Istorija Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

Nebegirdėsime Vytauto Strolios…
 
Vaclovas Juodpusis, muzikologas
 
Iš JAV, iš Šiaurės Amerikos Lietuvių muzikos sąjungos valdybos pirmininko Fausto Strolios elektroniniu paštu gauta liūdna žinia, kad 2007 metų kovo 29 dieną mirė muzikas Vytautas Strolia, 1928 metų kovo 2 dieną gimęs Mažeikiuose. Tai buvo viena ryškiausių muzikos asmenybių Vakaruose, ypatingai svarbų dėmesį skyrusi lietuvių muzikos apraiškoms. Niekas labiau už Vytautą Strolią nesidomėjo lietuviškomis plokštelėmis, niekas taip kruopščiai ir sąžiningai nepaaukojo tiek brangaus savojo gyvenimo laiko, kaip jis. Gal kai kas jo ir nemėgo už tai, kad jis sakė visur tiesą, visur ir visada taisė klaidas, kurios prasiskverbdavo į straipsnius, studijas, pranešimus, knygas.
 
Norėčiau nors trumpai priminti, kad Vytautas Strolia buvo plačios erudicijos muziko Juozo Strolios ir dainininkės Zentos Grubaitės vyriausiasis sūnus, nuėjęs sudėtingą gyvenimo kelią. Jis mokėsi Šiauliuose pas S.Juodvalkienę ir S.Vainiūną, po to – Detmolde ir Dresdene. Baigęs lietuvišką gimnaziją Watenstedte (Vakarų Vokietijoje) įstojo į Braunschweigo muzikos mokyklos orkestrinio dirigavimo klasę. Kaip dirigentams privalomą orkestro instrumentą pasirinko fagotą. Bostone 1956 m. baigęs Naujosios Anglijos konservatorijos fagoto klasę dar tęsė studijas Bostono universitete – muzikos istoriją pas prof. Karl Geiringer, orkestro dirigavimą pas Carl Findlay ir muzikos kritiką pas Klaus George Roy. Grojo įvairiuose muzikų unijos (profsąjungos) orkestruose Niujorke, Bostone ir kt. Dėl sveikatos nutraukęs fagotisto karjerą perėjo į kompiuterių sritį ir muzikavimu nebeužsiėmė. Tačiau vadovavo lietuvių chorams, rengė atlikimui kūrinius su simfoninio orkestro pritarimu. Kai kuriuos šių atlikimų įrašus Lietuvos klausytojai girdėjo mano vestose „Tautiečių balsų” radijo valandėlėse. Beje, dar studentaudamas V.Strolia pradėjo rinkti lietuviškas gramofono plokšteles. Pastaruoju metu jo rinkinys buvo vienas didžiausių lietuvių išeivijoje. Unikalus ir stambus šio rinkinio skyrius yra plokštelių lituanika, t.y. Lietuva, lietuviai svetimtaučių plokštelėse. Turėjo surinkęs pilną pokario lietuviškosios išeivijos plokštelių leidybą nuo Australijos iki Urugvajaus. Kai kurie jo kruopštaus darbo rezultatai atsispindėjo darbuose, kurie buvo skelbti Lietuvoje. Čia visų pirma minėtina didžiulė 262 puslapių studija „M.K.Čiurlionio diskografija”, kurią Kaune išleido Jono Petronio leidykla. Be jo kruopštaus darbo rezultatų neapsiėjo studijos apie Vladą Jakubėną, Jeronimą Kačinską… Tai, ką Vytautas Strolia nuveikė, to niekada nedarė ir norėdama nebepadarys jokia valstybinė institucija.
Vytauto Strolios netektis – skaudi žinia visai lietuvių profesionaliajai muzikai, kultūrai, kuri turėtų pasirūpinti, kad jo sukauptos vertybės išliktų ir ateities kartoms. Juk tai buvo nepaprastai ryški asmenybė – ne tik fagotininkas, bet ir dirigentas, muzikologas, muzikinės kultūros veikėjas, JAV pelnęs prestižinę Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos premiją.
Liūdime dėl Vytauto Strolios išėjimo, reiškiame nuoširdžią užuojautą broliui Faustui Stroliai, visiems velionio artimiesiems ir JAV lietuvių muzikinei bendruomenei.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija