Lankytinos vietos Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽĪMIAUSĖ ŽEMAITIU KALVARĖJĖS, PLATELIŪ ĖR KĖTŪ ŽEMAITĖJĖS
NACIUONALĖNĖ PARKA GYVENVIETIU ŽMUONĖS

(Žemaitėškā)

A B Č D G J K M N P R S Š T V Z Ž

 Abelkis Puovėls. Gėmė 1906 01 27, mėrė 1957 08 07. Muokītuos, rašītuos. Gėmė Žemaitiu Kalvarėjuo. Nu 1923 m. bėndradarbiava „Jaunimė”, „Lietovuos aidė”, „Knīgnešie”, „Trėmtie”, „Naujienuos” ėr kt. Ėšspausdėna apīsakas „Gīvenėma sūkuriūs” (1930), „Kalnū dvasė” (1946), „Tėlta sargs” (1949), „Žemaitiu krėkšts” (1952). Pasėrašėniejė slapīvardio P. Tulpė.

Žemaitijos nacionalinis parkas Lietuvos Respublikos žemėlapyjeAlmėns Kazīs. Gėmė 1907 04 01 Plateliū valsčiaus Liepkalniu suoduo. 1934 m. Berna universitetė anam soteikts veterėnarėjės muokslu daktara, 1938 m. Berlīna universitetė – agruonuomėjės muokslu daktara laipsnis. 1934-1937 m. diestītuojava Gruzdiū gīvulininkīstės muokīkluo. 1938-1941 m. bova Lietovuos veterėnarėjės akdemėjės zootecnikas instituta duocėnts ėr vedies, vo 1941-1944 m. – tuo instituta pruofesuorios. 1940-1944 m. dėrba Gīvuoliū tīrėma stuotėis vediejo, 1946-1949 m. Pinnebergė bova Pabaltėjė universiteta pruofesuorios. Pu tuo JAV ožsėjiemė laisvo praktiko. Īr parašės ėr išleidės kelės kningas gīvulininkīstės temuoms. Mėrė 1980 m. sausė 27 d. Nebraskas valstėjuo.

S. Andriuškātė. Muokītuojė, tautuodailininkė. Gėmė 1917 m., gyven Plateliūs.

Augios (Augustinavičios) Paulios. Gėmė 1909 09 02 Gečaitiūs (Plungės rajuons). Dailininks grafiks. 1935 m. bėngė Kauna mena muokīkla. 1935-1938 m. muokies Parīžiaus aukštuojie mena ėr dekuoratīvėnės bei taikuomuosės dailės muokīkluo. 1944 m. pasėtraukė i Vakarus. Nu 1949 m. gīvena ėr kūrė JAV. Žīmiausė anuo kūrėnē: „Bažnītkaimis”, „Malda”, „I torgo”, „Žemaitiu Kalvarėjės”, „Žemaitiu simpuonėjės”. Īr iliustravės M. Valončiaus kninga „Žemaitiu vestovės”, S. Nerėis „Eglė žaltiū karalienė”, „ Žaltė pasakas”, „Pupas pasaka” ėr kt. Rašė dailės temuoms. Mėrė 1960 12 07 Čėkaguo.

Bezars Vidmants. Žemaitėjės naciuonalėnė parka dėrektuorios.

Budrīs Ėgnos. Akvarelists. Gėmė 1933 m. Grėgaitiu suoduo. 1959 m. bėngė Lietovuos Dailės instituta, kor stodėjava keramika. Paruoduos dalīvaun nu 1960 m. Lietovuo ėr užsienie īr pelnės akvarelės bienaliu dėpluomu ėr premėju. Īr sorėngės nemažā autuorėniu paruodū. Gīven Vėlniou.

Botkėvičios Ėzėduorios. Gėmė 1928 07 03 Žemaitiu Kalvarėjuo. Mėrė 1982 m. lapkrėstė 20 d. Vėlniou. Etnuograps, istuorėks, muokslu kandidats. Etnuograpėnies ekspedicėjuos dalīvava nu 1949 m., nu 1962 m. anuoms vaduovava. 1951 m. bėngė Vėlniaus universiteta, nu 1953 m. dėrba Lietovuos Istuorėjės institutė. Paskotėnēs sava gīvenėma metās bova šiuo instituta vīr. muokslėnis bėndradarbis.Žemaičių Kalvarija

Bražinsks Juons. Gėmė 1878 m. Plateliū valsčiaus Babrungienu suoduo. Muokies Palonguo. Toriejė pradiuos muokīklas muokītuojė ėšsėlavėnėma. Spauduos draudėma metās platėna lietovėška spauda. 1905-1908 m. bova Kūlupienu ėr Kražiu pradiuos muokyklu muokītuos. 1916 m. karto so konėgo P. Malakauskio Plateliūs slaptā īsteigė „Saulutės” organizacėjė ėr pradiejė leistė „Saulutės” laikrašti. Bendradarbiava „Žėdėnie”, „Rītė”, „XX omžiou”. Bova tėkros švėisuolis, muokiejė daug kalbū. Organizava tautėni ėr katalėkėška Sėbėra trėmtėniū vākū muokīma.

Brožos Konstantins. Kraštuotīrininks, Žemaitiu akademėjės pėrmasis garbies narīs. Gėmė 1912 08 30 Šarnelie. Muokies Žemaitiu Kalvarėjuo, Seduos pruogimnazėjuo, Telšiū gimnazėjuo. Aple 8 metus tarnava Lietovuos kariuomenie, 1940 m. bova ištrėmts i Sibėra. 15 metu išbova Nuorilska lageriūs. Sogrīžės i Lietova atsėdiejė gimtuojė krašta kultūrā ėr kraštuotīras rēkalams.

Černiausks Gedimins. Gėmė 1945 m. Plungie. Tautuodailininks. Nu 1988 m. gīven ėr kor Pakalniškīnie, pri Plateliū ežera.

Černiausks Leonards. Gėmė 1947 m. Plungie. Dailininks. Nu 1989 m. gīven patėis restauroutamė Babrungienu vondėns malūnė, kor īr ikūrės sava darbū mena galerėjė.

Čiulda Jūzops. Gėmė 1796 09 22 Juovaišėškės kaimė (Plungės rajuons). Mėrė 1861 06 11. Sarėjuo, Vitebska sritie. 1816 m. bėngė duomininkuonu muokīkla Žemaitiu Kalvarėjuo. Konėgava ivairiuos vėituos, žemaitėškā ė lėnkėškā rašė eilieraštius, korėi neišlėka. Parašė Žemaitiu kalbuos gramatika (išspausdinta 1993 m.)

Dargītė Eugenėjė. Pedaguogė. Gėmė 1903 m. pri Žemaitiu Kalvarėjės. Mėrė 1989 01 18.

Daukonts Sėmuons (1793 10 28 Kalviūs, Skouda rajuons-1864 12 06 Papėlie). Istuoriks, švėities, tautėnė atgėmėma šauklīs, kningu „Istuorėjė žemaitėška” (par. aple 1838 m.), „Darbā senūju lietoviu ėr žemaitiu” (par. 1822 m.), „Būds senuovės lietoviu, kalnienu ėr žemaitiu” ėr kt. autuorios. 1808-1814 m. Žemaitiu Kalvarėjės duomininkuonu muokīkluo bėngė 6 metu kursa. Pu tuo muokies Vėlniou.

Gadeikītė Julėjė. Gėmė 1902 m. Babrungienu kaimė, mėrė 1996 m. Palaiduota Beržuorė. Muokītuojė, švėitiejė, tautuosakas rinkiejė. Īr apduovėnuota Žūvontiūju gelbiejėma krīžio.

Giedgauds Kazimiers. Gėmė 1901 01 21 Žemaitiu Kalvarėjuo. Konėgs. 1925 m. bėngė teuoluogėjės ėr filuosuofėjės fakulteta Kaunė. 1927-1929 metās bova Telšiū vīskopa sekretuorios ėr kurėjės vicekancleris. 1929-1932 m. muokies Insbrukė ėr Ruomas Gregorianuma universitetė. Če anam soteikts Bažnīčės teisiu daktara laipsnis. 1933-1935 m. bova Pagiegiu klėbuons ėr K. Duonelaitė gimnazėjės kapeliuons. Nu 1935 m. dėrba Telšiū konėgū semėnarėjuo.

Gintėla Juons Krizuostuoms. Gėmė 1788 02 14 Plungės rajuonė, Gelindienūs, mėrė 1857 08 06 Alsiediūs. Bibliuofils, religėniu raštu rėngies, hebrajists, Žemaitiu vīskupīstės valdītuos. Muokies Žemaitiu Kalvarėjuo.

Gods Jorgis. Gėmė Kolium apīlinkies, Kumžātiu kaimė. Vuokītē sošaudė Kveciūm mėškė, pri Kretinguos. Vėins iš žīmiausiu Žemaitiu knīgnešium. Gīvena Alsiediūs. Spauda platėna Koliūm, Žemaitiu Kalvarėjės, Plungės, Alsiediu, Kretinguos, Kartenuos apīlinkies.

Grišmanausks Jūzaps. Gėmė 1927 10 06 Plateliū valsčiaus Medsiediu suoduo. 1948 m. bėngė žemės ūkė muokīkla Kretinguo. 1944-1951 m. dalīvava rezistėncėnemė jodiejėmė. Pu tuo dėrba Klaipiedas žvejības laivīnė. Buocmans. 1951 m. lėipas 15 d. karto so L. Kublickio ėr E. Paulauskio pabiega i Švedėjė, nu 1952 m. gīvena JAV. Pagal pamėnavuotu trijū žvejū pasakuojėmus parašīta kninga „Voyage to Freedom”.

Gurinātė-Paskienė Ėiva. Gėmė 1916 01 12 Jazdauskiškiūs. 1945-1949 m. bova Telšiūs veikosė Žemaitiu tētra artistė, nu 1949 m. dėrba Šiauliū dramas tētrė. Garsiejė kap kuomėšku vaidmėnū atlėkiejė. 1976 m. anā soteikts Lietovuos nosėpelniosės artistės vards.

Jackos Klements Antans. Gėmė 1756 m. Žemaitiu Kalvarėjuo. Mėrė 1823 06 04. Rašītuos.

Jankauskienė Marija. Gėmė 1954 m. Skouda raj. Klauseikiu kaimė. Biuoluogė. Plateliū aplinkuos tīrėmu labaratuorėjės vediejė.

Jasikevičios Rapuols. Gėmė 1801 m., mėrė 1879 08 28 Žemaitiu Kalvarėjuo. Duomininkuons, pamokslininks, rengė spaudā religinė literatūra. Pagal anuo raštus gal spietė, ka bova rītū aukštaitis. 1812 m. istuojė i duomininkuonu noviciata Paartiūs. 1823-1824 m. stodėjava teuoluogėjė Raseiniu ė Zabialu vienuolīnūs. 1825 m. išventints konėgo. 1827-1928 m. Vilniou, 1829 m. Merkinie, 1833-1834 m. Raseiniūs, 1841-1861 m. Palėvėnie, nu 1870 m. Žemaitiu Kalvarėjuo bova duomininkuonu vienuolīna viršininks. Savo liešuoms 1895 m. išspausdėna „Pamokslaj unt didziu Szwentos žodžiu” – ontruoji dalės – „Pamokslaj unt nekuriu szwincziu”. Spauduos draudėma pradiuo anuo pamuokslus rusų administracėjė bova pripažėnusi oficialio rinkinio, iš koriuo konėgā bažnīčiuos sakė pamuokslus.

Joška Vincėnts. Gėmė 1860 11 28 Seduos valsčiaus Rubėku kaimė. Mėrė 1939 01 17 Žemaitiu Kalvarėjuo. Knīgnešīs. Kningas liuob parsėneštė pats iš Tilžės. Bova ištrėmts i Rīga. Korin laika, biegdams nu parsekiuojėma, gīvena Amerikuo. Palaiduots Žemaitiu Kalvarėjuo.

Jucios Jūzaps. Gėmė 1914 03 12, mėrė 1992 07 02. Muokītuos. Dalyvava 1941 06 22 sokėlėmė Kaunė. Parėngė spaudā kelis vaduovelius. Nu 1973 m. muokītuojava Plungie, nu 1978 m. gīvena Gintalėškie, nu 1976 m. – Plateliūs.

Juonošienė Regina ėr Juonošos Justins. Liaudės meistrā – medė druožiejē, tapītuojē. Regina gėmė 1926 08 02 ., Justins – tū patiū metu rogpjūtė 12 d. Paruoduos dalīvaun nu 1960 m. Īr išdruožė daug medė skulptūrieliu, bareljefu, kaukiu, vėsuokiausiu dekuoratīvėniu kompozicėju, nutapė daug paveikslu.

Jurkos Juozos. Gėmė 1915 08 27 Šašaitiu kaimė, mėrė 1954 12 23 Krasnuojarska lėguonėnie. Kalbininks, lituanists. Muokies Žemaitiu Kalvarėjuo, Seduos pruogimnazėjuo, Telšių M. Valončiaus gimnazėjuo, Kauna VDU, 1943 m. bėngė studėjės Vilniaus universitetė.
1939-1940 m. bova Tuopografėnės delegacėjės sudietie Vilniaus kraštė. Pruof. A. Salė pakvėists dėrba Lituanistikas instituta Lietoviu kalbuos žuodīna atsakingoujo sekretuorio. Kalbuotīra ėr žemaitiu kalbo (tarmė) iduomavuos jau nu gimnazėjės laikū. Žuodius Lietoviu kalbuos žuodīnou rinka Žemaitiu Kalvarėjės apīlinkies ėr kėtor. Telšiūs leistamė „Žemaitiu žemės” savaitraštie rūpėnuos žemaitėškas kalbuos skīrelio „Žemaitėška kraitelė”. 1944-1945 metās bova Telšiū suaugusiūju gimnazėjės direktuorios. Pu tuo, ka anou paskīrė dėrbtė i Pedaguogėni instituta, išvažiava i Vėlnio. Einont ipėrmoujė paskaita, anou sojiemė. Bīla bova supabrėkouta er J. Jurkos nuteists dvīlėkā metu. Tēp ons atsėdūrė Sibėrė.
J. Jurkos bova poeta Vītauta Mačernė draugs ėr sopratings anuo poezėjės vertintuos.

Jurkos Paulios. Gėmė 1916 m. lėipas 27 d. Žemaitiu Kalvarėjuo. Poets, žornalists. 1936 m. bėngė Telšiū gimnazėjė ėr pradiejė stodėjoutė lituanistika Kauna Universitetė, katrou bėngė 1943 m. 1946-1948 m. bova Puopiežiaus misėjės tautėnė lietoviu delegata īstaigas sekretuorios. 1949-1950 m. redagava „Aidus” ėr „Ateiti”. Nu 1950 m. rodėns gīven JAV. Nu 1951 m. pavasarė dėrba „Darbininka” redakcėjuo, 1951-1955 m. redagava „Ateiti”. Ėšleida kelės sava kūrības kningas.

Jurkos Stasīs. J. Jurkaus bruolis. Gėmė 1923 08 30 Šašaitiūs, mėrė 1970 01 13 Kaunė. Muokies Žemaitiu Kalvarėjuo, Plungie, 1943 m. bėngė Telšiū gimnazėjė. Puokarė metās bova sojimts ėr ikalints Šilutės lagerie. Iš tėn pabiega, bet bova sogauts ėr ištrėmts i Arkansgelska sriti. Sogrīžės i Lietova, dėrba Kauna „Dailės” kombėnatė, moila pabrėkė, restaurava bažnīčės (Rėitava ėr kėtas), audė, lėpdė skulptūras. Anuo sokortū paminklu īr ėr Žemaitiu Kalvarėjės kapėnies (ont Beržū kalna), kor īr palaiduots ėr ons pats.

Juška Juozos. Gėmė 1861 m. lapkrėtė 11 d., mėrė 1939 m. sausė 17 d. Žemaitiu Kalvarėjuo. Knīgnešīs.Bova gėmės Mažėikiu rajuonė. Muokies Seduos liaudės muokīkluo. Pu tuo, ka mėrė tievs, muotina vėsa ūki ožrašė Vincėnta bruoliou Stanisluovou, ė Vincėnts ėšsėkielė gīventė i Žemaitiu Kalvarėjė. Īr spiejema, ka draudama lietovėška spauda pradiejė platintė dar aple 1880 m. Kelis kartus bova ikliovės žandarams ėr nuteists dvejėms metams kaliejėma ėr trejėms metams trėmties Vuolagdas gobernėjuo. 1903 m. privaluomo tvarko toriejė gīventė Rīguo. Bet ėr ėš tėn liuob slaptuoms ateitė i Žemaitiu Kalvarėjė. Če, ėš gėmėnaitiu knīgnešiū P. ėr B. Riepšātiu gavės draudamū kningu, liuob anū parsėvežtė ī Rīga ėr dabar jau če anas liuob platintė tarp lietoviu. Biegdamuos nu parsekiuojėma, kaliejėma, ėšvažiava i JAV. Isėdarbėna onglėis kasīkluos. 1924 m. pargrīža i Lietova ėr viel isėkūrė Žemaitiu Kalvarėjuo. Nu 1929 m. lapkrėstė 1 d. anam bova paskėrta kningnešė pėnsėjė.

Juzoms Tads. Gėmė 1810 m. lėipas 14 d. Seduos valsčiaus Rubėku kaimė. Mėrė 1851 m. bėržėlė 14 d. Varniūs. Varniūm konėgūm semėnarėjės pruofesuorios, religėniu raštu rėngies. 1821-1829 m. muokies Žemaitiu Kalvarėjės duomininkuonu muokīkluo.

Juzoms Vincėnts. Gėmė 1819 m. vasarė 26 d. Seduos valsčiaus Rubėku suoduo. Mėrė 1901 m. bėrželė 14 d. Varniūs. Muokies Žemaitiu Kalvarėjuo. Konėgava Žemaitėjės parapėjuos. Parašė ėr ėšvertė kelės religėnės kningas, ėšleida bruolė Jūzapa (Grištauta Polikarpa) parėngta Žemaitiu vīskupīstės žemielapi.

Kasakauskis Jurgis (1650-1722). Duomininkuons. Administrava Īlakiū parapėjė, dėrba Žemaitiu Kalvarėjės, Kauna, kai kuriūs Latvėjės ėr kėtūs duomininkuonu vienuolīnūs. Parašė pėrmoujė lietovėška katalėku maldakningė „Rožanczius Maryos Pannos yr saldziausia warda Jezusa teypogi spasabas apwayksciojima kałnu Ziamayciu su modłitwomis ir giesmėmis anto słuzijciomis”, išleista 1681 m. Vilniou. Ana iduomi ėr vertinga diel tuo, ka mažne posė tuos maldakningės ožem Kalnū maldas ėr gėismės, koriuos īr gėidamas par Dėdliūsius Kalvarėjės atlaidus, budīnės, metėnes ėr kėtuoms pruoguoms. Maldakningė lig XIX o. vėdorė bova išleista mažiausē 40 kartu. Tēp tuos Kalnū gėismės paplėta pu vėsa Žemaitėjė.

Kosakauskis Augustins (1737-1803 12 18 Vilniou). Lietovuos arkitekts, katros kūrė tou laikuotarpio, ka baruoka keitė klasicizmos. Īr dėrbės prancėškuonams ėr duomininkuonams. Duomininkuonu prašuoms sokūrė Žemaitiu Kalvarėjės mūra bažnīčės, vienuolīna pruojektus.

Katkos Kuosts. Dizaineris. Gėmė 1937 m. Plateliū valsčiaus Paežerės Rūdaitiu suoduo. Telšiū taikuomuosės dailės teknikomė isėgėjė medė apdėrbėma specelībė. 1967 m. bėngė Lietovuos Dailės instituta. Dėrba grafėnė dizaina sritie, „Lietovuos aida” menėnio redaktuorio. Īr sokūrės daug grafikas darbū: kningu vėršieliu, žornalu, pašta žėnklū, firminiu žėnklū-emblemu. Kor ekslibrisus, akvarelės.

Kavieckis Vacluovs. Gėmė 1907 m. sausė 1 d. Ruotinienūs (Plungės rajuons). Muokslėninks. Fizėks-matematiks. 1931 m. bėngė Kauna universiteta. Nu 1945 m. dėrba Vėlniaus universitetė, Pedaguogėnemė institutė, kor 1957-1963 m. bova Bėndruosės fizikas katedras vedies. 1953 m. apgīnė fizikas ėr matematikas muokslu kandidata laipsni. 1969 m. soteikts Lietovuos nosėpelniosė muokītuojė vards. Keliū kningu autuorios, sodarītuos, bėndraautuorios.

Kerpausks Aleksėndra. Gėmė 1927 m. bėrželė 6 d. Šarnelie. Muokslėninks, ėšradies. 1952 m. bėngė Kauna puoliteknikas instituta ėr tėn tuoliau diestītuojava. 1957 m. apgīnė teknikas muokslu kandidata laipsni. Īr keliū muokīma priemuoniu, vaduovieliu autuorios.

Kerpausks Ėgnacos. Gėmė 1875 m. gegožės 22 d. Alsiediu valsčiaus Šarnelės suoduo. Mėrė 1937 m. kuova 30 d. Kaunė. Daktars, vėsuomenės veikies. Muokies Palonguos pruogimnazėjuo ėr Mintaujuos gimnazėjuo. 1904 m. bėngė medicina Charkuova universitetė. Dėrba kara lėguonėnies Rosėjuo. 1922 m. parvažiava i Lietova. 1923-1933 m. bova Rasėiniu lėguonėnės vedies, kirurgs. 1928-1929 m. vaduovava Rasėiniu apskrėtėis tautininku komitetou. Šaulīs.

Kerpauskātė Uona. Gėmė 1892 m. Šarnelie, mėrė 1941 m. sausė 28 d. Kaunė. Daktarė rėntgėnuoluogė, muokslėninkė, Kerpauskė Ėgnaca sesou. 1911 m. bėngė Telšiū Narutavičienės pruogimnazėjė, vuo 1914 m. gimnazėjė Vėlniou. 1915-1918 m. Petrapėlie, Muoteru medicinas institutė stodėjava medicina, vuo 1920-1925 m. – Berlīna universitetė. Če anā bova soteikts medicinas muokslu daktarės vards. Nu 1925 m. dėrba valstībėnės Kauna miesta lėguonėnės rėntgena kabineta vediejė padiejiejė, nu 1926 m. – VDU klinikas rėntgena kabineta vediejė. 1928 m. dorėnės muokīklas dėrektuorios.

Krulis Celestins Gerutis. Grafiks. Gėmė 1938 m. Plateliū valsčiaus Beržuora kaimė. 1966 m. bėngė Lietovuos Dailės instituta. Gīven Vėlniou.

Mačernis Mečīs. Gėmė aple 1894 m. Šarnelie. Pedaguogs. Mačernė Jūzapa posbruolis. 1919 m. bėngė Vėlniaus lietoviu gimnazėjė. 1920 m. muokītuojava Telšiū gimnazėjuo ėr metėniūs muokītuoju kursūs. Paskiau matematika ėr fizika stodėjava Berlīna ėr Karaliaučiaus universitetūs. 1926-1934 m. bova Tauragies muokītuoju semėnarėjės dėrektuorios, 1935-1938 m. – Klaipiedas pedaguogėnė universiteta lektuorios, paskiau tuo instituta dėrektuorios, vuo nu 1940 m. – Vėlniaus pedaguogėnė instituta dėrektuorios. 1941 m. bova sojimts ėr išvežts i Sibira. Mėrė 1968 03 29 Plungie.

Mačernis Vītauts. Gėmė 1920 06 06 Šarnelie. Poets, verties. 1939-1943 m. muokies Kauna ėr Vėlniaus universitetūs, stodėjava filuosuofėjė, anglu kalba ėr literatūra. Daugiausē žėnuoms anuo eilieraštiu ciklos „Vizėjės”, „Metu suonetā”, „Žmuogaus apnuoginta šėrdės”. Vertė R. Bernsa, A. Bluoka, Š. Buodlera, O. Milašio, F. Petrarka. Žova 1944 09 04 Žemaitiu Kalvarėjuo. Palaiduots Šarnelie.

Malakauskis Petros. Gėmė 1889 04 18 Plateliū valsčiaus Mikītu suoduo. Mėrė 1948 m. Kaunė. Bova bėngės Kauna konėgū semėnarėjė. Pu tuo vikarava Plateliūs, Vainutė. 1918 m. bova lietoviu belaisviu kapeliuons Vuokītėjuo. 1919-1920 m. dėrba Naumiestie, Kaunė. 1920-1921 m. stodėjava Ruomuo, Grėgaliaus universitetė. Tėn anam soteikts Bažnītėnės teisės daktara laipsnis. 1921-1922 m. bažnītėnė teisė tuoliau stodėjava S. Concilii kongregacėjuo. 1922 m. spalie pradiejė dėrbtė Kaunė. Bova Vītauta Dėdliuojė universiteta dekans. Redagava „Soter”. Bažnītėnės teisės klausėmās rašė „Draugėjuo”, „Tiesuos kelie”, „Soterė”. Keliū kningu bažnītėnės teisės temuoms autuorios.

Mantvīds Prans. Gėmė aple 1896 m. Plateliū valsčiaus Pučkuoriu suoduo. Filuosuofs. 1922 m. Telšiūs bėngė „Saulės” gimnazėjė, 1926 m. bėrželie – Vītauta Dėdliuojė universiteta teuolluogėjės-filuosuofėjės fakulteta, kor anam bova soteikts filuosuofėjės licencijata laipsnis. 1926-1929 m. stodėjava Parīžiou, Miunchenė, Kiolnė, Liuvenė. 1938 m. kuova mienesie soteikts filuosuofėjės daktara laipsnis. 1929-1933 m. bova „Žėdėnė” redaktuorios. Dėrba Lietovuos katalėku muoksla akademėjės ėr Lietovuos katalėku universiteta reikalū vediejo ėr „Kosmo” administratuorio. Pu tuo, ka atejė i valdė sovietā, dėrba A. Panemunės džiuovininku sanatuorėjės bugalterio. Če 1941 m. bėrželė 15 d. bova sojimts ėr išvežts i Sibira. Pargrīžės i Lietova, dėrba vertiejo. Filuosuofėjės sritie daugiausē iduomavuos gneseuoluogėjės temuoms. Mėrė 1960 m. rogpjūtė 15 d. Kaunė.

Meškausks Kastas. Gėmė 1905 m. Plateliū valsčiaus Pučkuoriu suoduo. Muokītuos, kalbininks. Bova Germanta-Meškauska Prana bruolis. 1925 m. bėngė Plungės gimnazėjė ėr istuojė i Vītauta Dėdliuojė universiteta Kaunė. Stodėjava lietoviu kalba ėr literatūra. Nu 1928 m. rogsiejė muokītuojava Ukmergie, vuo 1930 m. parkelts i Kauna. Bova Lietoviu kalbuos draugėjės narīs, Lietoviu muokītuoju tautininku draugėjės sekretuorios. Sava straipsnius lietoviu kalbuos, tētra ėr kėtuoms temuoms spausdėna „Aidė”, „Vairė”, „Karie”, „Sporūtuo”, „Fizėškamė aukliejėmė”. Noskėnda 1932 m. rogpjūtė 3 d. Palonguo.

Meškausks Prans (Germants). Gėmė 1903 m. groudė 3 d. Plateliū valsčiou, mėrė 1945 m. balondė 22 d. Filuosuofėjės muokslu daktars. Stodėjava Leipciga universitetė. 1941 m. bova Lietovuos švėitėma generalinis taries. 1943 m. kuova 16 d. viešā paskelbė pruotesta prīš Lietovuo vuokītiu paskelbta muobilizacėjė i SS dalinius. Diel tuo vuokītē anou kalėna Vėlniaus, Kauna, Tilžės, Karaliaučiaus ėr Marienburga kaliejėmūs, Štuthuofa koncėntracėjės stuovīkluo, kor 1945 04 22 mėrė. Anuo palaikus (krematuoriomė sodeginta kūna pelėnus) draugā palaiduojė Kopenhagas kapėniu katalėku skīriou.

Mickevičios Jūzaps. Gėmė 1900 08 27 Plateliū valsčiaus Mačiūkiu kaimė (dab. Plungės rajuons). Kraštotīrininks, moziejininks. 1960-1975 m. dėrba Kretinguos moziejaus dėrektuorio. Mėrė 1984 11 10. Palaiduotas Beržuora kapėnies.

Mikašauskienė Morta. Gėmė 1941 m. Gīven Plateliūs. Muokītuojė, tautuodailininkė.

Mikutis Justins. Gėmė 1922 04 27 Šateikiu-Rūdaitiu kaimė, mėrė 1988 06 02 Vilniou. Muokītuos, filuosuofs. 1944-1945 m. muokītuojava Grėgaitiu pradėnie muokīkluo.

Miškinis Algimants. Gėmė 1929 06 25 Kaunė. Inžinierios arkitekts-urbanists. Daugībės arkitektūras objektu pruojektu autuorios. Daug raša aple Žemaitėjės arkitektūras raida ėr savėtoma. Karto so K. Brožo īr parašės straipsni ėr aple Žemaitiu Kalvarėjė – Vardova (Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, kn. 2, p. 89-111).

Muockos A. ŽNP arkitekts. Gīven Visvainiūs.

Nuoreika Liodvėks. Gėmė 1884 m. rogpjūtė 7(19) d. Žemaitiu Kalvarėjės valsčiaus Pasruojės suoduo. Vėsuomenininks, puolitėks. 1897 m. bėngė Alsiediu pradiuos muokīkla, 1901 m. – Palonguos pruogimnazėjė, 1905 m. – Kaunė veikosė Žemaitiu konėgū semėnarėjė. Stodėjava Petrapėlė dvasėnie akademėjuo. 1908 m., bėngdams tou akademėjė, gava teuoluogėjės muokslu kandidata laipsni. 1908-1909 m. muokītuojava Linkuvuo. Paskiau stodėjava Petrapėlie. Bova keliū leidėniū redaktuorios. 1917 m. karto so M. Īčo ėr J. Tumo īsteigė Lietoviu Tautuos pažonguos partėjė. Nu 1917 m. bova Lietoviu Tautuos tarības, paskiau – Vīriausės lietoviu tautuos tarības prezidiuma sekretuorios Rosėjuo. Kurī laika pu tuo redagava „Lietovuos aida”. Lietovuos valstībės tarībuo vaduovava Bėndrājē īstatīmu tarībā. 1919-1920 metās bova Lietovuos teisingoma ministros. Nu 1920 m. verties advuokatūro. Vėns ėš Katalėku muoksla akademėjės steigieju ėr anuos iždininks, vėns ėš Lietovuos tautininku sājungas kūrieju, tuos sājungas pirmininks. 1921 m. karto so J. Pajaujo ėšvertė „Naujūju omžiu istuorėjė”. Sava straipsnius liuob skelbtė „Lietovuos balsė”, „Krašta balsė”, „Lietovie” ėr kt. leidėniūs. L. Nuoreika 1928 m. gegožės 30 d. nošuovė Okuličios-Kazarins.

Pabarčios Vacluovs. Pėinininks. Gīvena ėr dėrba Žemaitiu Kalvarėjuo. Nužudīts Rainiūs.

Palšis Petros. Gėmė 1923 04 29 Plateliū valsčiaus Užpelkiu suoduo. Mėrė 1993 04 24 Skoudė. Palaiduots Beržuorė. Konėgs, bovės Skouda dekans (nu 1975 m. lig pat mėrtėis) ėr Skouda parapėjos klėbuonas. Trėmtėnīs.

Puociūtė Emilėjė. Gėmė 1860 06 17 Šarnelės kaimė. Daraktuorė, knīgnešie. Emilėjė rašta pramuoka pas vienuolius, korėi pu 1863 m. sokėlėma liuob keliautė pu Žemaitėjės kaimus ėr slaptā muokītė vākus. 1878 metās Žemaitiu Kalvarėjės klėbuons anou pasėkvėitė i miestieli muokītė vākus puoteru ėr lietovėškā rašītė bei skaitītė. Muokīkla toukart liuob lonkītė pu 50 ėr daugiau vākū. Emilėjė bova sojimta, bet ož ožstata paleista. Daraktuorės ėr knīgnešies darba ėr pu sojiemėma nemetė.

Razma Ontuons. Gīdītuos, vėsuomenės veikies. Kauna Vītauta Dėdliuojė universiteta garbies daktars. Gėmė 1922 06 20 Plateliū valsčiaus Visvainiu suoduo. 1942 m. bėngė Plungės gimnazėjė, vuo 1944 m. pasėtraukė i Vuokītėjė. Tiubingena universitetė stodėjava medicina. 1952 m., bėngės muokslus, karto so šeimo parsikielė gīventė i JAV ėr jiemies verstėis gīdītuojė praktiko. 1960 m. groudė 8 d. „Drauga” laikraštie paskelbė plana ikortė JAV fonda lietovėškėms rēkalams rėmtė. Ėlga laika ons bova tuo fonda valdības pirmininks.

Razma Saulios. Lietovuos Nepriklausuomībės atstatīma akta 1990 m. sėgnatars.

Riauba Stanisluovs. Gėmė 1904 11 13 Godeliūs. Liaudės menininks skulptuorios. Mėrė 1982 04 12. Plungie. Palaiduots Beržuora bažnīčės švėntuoriou veikontiuos kapėnies. 1966 m. ėšleists anuo druožėniū puortėgrapėju albumielis.

Serapėns Ėgnacos. Gėmė 1906 11 03 Plateliū valsčiaus Gėlātiu suoduo. Pedaguogs, spauduos bėndradarbis, vėsuomenės veikies. 1921-1928 m. muokies Telšiū gimnazėjuo, vuo 1935 m. bėngė Vītauta Dėdliuojė universiteta, kor stodėjava lietoviu kalba, literatūra, pedaguogika. Če priklausė S. Daukonta draugėjē, korporacėjē „Samogitia”. 1935 m. bėngė Senuovės paminklu apsauguos kursus. 1937-1941 m. dėrba Pasvalie ėr Merkinie. 1942-1944 m. bova Salontū pruogimnazėjės dėrektuorios. 1945 m. ikūrė Wjursburga lietoviu gimnazėjė ėr bova anuos dėrektuorios. Tėn soorganizava liaudės universiteta, katram pats ėr vaduovava. 1946-1949 m. dėrba Rotenburga ėr Seligenstadta lietoviu muokīkluos. 1949 m. parsikielė gīventė i JAV. 1952 m. Čikaguo, pri Luojuolas universiteta, bėngė žurnalistikas kursus. 1952-1956 m. diestītuojava Čikagas aukštuosies lituanistikas muokīkluos. Bova aktīvos skautu jodiejėma organizatuorios JAV, kningu skautams leidies. Ėš pedaguogėnė darba pasėtraukė 1978 m. Žėnuoms ėr kap aktīvos spauduos bėndradarbis.

Serapėns Rapuols. Gėmė 1904 11 03 Plateliū valsčiaus Gėlātiu suoduo. Pedaguogs, vėsuomenės veikies. Telšiū gimnazėjė bėngė 1925 m. ėr tujau pu tuo pradiejė stodėjoutė Kauna Vītauta Dėdliuojė universitetė pedaguogika. Muokies so partraukuoms ėr šiou aukštoujė muokīkla bėngė 1942 m. 1941-1942 m. muokītuojava Merkinie, 1942-1944 m. – Salontū gimnazėjuo. 1944 m. pasėtraukė i Vakarus. 1946-1949 m. muokītuojava Vuokītėjės lietovėškuos muokīkluos. 1949 m. parsikielė gīventė i JAV.

Sondieckis Jackos (Sonda). Gėmė 1893 01 15 Alsiediu valsčiaus Šašātiu kaimė, mėrė 1989 10 14 Maskvuo, pakeliou iš Amerikas i Lietova, atsėkūrosės LSDP konfėrėncėjė. Palaiduots Antakalnie. Pradiuos muokīkla bėngė Šarnelie, 1914 m. – Vilniaus gimnazėjė. Stodėjava Petrapilie, Vuokītėjuo. I Lietovuos valstybės atkūrėma isėjungė 1918 m. Rūpėnuos švėitėmo, suocelėnė žmuoniū apsaugo. Dėrba Seduo, bova Šiauliū burmistros (1925-1933), vėns iš pagrindiniu lėguoniu kasu steigieju Lietovuo. Žornalists. Spauduo dėrba nu jaunīstės. Gīvendams JAV, ėlga laika ožsėjiemė „Keleivė” leidėmo. Daugiau nego 25 m. bova Lietovuos suoceldemuokratu atstuovs VLIK’a tarībuo. Iduomavuos Žemaitėjės kultūra, istuorėjė. Vėns ėš pėrmūju anuo straipsniu, parašītu i „Aušrėnė”, bova aple gimtoujė Žemaitiu Kalvarėjė. Īr išvertės M. Liubovskė „Lietovuos istuorėjė lig Liublina unėjės”. Parašė atsėmėnėmus „Mona gīvenėma stuotīs” (Gyvenėms Lietovā. Šiaulē, 1993).

Stripinienė Stasė. Muokītuojė, kraštuotīrininkė, kultūras veikiejė. Gīven Plateliūs.

Sūdžios Petros. Gėmė 1898 08 15 Šilutės rajuonė. Nužudīts 1941 m. bėrželie. Muokītuos. Ėšleida apībraiža aple S. Daukonta – „Vargo pelė” (Seda, 1934). Žemaitiu Kalvarėjuo liuob organizoutė ateitininku vasaras konfėrėncėjės. Ūkininkava Mačiūkūs.

Sūdžienė Danutė. Gėmė 1951 m. Gīven Žemaitiu Kalvarėjuo. Tautuodailininkė.

Šopausks Juons. Gėmė 1900 06 19 Žemaitiu Kalvarėjuo. Mėrė 1968 11 26. Žīmos fiziuoluogs.

Šopausks Kazėmiers. Gėmė 1935 m. groudė 29 d. Žemaitiu Kalvarėjės parapėjės Kūbakiu suoduo. Fiziks, matematiks, inžinierios meteoruoluogs. Muokslu daktars.

Tiškevičios Ontuons (1692 Lohojskė-1762 01 31 Alsiediūs). Žemaitiu vīskops nu 1740 m. Išskėrtėnā rūpėnuos konėgū išsėlavėnėmo, pastuoracėnio ėr administracėnio darbo vīskopėjuo, bažnīčiu statībuoms. Žemaitiu Kalvarėjuo ėš sava piningū pastatė bažīčė duomininkuonams (1750 m.), nustatė parapėniu maldininku keliuoniu i Šėlovuos ėr Žemaitiu Kalvarėjės atlaidus tvarka ėr pats anūs vėsa laika liuob dalīvautė, laikītė iškilmingas mėšės. Pasėrūpėna, ka iš Prūsėjės būtom parvežtė anuo gėmėnaitė vīskopa Tiškevičiaus Jorgė palaikā. Anėi 1762 01 03 poikē bova palaiduotė Žemaitiu Kalvarėjės bažnīčės rūsiūs, pu Dėdlioujo altuorio.

Tiškevičios Jorgis (1596 Vištītė dvarė- 1656 01 17 Karaliaučiou). Žemaitiu ėr Vėniaus vīskops. Muokies jezuitu kuolegėjuo Vėlniou, Liublinė, Puoznanie, Kruokovuo, kor bova išvėntints ėr i konėgus, pakelts katedras kanauninko. Vėns iš veikliausiu Žemaitėjės ganītuoju. Gardūs īsteigė Žemaitiu Kalvarėjės, pastatė ontroujė medėnė Gardū bažnīčė, vienuolīna pastatus ir tėn ikordėna duomininkuonus, pastatė 19 Kristaus Kryžiaus kelė  `kuoplīčiu, svarbiausiuoms išrūpėna atlaidus, pasėrūpėna, ka būtom parašītas lietovėškas gėismės ėr maldas, katruos skaituomas einont Krīžiaus kieli, parūpėna švėnta Krīžiaus relikvėjė, sošelpė duomininkuonus piningās. 1649 m. bova paskėrts Vilniaus vīskopo, vuo 1655 m. rusu kazuokams isėveržos LDK ėr artiejont pri Vėlniaus, pasėtraukė i Karaliaučio.

Trabša Ėgnos Duominīks. Gėmė 1790 05 23., mėrė 1867 05 07 Beržuorė (palaiduots Plateliūs). Rašė ėr spaudā rėngė religėnė turėnė kningas.

Truikīs Liodvėks. Scenuografs, tapītuos. Gėmė 1904 m. Plateliū valsčiaus Pagėlāitiu suoduo. 1928 m. bėngė Kauna mena muokīkla. Nu 1929 m. dalīvava paruoduos. Už sava kūrėnius apduovėnuojėmu īr pelnės Pasaulėnie paruoduo Parīžiou (1937 m.) ėr kt. Dėrba Kauna, Šiauliū ėr Vėlniaus teatrūs, sokūrė daugiau kāp dvėdešimti scenuovaizdiu dramas ėr uoperas spektaklems, kūrė kuostiumus, teatrou paskīrė 40 metu. Tapė akvarelės. Mėrė 1987 m. Vėlniou.

Tuleikis Leuonards. Gėmė 1939 01 25 Babrungienūs. Tapītuos. 1963 m. bėngė Lietovuos dailės instituta. 1978 m. soteikts Lietovuos nosėpelniosėmena veikiejė vards. Liuob gīventė Plateliūs, Dėdžiuojie gatvie, nomė, katros īr pažīmiets 11 numerio. Šiuos apīlinkies Leonarda tievs garsiejė kaip gers meistros, vuo mama kap talėntinga audiejė.

Vainausks Kazėmiers. Gėmė 1863 m. kuova 4 d. Plateliū valsčiaus Pamedintiu suoduo.

Knīgnešīs. Ūkininkava. Bova bėngės Alsiediu pradiuos muokīkla. Nu 1880 m. platėna drau- dama lietovėška spauda Alsiediu, Plateliū apīlinkies. Pats rašė i tus leidėnius. 1905 m. dalīvava Vėlniaus Dėdlējemē Seimė.

Valončios Motiejos (1801 02 28 Nasrienūs-1875 05 29 Kaunė). Žemaitiu vīskops, rašītuos, švėities, blaivībės sājūdė organizatuorios. 1816-1821 m. muokies Žemaitiu Kalvarėjuo. Anuo pruotievē īr kėlė iš Gegrienu apīlinkiu.

Vardīs (onkstiau Žvirzdīs) Vītauts Stasīs. Gėmė 1924 09 02. Plateliū valsčiaus Beržuora suoduo. Pruofesuorios. Bėngė Palonguos pruogimnazėjė, muokies Telšiū, Vėlniaus, Eištatta konėgū semėnarėjuos. 1945-1949 m. filuosuofėjė ėr literatūra stodėjava Tiubingena universitetė. Nu 1949 m. gīvena JAV. 1958 m. Viskonsina universitetė soteikts puolitėniu muokslu daktara laipsnis. Bova aktīvos spauduos bėndradarbis, lietovėšku organizacėju narīs.

Varnielis Kazėmiers. Gėmė 1871 m., mėrė 1945 m. Alsiediūs. Dievdirbīs, savamuokslis liaudės dailininks. Daugiausē ėš medė druožė Rūpintuojelius, švėntūju skulptūrėlės, dekuorava apīlinkės medėnės bažnīčės: Lieplaukės, Gegrienu ėr kelės kėtas. Dėdlē vertingė K. Varnelė sėinėnės tapības darbā Žemaitiu Kalvarėjės „Krīžauninkės” koplīčē īr sokortė dar prīš Pėrmouji pasaulini kara. Tas kūrinīs īr 22 m ėlgė ėr 5 m aukštė. K. Varnielis če tapė aliejėnēs dažās ont oužoulėniu, kėrvio nutašītu sėinuoju. Kėtė anuo dėdėlė tapības darbā sokortė aple 1930 m. – „Paskotėnė vakarienė” ėr „Magdalena pri Kristaus Kūna”. Garsės anuo Ožgavienu kaukės – kelės sauguomas Žemaitiu „Alkas” moziejou.

Varnielis Kazīs. Gėmė 1917 02 25 Alsiediūs. Liaudės dailininka Kazė Varnelė sūnos. 1941 m. pas S. Ušinski bėngė Kauna taikuomuosės dailės instituta dekuoratīvėnės tapības studėjė. 1941-1943 m. gīvena ėr dėrba Kaunė. 1943-1945 m. muokies Vienas dailės akademėjuo. Nu 1945 m. gīvena Vuokītėjuo. 1949 m. emigrava i JAV ėr če gīvena lig pat 1998 m. 1950 m. JAV toriejė bažnītėnės dailės studėjė. Anuo kūrėnē pouš kelės Amerikas lietoviu bažnīčės.

Vasiliauskienė Marija. Gėmė 1910 m. Užpelkiu kaimė. Gīven Plateliūs. Kraštuotīrininkė.

Vingis Aduoms. Grafiks, tapītuos. Gėmė 1917 m. Žemaitiu Kalvarėjuo. Karininks, pedaguogs. Ėš Lietovuos pasėtraukė 1944 m. Nu 1949 m. gīvena Australėjuo. Če garsiejė kap grafiks, vuo aple 1959 m. ėr kap tapītuos. Aktīvē dalīvava Australėjės lietoviu dailininku kūrības paruoduos. Mėrė 1980 m. Melburnė.

Virkšos Zigmos. Muokies Žemaitiu Kalvarėjuo, dėrba Klaipiedas konservatuorėjės diestītuojo. Kompozituorios. Gīven Klaipieduo.

Voldemars Augustins. Gėmė 1883 m. balondė 4 d. Tverečiaus valsčiou, mėrė 1944 m. Sovietu sājunguo. Bovės Lietovuos Vīriausībės vaduovs, istuoriks, publicists. 1929 m. pabaiguo, pu tuo, ka ons atsėrėbuojė nu nuosaikiūju tautininku, Vīriausībės nariū, prezidėnta, Lietovuos prezidėnts anou atstatīdėna ėš pareigū. Valdiuos Voldemars ėr pu tuo nepaklausė. Tumet bova ėškeldints ėš buta Kaunė ėr ėštrėmts i Platelius. Pu kėik laika ėš Plateliū parsikielė gīventė pas sava posbruoli, Lietovuos banka Zarasū skīriaus dėrektuorio.

Vienuolis-Žukauskis Ontuons. Gėmė 1882 04 07 Anīkštiu valsčiou, mėrė 1957 08 17 Anīkštiūs. Rašītuos. Dėdėlē mīliejė Plateliū apīlinkės ėr šiuo omžiaus šeštamė dešimtmetie če tonkē lonkies. Liuob apsėstuotė pas sūno – Žukauski Stasi, koris če isėkūrė ėr pruovizuorio dėrba pu tuo, ka parvažiava ėš trėmtėis. Tas noms ėr dabar tebstuov Ežera gatvie (če dabar īr isėkūrusi kavėnė „Sens oužols”). Rašītuos liuob gīventė ontramė aukštė. Če ons parašė ėr „Plateliū ežera paslapti”.

Vaškīs Ontuons. Liaudės meistros. Bėngė Telšiū taikuomuosės dailės teknikoma, gīven Plateliū seniūnėjės Pluokštiū kaimė. Dėrb Žemaitėjės naciuonalėnė parka Rekreacėjės skīriou. Kāp liaudės meistros daugiausē šiūs kraštūs pagarsiejė sava medė ėr akmėns skulptūruoms. Ons sokūrė ėr šv. Fluorijuona skulptūra, katra 1997 m. bėrželie bova pastatīta ėr pašvėntinta Plateliū miestalė cėntrė. Daugībė anuo medė skulptūru, ruodīkliu pouš Žemaitėjės naciuonalini parka.

Zabitis-Nezabitauskis Kajetuons Ruoks. Gėmė 1800 08 29 Baiduotūs (Skouda raj.) Mėrė 1876 04 11. Varšovuo. Muokies Žemaitiu Kalvarėjuo, Kaunė, Vilniou. Parašė elemėntuorio „Naujas Mokslas diel mažu Wayku Žiemaycziu yr Lietuwiu...”

Zabitis Petros. Gėmė 1947 m. Plungės rajuona Pluokštiū suoduo. Pedaguogs, rašītuos.

Zaniauskaitė Petruonelė. Gėmė 1910 m. Medsiediu kaimė. Operas suolistė. Mėrė 1988 03 03. Palaiduota Vilniou, Antakalnė kapėnies.

Žalimienė Alduona. Mokītuojė, kraštotīrininkė. Anuos rūpesnio 1982 m. Plateliū vėdurinie mokīkluo ikorts kraštuotīras moziejos.

Žemaitė. Julėjė Beniuševičiūtė-Žīmantienė (1845 05 31Bukantie- 1921 12 07 Marėjampuolie). Rašītuojė. Kėlusi ėš bajuoru. Muokies privatē. Literatūrėnem darbou aple 1883 metus anou pakosavuojė Višinskis Puovėls. Nu XX o. pradiuos aktīvē dalīvava Lieītovuos muoteru jodiejėmė, rūpėnuos parama nu kara nokėntiejosėms žmuonėms. Sava kūrība pradiejė spausdintė 1894 m. Parašė aple 150 apsakīmu, apīsaku, apībraižu, vaizdieliu, keliuolėka pjesiu, beletrizouta pasakuojėma aple sava vaikīstė ėr jaunīstė – „Autuobiuografėjė”, daug publicistėniu straipsniu.

Spaudā parėngė Mukienė Danutė, Vaitkos Kēstutis, Kuprelītė Alduona, Mėckūns Edmunds. Konsultava Plungės miesta bėbliuotekas, Žemaitiu dailės muziejaus darbuotuojē.


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija