Literatura Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAIČIŲ POEZIJA

SALATKIENĖ Alina

1916 metu rogsiejė 17 d. Peterburgė pėrma karta pasauliou paskelbiau, ka eso jau žmuogos. Tou laiko tėn muokies mona tievalis. 1918 m. mama monėm atvežė i Lietova. Apsėgīvenuov natuolėi Endriejava. Muokiaus Rėitava pradžiuos muokīkluo ėr pruogėmnazėjuo, Telšiū gėmnazėjuo, Šiauliū muokītuoju semėnarėjės kursūs. Nu 1937 metu pradiejau muokītuojautė. So vākās dėrbau 27 metus. Vėsa gīvenėma dėdėlē mīliejau gruožėnė literatūra. Pati pradiejau kortė jau būdama pėnsėjuo. Rašau tėik žemaitėškā, tėik ė lietovėškā.

Kumat nabmatīso

Lapuos viel medē ėr žīdies,
Pleštekės viel lakiuos,
Ont kvietku rasa gal žėbies,
Bet akis nažėnuos.
 
Ėšbiegs ta laimė paopēs…
Ėr kas anon pavīs?
Būs liūdnā vakarās tīlēs,
Je nieks če naožklīs.
 
Ėr šėrdės ėš krūtėnės šuoks,
Ėr mėslės vės narims.
Kap vakars rīts mon bus tomsuoks,
Ėr švėisa nabsogrīš…

Diekou

Diekou, tau, Dievė, ož aukštōji dongo,
Ož saulės šėlėma, švėisa,
Diekou ož jūra, Nemona brongi
Ėr muotinu skelbama tėisa.
Diekou ož švelni viejė dvelkėma,
Cīroliu gėismė onkstība
Ėr ož bėteliu lėipuos dūzgėma,
Medo, kap ašara tīra.
Diekou tau, Dievė, ož laisva Tievīnė,
Dainas, kalba senuoliu,
Nuors anon trīpė, vėstėik napamīnė
Pėktė polkā tū maskuoliu.
Gīva ėr šėndėin ta kalba lietoviu,
Gīva žemaitiu šneka.
Diekou Tau, Dievė,
Ka esam kap bovėn –
Nasonaikintė laika tiekmie.

Cīrolis

Cīroli, linksmos paukšteli,
Laukū pėlkāsis kromsleli,
Šauk to i mielėna dongo,
Sveikink viel žemdėrbi brongi,
Žėnuok, ka tava dainelė
Skomb kap sėdabra varpelis,
Žemdėrbi kvėit padėrbietė,
Grūda auksėni pasietė.
Vėskas tēp soskomba, nušvėta –
Čiesa solaukiem jau kėta.
Cīrolis atnešė džiaugsma –
Net rogē šauk:
„Mes augsma…“
 

SERAPĖNS PrončėškosPranas Serapinas

Serapėns Prončėškos gėmė 1897 m. balondė 18 d. Šiauliū apskrėties Šakīnas valsčiaus Poliesiu kaimė, vuo mėrė 1980 m. groudė 6 d. Bova bėngės tik do pradžiuos muokīklas skīrius. Sukūrės šeima, atsėkielė gīventė i Gruzdiū miestieli ir tėn dėrba zakrastėjuono. Paskiau parsikielė gīventė i Akmenės rajuona Rudausiū kaima ir bova kumiečio pas puona Kurmauski. Če Serapėnā turieja 11,2 ha žemės. Ka susitvierė kulkuozā, priveiziejė ūkė veršelius ir arklius. Daug metu dėrba ir laiškininko. Tās metās uns nemažā rašė. Tēp gėmė ir anuo eilieraštē, katrus ėlga laika gerā žėnuojė žemaitē.

Kū nuori, tū darīk
(Eilieraštis, katrou dainiava kaip daina)

Kark gaidīs ir vėšta
Pri kulkuoza prirėšta.

Priedainis:

Kū nuori, tū darīk,
I kulkuoza nevarīk.
 
Īr vožka daržinie
Ir ta pati bergždinie.

Priedainis

Deviau grūdus, deviau šėina
Ir nu karvės vėsa pėina.

Priedainis

Deviau lašinius ir taukus
Ir nu galvuos ruoviau plaukus.

Priedainis

Deviau bolbės, daviau vėlnas
Ir kiaušiniu diežės pėlnas.

Priedainis

Deviau karvė ir komelė
Ir paskotėnė avelė.

Priedainis

Dousio ratus ir akiečes
Iš numū išeisiu piesčes.

Priedainis

Nuors ir gīvībė aukuosio,
I kulkoza aš nestuosio.

Priedainis

 

STATNICKIS Prončėškos

Mona tievėškė – kūlēs nusieta Kretinguos rajuona Grūšlaukė Pranas Statnickisparakvėjės Akmenaliu suoda. Eso gėmės 1920 m. lėipas 24 d. Muotiejauskātės Saliunės ėr Statnėckė Prana šeimuo. Tievėškė – poikiuo vėituo, tėn, kor iš Šakalės, rongīdama sava vaga tarp aplouku, krūmaliu, lonkū, mėškū, kalveliu ėr doubu, pasėpėlda intakās intakelēs Akmena.
Pradiuos muokslus bėngiau pri dėdėlē mīlėma ėr gerbama muokītuojė Č. Čeka. Ons par vasara moni parėngė ėr i ontroujė gėmnazėjės klasė. Muokiaus Kretinguos prancėškuonu gėmnazėjuo. Lietuviu kalbuos moni muokė puoets M. Linkevīčios, literatūras – konėgs V. Zajančauskis. Če muokslus bėngiau 1941 m. Vuo paskiau vėina uokupacėjė keitė kėta. Pradiuo vuokītē moni „Savanuorio“ bova ėšvarė i fronta, vuo puo kara rusā dar tuoliau nūvežė – atstatītė Baltėjės-Baltuosės jūras kanala. Šēp tēp pavīka parvažioutė i Lietuva. 1948 m. sokūriau šeima. 1950 m. pabėngiau Kauna muokītuoju semėnarėjė, 1957 m. – Vėlniaus pedaguogėni instituta ožsėinė kalbū fakolteta. 26 metus dėrbau vuokītiu kalbuos muokītuojo.

Lapielis

Dā kaba lapielis ont kleva pri vartu,
Ons žvalguos i lauka, kor dėrvas soartas.
Rogelē pasietė, dar kasamas vagas,
Nu šaltė paraudės vės blaškuos nabags.
 
Lapieli apveizam akis ėšplietė,
Ka ētam pruo šali i jaujė, i klieti,
Ka juovala tempam peniokšlems i kūtė,
Viedrus pasėstatė, ka rēk atsėpūstė.
 
Kuoks gruožis pasaulė! Negal apsakītė –
Tik pats Vėsagalis tēp muok nupaišītė.
Vėrpiejė lapielis nu šaltė ėr viejė,
Par vasara šėlta saulelė regiejės.
 
Nenuor ons noskrėstė „Sodėivo“ nesakės,
Diel kuo ons gīvena mėnkā tesopratės.
Atūžusi audra lapieli nustvierė –
Vės liekė margāsis kariaudams so viejo.

Jug omžēs nemėsem ėš svetėma laba

Parlek gondros ont Jūzopa švėnta,
Pastīpčiuo puo pelkės, pri kelė, ont plėnto,
Apveiz ons ekietės, stėpėnus, ratus,
Pakraipa ons galva, patarškėn ė snapo.
 
Tėi žvėrblē vės londiuo puo pėrmouji aukšta –
Netor ons pakajaus – praboda pruo aušra.
Atsėspėr ons kuojuoms – aulėnēs rauduonās,
Ė lek ons i dongo ėiškuotėis sau žmuonuos.
 
Pasklondė, pasklondė, ėštėisės ons snapa,
Parsėvedė patė i dvara – ont rata.
Nuščiova žvėrblelē ė truopnē jau žėna,
Ka če – ne koukuozos. – Jau īr gaspadėnė…

 

STONKĀTĖ Loreta

Eso gėmusi 1978 metu balondie. Kretinguos miests mon īr gimtāsis. Dabar jau eso Klaipiedas universiteta ontra kursa stodėntė. Par stebūkla pataikiau tėn, kor moni traukė ėr kamė, kap aš pati jauto, īr mona vėita.
Sava būdo ėr pasauliejauto eso tėkra žemaitė. Klaipieduo stodėjoujo etnoluogėjė. Če īr dėdėlē geras salīgas pažintė sava krašta kultūra, pruotieviu kūrība.

* * *

Gīsluotas
Solīsosės ronkas –
Tik tėik ėš žmuogaus ė balėka,
Bet šiorkštės ė
Šėltas –
Ėštėrptė anū kliebie,
Kad isėveltom i plaukus
Ė mona jaunīstės
Žaizdas nuplauto…
 
* * *
 
Žmuogou rēk tik laisvės,
Bangoujėntės jūras, žvaizdietas naktėis,
Nuors žmuogou ožtekto vėn laisvės,
Bet kāp ba jūras a ba naktėis?
 
Žmuogou rēk tik meilės,
Žmuogėška žvėlgsnė, tuokiuos pat šėrdėis,
Nuors žmuogou ožtekto vėn meilės,
Bet kāp ba žvėlgsnė a ba šėrdėis?
 
* * *
 
Sokruovė metā kopra
Ož mona baltuosės galvelės,
Īdavė i ronkas lazda,
Ka vestom i tuolėma kieli.
 
Rēks jau ėšeitė ėš žemės,
I smėltė atgoltė, kapieli…
Dongo parėmsio so medēs –
Gal ė ruojaus pravėrė būs vartelē?..
 

TARVAINIS VītautsDešinėje Vytautas Tarvainis

Gėmė Žemaitėjuo. Gīvena Telšiūs. Telšiū gėmnazėjuo muokies ė priš kara, ė vuokītiu uokopacėjės metās. Karou bėngontėis karto so muotino ė seserė Bruonė pasėtraukė i Vakarus. Puo koriuo laika isėkūrė Amerėkuo. Eilieraštius rašė nu mažėns. Gīvendams Amerėkuo ėšleida sava poezėjės rinktėnė „Gyvenimas laša“. Karto so kėtās lietovėškā parašītu eilieraštiu ronkraštēs īr ėšlėkės ėr žemaitėšks V. Tarvainė eilieraštis. Pri anuo nuruodīta, ka eilieraštis parašīts 1949 metās.

Veiziek, ontā pajoudusi truobalė

Veiziek, ontā pajoudusi truobalė
Kap muotina par akuliuorius i švėnta kninga veiz,
Vo kninguo tuo, kėik ožmatā, rugiūn laukā nubalėn
Naliaunas jau kuol pjuoviejē ateis.
Veiziek, ontā pakalnie – guojaus jousta,
Kap laumie ta, atgulusi atuokaituo, sapnou
Ėr vaivuorīkštės koskelė vėsas ašaras nušlousta
Ėr dīvėjēs, ka tāp liūdnā bonduo švėlp pėimou.
Veiziek, ontā par švėisi dongo žonsis,
Kap tėi kaukā, pagavėn vasara, vasnuo.
Vuo tāp tatā nulieks er dėinas jaunas, dronsės,
Pražūdamas saulielīdė lėipsnuo –

 

VAINUORIENĖ Jedvīga

Mon žemaitėšks žuodis īr vėskas. Muokīkluo reikiejė kalbietė Jadvyga Vainorienėietuviu kalba, tā tēp ė kalbiejau, vuo parvažiavusi i numus – tik žemaitėškā. Nu tuo pati šėrdės atsėgaun… Mona gimtamė kaimė īr lėkusi tiktās vėina senėkė (gėmusi 1912 metās). Ana niekor namuokies ėr če nu mažū dėinū gīven. So ano rokoutėis żemaitėškā – vėins maluonoms. Mona akimis veizont, żemaičiu kalba puo biški nīkst. Anuos pėrmiausē nevertėn tėi, katrėi daugiausē turietom ton kalba brongintė. Tuokėi jau laikā atejė, ka tėkros žemaitis sava gimtuosės kalbuos nebišmuokst, vuo šuoktėnā šuok pri vuokīčiu, anglu, prancūzu kalbuos. Bėndrėnės lietuviu kalbuos muokīkluo geriausē išočėj. Vuo žemaičiu… Kāp anuos muokītėis? Aš mėslėjo, ka jaunėms žmuonėms rēktom napraleistė pruoguos tonkiau atsisiestė šalėp sava gimtuosės kalbuos turtus gerā išlaikiosės senotelės ar senotelė ėr rokoutėis, rokautėis so anās, klausītėis anū… Mona omžiaus ėr patėrtėis žmuoniū gimtuojė tarmie jau sogadinta. Dieltuo je nanuorem vėsā prarastė ton, kon galem dar parimtė iš buočiu, tuo darba atidieliuotė nabrēktom. Šēs laikās daug īr tuokiū, katrėi i žemaitiu kalba prikėš vėsuokiausiu svetėmībiu ėr jau mėslėj, ka vėskas īr tvarkuo. Nateisībė. Žemaitėškā šnekietė tep pat rēk švarē ėr gražē. Tuo mena, tep pat, kap ėr bėndrinie kalbuo, rēk muokītėis.
Muni dėdėlē trauk žemaitėška pruoza ėr puoezėjė. Žemaitėškā rašau tik eilieraščius. Geriausē eilelė sosėdieliuo tumet, ka eso gamtuo, ka džiaugous sava gimtuojė krašta gruožio.
Nuoriečiuo, ka būtom leidams ne tik žemaitėšks žornals, bet ėr laikraštis, žemaitėškas pruozas ėr puoezėjės kningas. Laukam nasolaukam, kumet bėnt par Lietuvuos televizėjė kuokė valondelė žemaitems būto skėrta, ka Telšiū ėr Plungės laikraštiūs bėnt mienesie karta puo vėina poslapi žemaitėšku straipsniu ėšspausdinto.

Mona tortā

Kuoki aš bovau,
Tuoki ėr eso –
Kėtuoki būtė namuoko.
Kāp gīvenėma trūbā mon grajėj,
Tēp sau aš vėina ė šuoko.
Tonkē aš sūra ašara šloustaus,
Bet mon geriau ož laimingus.
Šėrdėis geroma kėtėms dalėjo,
Ėr dieltuo eso laiminga.

Cīrulis laukūm paukštielis

Pėlka kromslė gabalielis –
Mažos paukštis cīrulielis
Skombalāčio skomb padongie.
 
Pranešė gera naujīna,
Ka laukūs nabier purvīna.
Skombalātio skomb padongie.
 
Artuoji vadėn i dėrva:
– Ēk kinkītė arkli šėrma.
Skombalāčio skomb padongie.
 
Ka soarsi ė pasiesi,
Toukart ė dounas turiesi.
Skombalāčio skomb padongie.
 
Cīrolis sokel ont kuoju
Mamunelė ir artuoji.
Skombalāčio skomb padongie.
 
Cīrulieli, margs paukštieli,
Diekou tau už skombalieli.
Skombalāčio skomb padongie.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija