilionyse sulaukęs momentas – Mariaus Matulionio ir Mindaugo Jakučionio režisuoto eksperimentinio filmo apie Bilionius ir Bilionių kaimo gyventojus filmavimas.

Filmas buvo rodomas paskutinę simpoziumo dieną, o prieš jį savo nuoširdumu maloniai nustebino Bilionių kaimo bendruomenės spektaklis „Bobutės susipyko“. Taip įvyko kultūriniai mainai tarp Bilionių kaimo gyventojų ir jaunųjų menininkų iš viso pasaulio.

Mūsų manymu, simpoziumas įvyko ir pavyko nuostabių žmonių dėka. Nuoširdų ačiū tariame, Varnių regioninio parko direkcijai, Bilionių kaimo seniūnui Z. Levickui, sodybos savininkui S. Navardauskui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai, bendraminčių klubui “Sietuva” ir visiems padėjusiem simpoziumo metu.

 

Vilniaus dailės akademijos studentų informacija

 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2007.07.24 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt