Literatura Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAIČIŲ POEZIJA

 LUOTOŽĪS Ontuons

Gėmė 1913 m. sausė 20 d. Telšiū apskrėtėis Varniu valsčiaus Miestaliu suoduo (Pavondenie). Ka Ontuonou bova vuos šešė metelē, mėrė anuo mama. Tievs ūkininkava, valdė 15 aktaru žemės ė sava nomėškems bova dėdėlē gers. Anuo vākū nieks netoriejė teisies skriaustė: nie pamuotė, nie kėtė. Pavondēnės pradžiuos muokīkluo Ontuons pabėngė keturis skīrius. Nuoriejė ėr tuoliau muokītėis, bet… Septīnės gėmnazėjės klasės pabėngė tik sogrīžės ėš katorgas.
Sunkiausė anam bova metā puo kara: 1945 m. rogsiejė 28 d. Ontuona sojiemė KGB ėr oždarė i Telšiū kaliejėma, vuo paskiau pėnkiuolėkā metu ėšgrūda i Sibėra. I Lietova parvažiava tik 1956 m. Isėdarbėna muokīkluo. Tėn lig pat pėnsėjės dėrba ūkvedio. Muokīkla bova anuo ontrėjē nomā. Ontuons dėdėlē mīliejė drama, pats teatrė vaidėna. Bova sajūdininks. Īr parašės atsėmėnėmus ėš Vorkutas. Paskotėnēs sava gīvenėma metās ėšspausdėna kelis straipsnius aple Pavondēnės apīlinkiu istuorėjė. Mėrė 1997 metu vasara.

Daukontou

Vuo, Sėmuonā Daukontā,
pašluovints žemaiti,
kāp to truoškā muoksla pasėsemtė.
To so pėlko mėlėnio balakuonalio,
mėlėniems kelniems,
druobėnēs, mamas austās marškėnelēs,
pasėriedės, pasėpostės,
nagėneliems apsėavės,
baltās marškuonēs autelēs,
ont petīs terbelė maista ožsėdiejės
ė batelius, ka anī nasoplīšto,
i Vėlnio ožsėgeidės, piestė ožsėspīrės ejē.
Žuolietās takelēs ė pīvuoms rasuotuoms,
vingiūtās kelelēs ė mėškās tomsēs,
par suodas šonis luodīdams,
vakarās jaunima dainū pasėklausīdams,
gerū gaspadėniu apnakvindėnams, pašerams.
Tāp ė traukē tūm kelio tuolėmo,
I garbinga Vėlniaus švīsuos rūmus, paluocius,
pasīktė muoksla, igautė žėniūn,
palėktė tėms, kas torėjė atētė puo tavės,
daug sava mėsliu ėr idomiausiu atradėmu.
To, ožsėspīrės, pajimlos žemaiti,
tū, diel kuo užsėspīrē ėr ėš nomūn ėšejē,
kū nuoriejē, truoškā pasakītė,
vėskūn radā, vėskas ėšsėpėldė, ožrašē
ėr sava ainems šimtmetēs nauduotīs palėkā.
Daug kor ejē, daug kor keliavā,
daug žėniūn ėš žmuoniūn sorinkā
ėr Lietuvuo, Žemaitėjuo sava muoksla skleidē,
kultūras ėr istuorijės vėsus muokē.
ė Varniūs pri vīskūpa Valončiaus Muotiejaus dėrbā.
Daug pruociavuojē so vīskūpo
diel žmuoniūn apšvītėma ė muoksla igėjėma.
Tāp daug kor bakeliaudams
Ė Pavondenė pasīkē
Ė dėdelė mums pamėnavonė palėkā,
kada atvīkā pas puona Dimša
i Zduonėškės dvara pėšuoriom darbūtīs.
Pasėdarbavā pas mūsu
Ė Pavondenie omžėnā garsas palėka.
Kap puo Pėrma pasaulėnė kara
Dvara ėšparceliava, kaima padarė,
kaims Tava garbinga varda gava:
Daukontā.
Dieltuo kuožna dīna esi vėsūn
mėnavuojems kap malduo ar puoterūns:
Daukontā, i Daukontus, ėš Daukontūn, Daukontėškė.
Tāp linksniūjem kuožna dīna.
Tīk daug sava raštūns žėniūn palėkā
Vuo i gīvenėma pabonga
Smūtna atejē, kap obags mėrtė gavā.
I omžėna keliuonė palīdietė draugūn nabova –
mažne vėsė ožmėrša, ėšsėžadiejė,
tik kelės miestelė muotrėškas palīdiejė.
Dabar mas Tavi dėdelē pagerbam.
Mas Tavės naožmėrštam, kuožna dīna mėnavuojem.

Pavasaris

Maluonė paukštelē,
parliektė naskobiekėt,
jug dar šalta īr,
kuo lestė natoriestė.
Stuorė jug dar snīngā –
nutūptė nagaliestė.
Sava gīsmeliems
momis nudžiogintė
dar sospiestė.
Ėšauš pavasarielis
šėlts ėr maluonos,
saulelė šėldīs
galva ėr šuonus.
Būs linksmā gīduotė
mažam vīverseliū
ėr ont stuoga topint
čėrkštė pėlkam žvėrbleliū.
Balondē bočiūsēs,
i puoras puorūsēs,
soks maža lėzdeli,
padies kiaušelius
ėr lauks ėšsėkalont
mažūn vaikeliu
kontros, mažos
onkstībs vīverselis.
 

MILEIKIENĖ Uona

Eso gėmusi 1931 m. kuova 1 d. Telšiū valsčiaus Kveiliū kaimė.Ona MileikienėVieliau tievā nusėpėrka ūki kėtuo Telšiū rajuona pusie, link Seduos, Kalnienu kaimė. Lonkiau gretėma Buožienu kaima pradžiuos muokīkla. Paskiau muokiaus Telšiū gėmnazėjuo, Muokītuoju semėnarėjuo, bėngiau Kauna vėdorėnė dailės muokīkla.
Pėrma eilierašti parašiau dar 9 metu omžiaus – tumet muokiaus Buožienu pradžiuos muokīkluo (Telšiū rajuons). Vuo 1948 metās, bamuokīdamuos Telšiūsė, sokūriau eilierašti, katros lig pat šiuol īr dainioujems „so pasėkraipīmās“: „Vuo pasakīk, ar viel atėisi, soriekos pėmpē ont dėrvuona“… Tumet jau daug rašiau. Telšiū gėmnazėjuo (nu 1942 m.) dėdėlē iduomē mūsa literatu būreliou vaduovava muokītuos Kudirka, vuo po kara – Skeivīs, Tīlenis. Tīlėni so žmuono (irgi muokītuojė) ėšvežė i Sibira. Omžėna pagarba tū tomsiū laikū švītorems!
Muoksla draugā mon ėlga laika prikaišiuojė, ka naėšejau literatūras kelēs, naėšmuokau Ezuopa kalbuos, parašiniejau tik retkartēs ėr tik sau. Pabėngiau Lietuvuos Dailės instituta, dėrbau Muodeliu numūsė. Ka tik leida svēkata, tonkiau lonkiau Telšius. Če daug gera ėr bluoga mačiau, daug kon patīriau.

Pri žemaičiu atmintėis opės

Bevardē opelē i atmintėis upis
Senē sotekiejė ėr tėn pasėlėka…
Tėn meldās žemaitē, puo krīžēs soklopė,
Ož pruotievius, douna, naujagimi plėka…
Ten prūdūs kvapa dar sklēd ajerā…
Gražoms mona kaima! Soverts ėš ūkieliu –
Kap mona mamalės apdėlės rožončios…
Vuo suodna kuoplīčiuo – alsavėms smūtkelė.
Tievalis dar šnek, bruolelē vėj pončius,
Mamalė verp vėlnas žėimuos vakarās.
Susiedā atejėn, ont soulūn susiedėn,
Mėlelēs marškuonēs švarēs pasiriedėn,
Vės varsta ėš lieta žemaitėška šnekta –
Ėr patis vės pašnek, ėr klausuos kėtūm.
Vuo aš – trupinielis glaudous pri tievalė.
Puo biški atsėver žemaičiu pasaulis,
Tik dar namatītėis tuo krovėna kelė,
Išniekinta žmuogaus, ikalintas saulės,
Kraujēs nutaškītu arėmu gimtū.
Vėsė ėškeliava kelelēs skirtingās
Puo vėina, puo vėina i omžėna tīla…
Pri atmintėis opės aš stuovo sustingės,
Beržielis atruoda kap žali krapīla,
Ėr švėntėn i ateiti kieli jaunima.

Lapkrėstė paveikslė

Viel lapkrėstė paveikslė, kap ėr priš šimta metu –
Balapē medē, varnas ėr dongos ba spalvuos.
Atēn i žemė žmuonis, išein viel, nasopratėn,
Ėš kor tėik jouda varga žemelie Lietuvuos.
 
I kūdikīstės pėivas atsėsoko sekundē,
Savi ont mamas ronkuoms tāp aiškē pamatau.
Gīvenėma stebūkla aš palītieta bundo,
Tik pasakītė namuoko: „Mamalė, ačio Tau“.
 
Žaliuo švėntuovie saulės ėr meilės, ėr geroma
Mon devė – nagailiejė kėkvėina dėina daug…
Sugriuovė baisės audras tievū statīta noma,
Puo tuo vaikīstės žemie dagē ėr usnis aug.
 
Pėktė malūnā malė tievū ėr mona laika,
Ons krėta skausma šukiems ont žemės, ont šėrdėis.
Kāp rēk savi sorastė – saulietu pėivu vāka,
Jie omžėnāsis tievs mon ronkas naėštėis?
 
Viel lapkrėstė paveikslė vėrp Vieliniu lėipsnelės.
Kalbiekėt mon, tievelē, ėš omžėnū numūn.
Če, žemie, tabie gīvas jūsėškės eglės žalės,
Kor ėlsėnuot Jūs akis ėr švėitiet geromo.

Omžėns rats

Mon atruoda, ka omžius jau ēno
Ėš gražiausės slaptībiu šalėis
I gražiausė žemaitėška žemė,
Kor stebūklu žėidā prasėskleis.
 
Grajėj žalė eglīnu varguonā,
Žalė gėismė laukū ėr žmuogaus.
Mas, tuos žemės vargšelē ėr puonā,
Nu dėrvas lig aukštībiu dongaus.
 
Vuo žīdrīnie pakėba kap tīčė
Cīrulieliu varpieliu šimtā…
Dievė brongos, če Tava bažnīčė,
Kor vėsė dėrb ėr meldās karštā!
 
Meldās tėi, kor ož laisvė če kuovies,
Meldas tėi, kor ėš naujė ateis
Ėr Žemaičiu žaliuojie švėntuovie
Nateisingā vėins kėta nateis.
 
Tievė, sokdams gīvenėma rata,
Sok anon iš šiuo šimtmetė baisė,
Kad, paklīdėmus sava sopratėn,
Sosėrastomem kieli i švėisa.

Žemaitėška meilė

Vuo pasakīk, a viel atėisi
Suklīkos pėmpē ont dėrvuona…
Aš tau ronkelė viel ėštėiso
Ė mūsa meilė būs na muonā.
 
To mon sakīsi: „Mīlo baisē“
Ė špuokā švėlpaus ont šakelės…
No, pasakīk, a viel atėisi,
A gildītė apsėmuok šėrdelė?
 
Jezminā pasklēs skani smuoka,
Saulelė tūpsēs ož beržīna.
Aš tavės laukso nusėkriuokusi,
Darželie kvietka nusiskīnusi.
 
Vuo kas par kelms ta meilė īra,
Ka širdi bada kap so peilēs?
Ba meilės šėrdės jau sostīra,
Kuoks durnis ėšgalvuojė meilė?

Švėna Juona nakti

Žėb ont smėlguoms karuoliokā,
Šuok velnātē pabalēs…
Saulė leidās, luo šoniokā,
Riekau mergas pašalēs…
Ėš ganīklu tūzė – tūzė
Skersā placės: ar matā?
Pargen karvės pėimou Juzis –
Būs pėinelė ata-tā.
Saulė topās ož eglīna…
Klumpē patis Ontė neš…
Ont gruonīčės, pri karklīna,
Sava Vuonė, žėna, ras.
 
Ton naktelė švėnta Juona
Rēktom mislītė švėntā,
Vuo vėsuokėi zababuonā
Lend i galva nalauktā.
Ontė stuov kap onžoulielis,
Koisē kap strėbuokā kond,
Kvep kap mergas lauka gielės –
Ontė Vuonės nabsorond.
Ai, to Vuonė, brongi Vuonė,
Kon to mon dabā darā?
Jug vėinam par švėnta Juona
Īra baisē nagerā.
Kap vabuolės tava akīs
Braiža širdi.
Kāp ėštvertė?
Tuos apvalės cėbolėkės,
Kap žėnā, ėš klumpiu vert.
Dar i zlastė ved tėi koisē,
Vuo kad trėnkso, puo velnēs!
Pliaukšt! Supīkės Ontė baisē
Nuklumpiava pabalēs.

Žemaitėškas piršlības

Kā i torgo Ontė ejė,
Viejē pūtė, lītos lėjė.
Tik Ontuonou na galvuo –
Tonkē līn jug Lietuvuo.
Ēdams susitink Ontuosė –
Dėkta merga, rauduonposė.
– Labas, Ontė…
Ontė:
– Jie.
– Līn ėr līn… Vuo jie, vuo jie…
Mėslėj Ontė: „Buobas rēk,
Tik Ontuosė par daug šnek“.
– Jie tāp lis, supūs bolbelės.
– Apsėstuos gal lig veselės…
– Ontuonieli, a tā jie?
Žanīsmuos? Vuo jie, vuo jie…
Tik a mīli?
– Jie tatā.
Dar lig šiuol nasopratā?
Tuoliaus sosėkėbėn ejė,
Viejē pūtė, lītos lėjė.

 

MILTIENIS Stapuons

Eso gėmės 1939 m. rogsiejė 2 dėina Gėrdieniu suoduoSteponas Miltienis (Skouda rajuons). Muokiaus Īlakiū vėdurinie muokīkluo. 1975 metās istuojau i Vėlniaus Pedaguogini instituta ėr anou bėngiau 1982 metās. Tēp pasėdariau dipluomouts matematikas muokītuos. Dėrbau Kelmės rajuona Kražiu ėr Kiedainiu untruo vėdurėnie, Raseiniu rajuona Prīšmančiu devīnmetie muokīkluo.
Eilieraštius rašītė pradiejau dā vāko būdams.
Kou mėslėjo aple žemaitėška pruoza ėr puoezėjė?
Mona galvo, anuos rēk. Gal žemaitėškė kūrėnē ėr nepasėiks tuo līgė, kap geriausė pruozas ėr puoezėjės darbā, parašītė bėndrėnė lietuviu kalbo, bet ėr žemaitėška kūrība rēkalinga. Ana praturtins lietoviu kalba, padies ėšlėktė tarmiems.
Aš pats jau eso sogadints žemaitis. Ka dėrbau muokīkluo, vės bovau kritikoujems, ka so vākās šneko žemaitėškā. Muokīkla īr muokīkla. Reikiejė stuoruotėis ėr šnekietė lietovėškā, bet ka tas žemaitėškoms vės tėik lioub prasėkėštė ėr viel bovau kritikoujems. Tēp – metā ėš metu. Kad ė kāp bestuoruojaus, gerā lietovėškā neėšmuokau ė vėskas, bet par vėsus tus draudėmus ė stuoruonės sosėgadėnau sava žemaitėška kalba. Daug kou pri tuo prisidiejė ėr Raseiniūs pragīventė metā. Če – dūnininku krašts, žmuonis sava gimtoujė tarmė mažā jau kumet bešnek. Tēp ka so anās prisėeit bėndrautė tep pat lietuviu kalbo.
Eilieraštius rašau ėr žemaitėškā, ėr lietovėškā. Mėslėjo, ka žemaitėškā rašītė, kortė rēktom pamiegintė vėsėms puoetams, katrėi dar nier ožmėršė sava gimtuosės žemaitiu kalbuos. Žemaitē ėr be žuodiu sosėkalb, bet je dar torietomem ėr sava gruožėnė literatūra, vėsėms matont ėr gėrdont galietomem pasakītė, ka esam vertė tievū ėr pruotieviu, ka neėšdeviem anū kalbuos, tradicėju ėr papruotiū.

Žuodē

Žuodē, kap ė žmuonis,
Gimst tik par skausma…
Žuodiu ėr lėkėms
Sovėso tuoks pats:
Vėinė, vuos ožgėmė,
Mėršt net ėr be skausma,
Vuo kėtus pasaulis
Unt vėsam ėšmuokst.
 
Ėr kartuos kap malda
Gera žuodi žmuonis…
Vuo tuo žuodė būvis
Būs jau nemirtings.
Ir žavies kap druobės
Puotiepēs Čiurliuonė
Ta daina vakarės,
Rītmetė žaruos.

Trijū Karaliu nakti

Šiou, Trijū Karaliu nakti,
Unt duru sava šėrdiems išriežės K+M+B,
Skobo i Betliejaus tvartieli
Ėr gėmosiou Kristou nešo duovėnū.
Ne mitra, ne kuodīla –
Kapū ledėnė Laptevu jūras tīla.
So savėm torio ėr Osvencima,
Ėr Dachau saujelė palėnū.
Nukonkintūju maldo pasveikintė Kristo aš eino.
Nešo ėr kūdikiu aš negėmusiu rieksma,
Klaiki pruotavėma pėrm čiesa pasenosė ėr vāka.
Tėik daug, vai daug par sava omžio
Aš užgīvenau tuo torta, Kristau!
Duovėnuojo anou tau.
Puo kuoju aš dedo tikiedams,
Ka, ožgėmos tau,
Laiks jau nebatneš daugiau biedū.

Pri Kūčiu stala

Susirinksem viel pri Kūčiu stala
Sosėkaupė ėr rimtās veidās
Mūsa širdis dar jug nesošala,
Tik ondou sokaustīts jau ledās.
Sokalbiesem malda nekasdėinė –
Īpatinga jug ī ši dėina.
Ėr pradiesem sava vakarėnė
Nu senuolės muokītas malduos.
Tievs solaužīs mums vėsėms pluotkelė –
Žėnkla meilės ėr švėntuos taikuos.
Palīdiesem mes i didi kieli
Žuodi, laukonti sava eiluos.

Naujū metu palinkiejėmā

Ein metā…
Ne ein, vuo bieg…
Nepajusi –
Naujėjē pribūs…
Par ožšalusi leda ėr snėiga
Jims ėr senūsius nustums i kapus.
Mums negailo prabiegusiu metu
Gailo savės, savūju viltiū,
Sutrīptū, sudievietu, kap batu,
Neatlaikiusiu skausma, končiū.
Lai Naujėjē mintis mums vaisingas
Kap tou malda rītėnė atneš!
Tou šiou vakara švėnta
Palinkietė žmuonėms nuorio aš.

 

MONCEVĪČIOS Vītauts

Eso gėmės 1950 m. balondė 2 d. Kretinguos rajuona Daratātiu kaimė. Žemaitis. Muokiaus Darbienu vėdorėnie. 1979 m. bėngiau Lietuvuos Dailies instituta. Mona specialībė – arkitekts-dailininks. Lietuvuos Dailininku sajungas narīs. Dar stodėju laikās pradiejau sava kūrība ekspuonoutė paruoduos. Daugiausē mona paveikslūs – žemaitē ėr Žemaitėjė, tuo krašta liaudės mena atspindē. Paišau, tapau, eilioujo, rašau pruoza, koro nomū pruojektus. Gīveno Palonguo.

Vasaras nakti

Žemė ožmėga –
Švėnta ramībė.
Atmaina sluopi –
Trauk i līto.
Sėlpnos viejielis
Bodėn tou tīla.
Vėsė, kas gīvs,
Pašalēs dinga.
Dėina kas sava
Sunkē pabėngės,
Ramē užsnūda
Naktėis nelaukė.
 
Karti douna
Anū varga saldėn.
Kas ėš tuo būvė
Gal bepasėjouktė?

1993 m.

Pakūta

Rūpesni sava gėlėi ožspaudės
Ėškeltuoms ronkuoms sveikėno saulė.
Būk to pagarbinta, ožmėnā švėisi,
Būk to pašluovinta, omžėnā jauna –
Spindolē šėlda vėsa pasauli.
 
To tik atjausi žmuogo sospausta,
To tik soprasi vargana rauda.
Maldā soklopės, aukštinsio Dėiva,
Pats nusėžeminsio, dolkė pavėrsio – –
Svarbiausē – kaltė sava ėštvertė.
 
Net negalvuosio nieka prašītė.
Gal pasėkelsio, gal atsėstuosio,
Kad tik torietiuo švėnta ramībė!
Viešpatie brongos, kāp aukštā dongos –
Pakol nulieksi, be grieka palėksi.

1994 m.


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2015.12.15 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija