Literatura Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIU POEZĖJĖ

(gavos naujū kūrėniū, skīrios īr papėlduoms)

Žemaitiu puoezėjės kningas „Sava muotinu kalbo" viršielisŽemaičių poetų, rašančių gimtąja žemaičių kalba, eilėraščiai. Didelė jų dalis įtraukti a Žemaičių kultūros draugijos redakcijos išleistą knygą „Sava muotinu kalbo…” Knyga išspausdinta 1998 m. vasario mėnesį.

„SAVA MUOTINU KALBO“

„Žemaitijos" leidinyje Jūs galite ne tik perskaityti, bet ir pasiklausyti vieno iš knygoje išspausdintų eilėraščių – „ŽEMAIČIUOSE" . Eilėraštį skaito jo autorius Aleksandras Girdenis.

 PRATARMĖ

Daujuotātė Vėktuorėjė
Mukienė Danutė

 

KNYGOJE PASKELBTI EILĖRAŠČIAI

ĖŠ KOR TAS GRAŽOMS?

Tink mon žemaitėška kalba, tink ė eilieraštē, žemaitėškā parašītė. Namėslėjau, ka tīk daug žmuoniū dā raša eilieraščius. Musiek tas dūd šėrdē dėdelė patieka: sava prigimta kalba gerā īr šnekietīs ė so kėtās, ė so gamta, ė so savim.
Toram ė bėndrėnė lietuviu kalba. Dėdelis torts, katrūn reik sauguotė. Al’ toram ė sava prigimta kalba, muotinas kalba, brongintė. Vuo eilieraštems prigėmtė dalīkā īr dėdelē svarbė.Žemaičiai poetai, prozininkai Kalviuose, S. Daukanto tėviškėje(Skuodo rajonas)
Gerā padarė Mukienė Danutė, ka tus žemaitėškus žuodelius sorinka, i kninga sodiejė ėr gražē ožvardėjė: „Sava muotinu kalbo…“.
Dar karta sakau: namėslėjau, ka dā tīk daug žmuoniū (ė dā jaunū!) raša, vėsokės mintis ded i eilieraščius, īška soskombiu, nuor pasakītė aplei savi, sava nomus. Jug narēk vėsims pri
S. Anglėckė, S. Jonauskė ar J. Kobėliaus līgintīs. Kuožnam pagal anuo patīs jiegas.
Mon dėdėlē iduomo, ka eilieraštis „Kūn nuori, tūn darīk“, katrūn dā vāks būdama gėrdiejau, kāp gėmėnės ė kaimīnā pri samanės dainiū, ī parašīts Serapėna Praniaus. Gers ė Statnėckė Praniaus žuodis – „Jug omžēs nemėsem ėš svetėma laba“. Jau tėkrā žemaitėškā pasakīta – ėš gīvenėma, ėš galvuojėma, ėš kalbiejėma!
Daug kūn noriečiau pagėrtė, daug kūm pasėdžiaugtė. Nie vīna nasopeikčiau. Eilieraštis nadaug vītas taožem, niekam ėškadas nadara, vuo ramoma, geroma gal’ dūtė. Ėr žemaičiu kalbā tī eilieraštē pagelbies, daug žuodeliu skaitīdamė atsėminsma, pakartuosma, pasėdžiaugsma: „Kuoks gruožis pasaulė! / Nagal apsakītė – / Tik pats Vėsagalis / Tēp muok nupaišītė“.
Na vīns eilieraštis parašīts žmuogaus, katras nu sava gimtīnės īr atsėskīrės. Ėlgo Amerėkuo, ėlgo Muolietūsė. Ėš tuo ėlgesė gražė žuodelē sosėdiesta: „Kor begīvenčiuo, / Tėn Žemaitėjė būs“.
Teisībė, rēkto žemaičiu kalba pataisėnietė. Svetėmū, ėš kėtū kalbū pajimtū žuodžiu pamažintė, rašība geriau sotvarkītė. Bet ba žemaičiu eilieraščiu, ba žemaičiu teatra, ba kėtuos kūrības daug kuo ė kalbā napadarīsi. Je kalba nator sava literatūras, ana praded mėnktė. O jug žemaičiu kūrība īr dėdelē svarbi. Nu pat Mažvīda īr žemaičiu žīmės. Svarbo dabā ronku nanuleistė. Mūsa brongē lietuviu bendrėnē kalbā būs tik geriau, je ėš žemaičiu dā atplūs gīva žuodė šaltenis.

Daujuotātė Viktuorėjė
1997 12 22

PRATARMIE

Ka žemaitē bėng Kalnus ė praded sava paprasta šneka aple speigus, vākus, mėrosius ėr i muokslus ētontius, klausaus anū ėr atruoda, ka če sosėrinka patis mūsa žemės Rūpintuojelē: Vuonės, Teresės, Magdelenas, Juonē, Kazimierā, Jūzapā… Pagėiduos, pasėstėprins, ėšsėruodavuos, nomėi ėšsėskėrstīs jau dėinā auštont, vuo gaidems ožgėiduojos, veiziek, jau skrabėn anėi viedrās, jau skob i ganīklas, talkuos solaukė, i laukus būrēs ėšēt… Vuo tėn… Kazimiers tik do pradiuos muokīklas skīrius īr bėngės, vuo kuokės meliuodėjės ėšraita, kuokius kupletus če pat, lauka ardams, soded!Būrelis Žemaičių poetų, prozininkų Kalviuose, S. Daukanto tėviškėje (Skuodo rajonas) Gimst tėi puosmā ėr stuoga taisont, ėr i torgo važioujint. Vuonė jau šėik tėik daugiau akis prasėtrīnosi ėr anuos geruojie truobuo kningu pėlnas lėntīnas, ta ana, jau pėnsėjuo būdama, tonkē pri stala prisied. Ta ne tik sava patiuos, bet ėr mamas, tetės jaunīstės dėinū dainas īr sorinkosi ėr i sasvėnius sorašiusi. Rasi če ėr anuos patiuos eilieraštius. Kuol jauna bova, puo siedninko anus liuob kavuotė, vuo dabar, ka jau žėla plauka solaukė, tonkē tou sasvėnieli ėšsėtrauk ė sava vākams, vākū vākams paskaita. Gėrdiejė, ka anuos muokīklas draugė Teklė jau ėr sava poezėjės kningelė ėšleida, ka ėr Magdelena taisuos tou pati darītė… Ana nadrīst aple tou dar ėr pamėslītė, bet kou tuoliau, tou daugiau tėi eilieraštē ėš sasvėnė lapu lauk veržas, ėr vėina dėina Vuonė nebėšlaika, siedas pri stala ėr jemas darba… Vuo puo keliū dėinū tėi dešimtis metu gėlėi pragoliejė eilieraštē atsėdor redakcėjuo ont stalo. Daug tuokiū laiškū solauk Žemaitiu kultūras draugėjės redakcėjė. Daug īr ėr tuokiū žemaitiu poetu, ė vėsā neprastū, korėi lig pat šiuol tik patis sau eilioun. Tuokem ne vėina ėr ne do laiškos parašīsi, pats anou aplonkīsi, nogluostīsi, pakuolīsi, tik tumet ons ėšdrīs tou sava eilieraštiu sasvėnieli i dėinuos švėisa ėštrauktė ėr doutė kėtam paskaitītė. Daug īr ėr tuokiū, korėi, sopratė, ka sava gimtoujė muotinas kalbo gal ne tik baikas kriestė, bet ėr poetėškā aple rimtus dalīkus rašītė, vėsā atsakingā praded dėrbtė. Dėdėsnius muokslus ėšejė vīrā oužoulā ėr mūsa žemaitės muotrėškas, ka ėr dėdėlē poikē dar sava muotinas kalbo šnek, ka ėr neprastā īr plunksna ivaldė, bet aple tou, ka ėr anėms a nerēktom pamiegintė žemaitėškā kou nuorint parašītė, baisē atsargē ėr pasėteisindamė šnek: „Nier tradicėju…“, „Kas skaitīs?“, „Nier ateities…“. Bet žmuonis raša. Metā ėš metu…
1993 m. Žemaitiu kultūras draugėjės redakcėjė i pėrmouji tās metās išejosi „Žemaitiu žemės“ žornala nūmeri, katrou pavadėnuom „Gimtėnės žėborio“, sodiejė vėsus lig tuol redakcėjuo gautus, anuos patiuos sorinktus bėnt kėik daugiau diemesė vertus žemaitėškā parašītus eilieraštius. Leidėnīs ėšejė ėr ons greitā pasklėda puo vėsa Lietova. Vuo i redakcėjė ė tuoliau plaukė žemaitėškā parašītė eilieraštē. Atsėrada ėr naujū autuoriu: Kobėlios Justīns, Džervienė Teklė, Gėrdienis Alėksėndra, Juršienė Stefa… Bova matītė, ka daug kas ėš anū vėsā rimtā dėrb, nuors bova ėr tuokiū, korėi žemaitėškā rašė ba dėdėliuos atsakuomībės, neveiziedamė nie rima, nie ritma, nematīdamė, ka tūs puosmūs daugiau svetėmū žuodiu, nego žemaitėšku… Jau toriejuom dr. Pabriežas Jūzapa ėr pruof. Gėrdenė Aleksėndra žemaitėškas rašības patarėmus, bet daug kas ėš tū, korėi miegėna žemaitėškā eilioutė, anū dar nie akies nebova matė. Daug tū poetu bova gėmė ka ė Mažeikiūs, augė Klaipieduo, gīvenė Telšiūs, vuo paskiau i Kauna, Vilnio ėšvažiavė, ta ėr ta anū kalba jau dėdėlē maišīta, dar daugiau bėndrėnės lietoviu kalbuos paveikta. Kāp tuokem rašītė? Kāp tuokem eilioutė? Če sunkē ėr patartė… Sava gimtuosės kalbuos daug kam kap ėr ėš naujė rēktom muokītėis… Muokītėis ne kuožnam pavīkst. Vuo eilioutė žmuonis nuor. Ėr eilioun. Tonkē tēp, kāp anėms ėšeit. Žemaitėškā eilioun ėr žėluosės mūsa kaima Vuonės, ėr patėis lėkėma i miesta atbluokštas Teresės, ėr jau sava saulielīdė solaukė Prončėškā. Vuo kor dar tuos žemaitėškas eilės, katras atmintėnā muokiejuom dar vākā būdamė. Tonkē jau nieks nie anū autuoriu nebatmėn, nu pradiuos lig gala mažnė nie vėina tuo eilierštė nieks nebipasakītom, bet tuokėi eilieraštē gīvė, anėi – mūsa gīvenėma, mūsa kultūras dalės, ėr anus rēk tep pat, kap ėr tus mūsa pakeliū ėr suodību Rūpintuojelius, švėntūsius sauguotė, ožrašītė, anū autuorius ėšaiškintė ėr vėsėms paskelbtė. Tad šiuo žemaitiu poezėjės rinktėnie ėr nuoriejuom ėšspausdintė ne tik geriausius naujē parašītus žemaitėškus eilieraštius, bet ėr tus, korėi bova gerā žėnuomė seniau, prisimintė Gieni Prani, Kazragi Algėrda, Krīževičātė Teklė, Serapėna Prončėško, Luotoži Ontuona ėr kėtus jau ėš šiuo pasaulė pasėtraukusius poetus.
Skaitītuojē, korėi īr sosėpažėnė so poezėjės rinkėnio „Gimtėnės žėburīs“, kuo gera, šemė leidėnie pasėzges vėina kėta autuoriaus, koriū eilieraštius spausdėnuom tėn. Tēp īr dieltuo, ka vėinė daugiau nebraša, so kėtās rīši praraduom, dar kėtė ėr i Anapėli jau pasėtraukė.
Žėnuom, ka i šiou leodėni sodiejuom tik nedėdėlė dali tuo vertū žemaitėškā parašītu eilieraštiu. Redakcėjė dar netor žėniū aple vėsus žemaitiu poetus. Tėi puo plati pasauli paskleistė eilieraštē anus torietom padrousintė, paokatītė dar rimtiau tou darba dėrbtė. Mėslėjem, ka puo šiuos kningas pasėruodīma redakcėjuo sožėnuosem aple naujus poetus, viel būsem pamaluonintė anū poikiuoms eiliems.
Ož tou, ka šėn leidėni galem vėsė skaitītė, ka eilieraštiu rašība īr patvarkīta, redakcėjė diekavuo pruof. Gėrdeniou Aleksėndrā. Daug kou redakcėjē padiejė ėr pruof. Daujuotātė Vėktuorėjė. Diekou vėsėms, kas prisėdiejė pri tū eilieraštiu pasėuodīma.

Ramuonātė­Mukienė Danutė
Ramuonātė
s­Mukienės puortėgrapėjės 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2015.12.15 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija