Lankytinos vietos Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

PLATELIŲ VAISTINĖ

Juozas Mickevičius

Platelių ežeras

Senovėje, kol dar nebuvo vaistinių (aptiekų), Lietuvoje sumanesni žmonės, vadinamieji liaudies gydytojai, rinkdavo vaistinguosius augalus ir iš jų gamindavo įvairius antpilus, miltelius, arbatą, sultis.

Lietuvos medicinos istorija yra susijusi ir su Vengrija. Dar XIX a. Vengrijoje būdavo auginami įvairūs vaistingieji augalai, kurie plačiai būdavo naudojami vaistų gamybai ir skiriami ne tik vengrams, bet ir kaimyninių šalių gyventojams gydyti. Tais laikais iš Vengrijos šiek tiek apmokyti medikai (felčeriai) būdavo siunčiami į Lietuvą. Vengrai vaikščiodavo po kaimus, miestelius ir pardavinėdavo savo vaistus: giveldrekį, įvairius tepalus (mostes), kamparą ir kt. Jie taip pat gydydavo ir sergančius ligonius. Žemaitijoje vengrų gydytojai didelio autoriteto neturėdavo.

Pirmosiose Lietuvoje įsteigtose vaistinėse vaistais ne tik prekiaudavo, bet juos čia pat ir gamindavo. Vaistines Lietuvoje imta steigti dar XVI a.: 1540 m. – Kaune, 1660 m. – Kėdainiuose, 1758 m. – Vilniuje, 1797 m. – Telšiuose, 1827 m. – Palangoje, 1863 m. – Skuode, 1864 m. – Sedoje, 1878 m. – Plungėje ir Salantuose, o 1912 m. – Plateliuose.

Platelių vaistinės pirmtakė2 buvo prie mišrių prekių krautuvės vaistų krautuvėlė. Jai čia buvo skirtas atskiras kambarys. Tą krautuvėlę XIX a. pabaigoje įsteigė pasiturinčio Platelių krautuvininko Leibės Šapyros tėvas. Čia pardavinėdavo kamparą, karbolį, vazeliną, tepalus ir kt. tais laikais Lietuvoje naudotus vaistus. Kadangi jie buvo gana paprasti, o kartais jau ir pasenę, juos dažnai pardavinėdavo ne pagal gydytojų išrašytus receptus. Vaistų krautuvėlės vedėja buvo vaistinės mokinė.

1905-1911 metais Platelių vaistų krautuvėlės vedėja ir pardavėja dirbo Nina (žmonės ją vadindavo Mina) Šapyraitė. Lenkijoje ji buvo baigusi mergaičių gimnaziją ir Petrapilio mokslo apygardoje išlaikiusi egzaminus vaistininko mokinio teisėms įgyti. Mina buvo žydė, tačiau savo išvaizda, laikysena labai panaši į inteligentišką Žemaitijos panelę. Šiose apylinkėse ji garsėjo kaip mandagi, nuoširdi, pareiginga mergaitė. Kalbėjo Nina su žemaitišku akcentu, mokėjo ne tik savo gimtąją, bet ir lietuvių, lenkų bei rusų kalbas. Su lietuviais kalbėdavo ir lietuviškai, ir žemaitiškai, o su dvarininkais, mokytais bajorais – lenkiškai, su rusais – rusiškai.

1911 m. Nina Šapyraitė ištekėjo už turtingo žydo ir po vestuvių išvažiavo gyventi pas vyrą į Vilnių. Po to jos tėvas kelis metus vaistų krautuvėlės vedėją samdė.

1912 m. liepos 28 d. Platelių ežere nuskendo 21-erių metų amžiaus vaistininko specialybę turintis Urkis Šapyro. Nelaimė atsitiko jam kartu su kitais trimis bičiuliais plaukiant į Veršių salą.

1912 m. pirmąją Platelių vaistinę3 savo motinos name Ginteliškės gatvėje, toje vietoje, kur nepriklausomos Lietuvos metais buvo pastatytas naujas pradinės mokyklos pastatas, įsteigė provizorius P. Speldžius. 1945 m. žiemą mokykla sudegė.

Provizorius P. Speldžius gimė, augo, pradžios mokyklą baigė Plateliuose. Mokėsi jis Palangos progimnazijoje, baigė Liepojos gimnaziją. Studijavo Dorpato universiteto Farmacijos fakultete. Baigęs universitetą, kurį laiką dirbo provizoriumi Petrapilyje.

Atvykęs į Platelius ir pradėjęs dirbti vaistinėje, provizorius P. Speldžius pasikvietė savo brolį Liudviką Speldžių dirbti šios vaistinės vedėjo pavaduotoju. Tuo pačiu metu jis prisišnekino iš Petrapilio į Platelius atvažiuoti dirbti ir diplomuotą gydytoją. Apgyvendino ją vaistinės name. Tada P. Speldžius užsakė lietuvių kalba išspausdinti daug plakatų, kurie reklamavo vaistinę, informavo gyventojus apie Plateliuose dirbantį aukštos kvalifikacijos gydytoją. Šie plakatai buvo išplatinti daugelyje Platelių apylinkės gyvenviečių. Ligoniai iš tolimiausių apylinkių plūste plūdo į Platelius. Vaistus jie pirkdavo Platelių vaistinėje. Čia medikamentų asortimentas tada būdavo gana įvairus ir vaistų apyvarta didelė. Praėjus metams, P. Speldžius su gydytoja susipyko ir ji iš Platelių išvažiavo atgal į Petrapilį. Tada P. Speldžius į Platelius pasikvietė kitą gydytoją. Šiam su ligoniais nesisekė, nes žmonės juo nelabai pasitikėjo. Šis gydytojas Plateliuose ilgai neužsibuvo. Tuo metu gerokai sumažėjo ir vaistų pareikalavimas, vaistinės pajamos. Tada P. Speldžius Platelių vaistinę perleido savo broliui Liudui Speldžiui, o pats išvažiavo į Petrapilį.

Liudas Speldžius mėgo išgerti. Taip gyvendamas jis prasiskolino, ir vaistinė bankrutavo. 1914 metų vasarą per varžytines Platelių vaistinę ir jos teises įsigijo Martinas Valavičius. Greitai po to prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Provizoriaus, kuris sutiktų važiuoti dirbti į Platelius, M. Valavičius nesurado, tad, susiklosčius tokioms aplinkybėms, vaistinę kuriam laikui jis buvo priverstas uždaryti. 1915 m. pradžioje į Platelius atvyko provizorius, kurio pavardę plateliškiai jau yra pamiršę. Jis buvo studijavęs mediciną, tačiau šių mokslų nebaigęs. Atvykęs į Platelius, jis Juozapo Almino name, Ežero gatvėje, įsisteigė savo vaistinę.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais nei gydytojo, nei felčerio Plateliuose nebuvo. Vaistininkas ligoniams vaistus pardavinėdavo be gydytojų recepto, tai yra gydydavo tuos ligonius, kurie sirgdavo visiems gerai žinomomis, dažnai pasitaikančiomis ligomis: plaučių uždegimu, rože, viduriavimu ir kt. bei žmogui susižeidus, kai jo nereikėdavo operuoti. Žinoma, kad šis vaistininkas duodavo vaistų ir rūkoriams, kad jie mestų rūkyti. Senieji plateliškiai pasakoja, kad kartą Pamedžių Paulauskienė savo vyrui Ignui nematant tokių vaistų įmaišė į jo tabaką. Po to, kai tik vyras imdavo rūkyti, jam pradėdavo bloginti širdį, ir vyriškis imdavo vemti – taip stipriai veikdavo tie vaistai.

Per karą į vaistinė iš sandėlių vaistų pavykdavo parsivežti nedaug, todėl vaistinė vos vos laikėsi. Praėjus metams, minėtas vaistininkas Platelius paliko.

1916 m. pradžioje Platelių žydelis Leibė Šapyra pasamdė provizorių Vladą Viskantą5 Jis buvo gimęs ir augęs Skuodo priemiestyje gerai žinomo pasiturinčio ūkininko Viskanto šeimoje, o provizoriaus išsilavinimą įsigijęs Dorpato (Estija) universiteto farmacijos fakultete.

1917 m. Leiba Šapyra mirė. Po to Platelių vaistinės savininke tapo jo žmona. 1918 m. provizorius Vladas Viskantas vedė Kotryną Valavičiūtę, pasiturinčio Platelių namų savininko dukterį. Jos tėvas Martynas Valavičius iš Šapyrienės atėmė Platelių vaistinės teises (bilietą), o Vladas Viskantas įsteigė savo vaistinę žmonos tėvo (Valavičiaus) name.

Provizorius Vladas Viskantas buvo veiklus, darbštus vaistininkas. Jis gerai aptarnaudavo klientus, reguliariai aprūpindavo vaistinę medikamentais iš įvairių vaistų sandėlių. Kai žmogus sirgdavo gerai žinoma liga, jis kartais ir ligą diagnozuodavo, gydymą paskirdavo – kai kuriuos ligonius aptarnaudavo ir be receptų. V. Viskantas garsėjo kaip blaivininkas, nerūkantis, išsilavinęs žmogus. Jis nuolat pabrėždavo žemaitišką kilmę ir buvo tikras savo krašto patriotas, ypač rūpindavosi kaimo žmonių švietimu. Yra išlikę žinių, kad tuo tikslu jis valstiečiams prenumeruodavo spaudos leidinius – ir savaitraščius, ir dienraščius. Vienus laiškininkai atnešdavo į vaistinę, kitus – tiesiai valstiečiams į namus. (Mano paties tėvai su Valavičiais gerai sugyveno. Kartą ir mama Vlado Viskanto paprašė, kad šis jai į vaistinę užprenumeruotų „Lietuvos aidą”, kurį prieš tai kas sekmadienį parsinešdavo į namus.)

1920 m. jaunasis provizorius Vladas Viskantas mirė. Jis palaidotas bendrame Martyno Valavičiaus šeimos kape Beržore. Taip netikėtai Plateliai neteko išsilavinusio, darbštaus, šviesaus, labai pareigingo ir miestelyje mylimo bei gerbiamo jauno vaistininko.

Vladas Viskantas mirė, tačiau vaistinė Plateliuose nebuvo uždaryta. Kotryna Valavičiūtė-Viskantienė pasamdė provizorių Anicetą Kerpauską. Jis ir ėmėsi vadovauti vaistinei. Anicetas Kerpauskas buvo gimęs Plungės rajono Varduvos apylinkėse – Šarnelės kaime. Jo žmona buvo vaistininko Vėlavičiaus sesuo.

1924 m. provizorius Anicetas Kerpauskas iš Platelių išvažiavo gyventi į Karteną. Čia jis nusipirko vaistininko-provizoriaus Vėlavičiaus vaistinę ir pradėjo joje dirbti.

1924 m. Kotryna Valavičiūtė-Viskantienė už 18 tūkstančių litų6 vaistinę ir vaistinės teises pardavė provizoriui Vėlavičiui. Jis Platelių vaistinę perkėlė iš Martyno Valavičiaus namo į Juozapo Almino namą Ežero gatvėje. Vėlavičius minėtą J. Almino namą nuomojo. Šis pastatas buvo medinis, dviejų aukštų7. Pirmajame aukšte buvo vaistinė, o antrajame gyveno vaistininkas. Vaistų sandėlį įrengė pusrūsyje ir antrajame aukšte. Tuo metu šioje vaistinėje buvo didelis medikamentų pasirinkimas. Čia dirbo pats provizorius Vėlavičius ir jo žmona, o samdomas žmogus jiems tik patarnaudavo.

1939 m. provizorius Vėlavičius8 Platelių vaistinę pardavė Mosėdžio žydui Ditkingui, kurio žmona buvo provizorė, gimusi ir augusi Biržuose. Po to abu Ditkingai ėmė dirbti Platelių vaistinėje. Organizuojant jos darbą, daugiausia ir sėkmingiausiai dirbo šeimos galva.

1940 m. sovietų valdžia Platelių vaistinę nacionalizavo. Ditkingai liko dirbti vaistinėje ir už tai gaudavo mėnesinį atlyginimą. Tai tęsėsi iki 1941 m. rugpjūčio 30 d.9 Po to ši žydų šeima buvo suimta. Ditkingas su kitais miestelio žydų tautybės vyrais sušaudytas Laumalenkų ežero pusiasalyje. Jo žmona kartu su Platelių žydėmis nužudyta Vezmino-Jazmino kalno pašlaitėje.

1940 m. sovietų valdžia Platelių vaistinės tarnautojams buvo nustačiusi aštuonių valandų darbo dienos trukmę, įvedusi vieną poilsio dieną, vienos valandos pietų pertrauką, nustačiusi metinį darbo planą. Tuo metu čia papildomai dirbo dar vienas tarnautojas.

1941 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje Platelių vaistinės vedėja paskirta kretingiškė Mačiukevičiūtė. Dirbti čia jai būdavo gana sunku, nes per karą civilių reikalų mažai kas žiūrėdavo, tad vaistų iš sandėlių vaistinė tuo metu gaudavo labai mažai10. Mačiukevičiūtė Plateliuose gyveno trumpai – ištekėjo ir išvažiavo gyventi pas vyrą į Kretingą11.

1941 m. pabaigoje Platelių vaistinės vedėja paskirta Genė Grigalauskienė, kuri buvo Platelių valsčiaus sekretoriaus Grigalausko žmona. Ji čia dirbo taip pat sunkiomis sąlygomis. Tuo metu vienos vaistažolės būdavo gaunamos iš „Germako” sandėlio, o kitas tekdavo susirinkti patiems vaistinės tarnautojams aplinkiniuose laukuose ir miškuose. Tepalai su gyvsidabriu (žemaičiai juos vadina muostiems) būdavo gaminami toje pačioje vaistinėje. Čia pat būdavo daromi ir įvairūs antpilai. Tam naudodavo įvairiausias vaistažoles, spiritą, opiumą. Gyvsidabris ir opiumas kenkdavo vaistinės darbuotojų sveikatai.

G. Grigalauskienė Platelių vaistinėje dirbo iki 1950 m. Vėliau ji persikėlė į Klaipėdą ir dirbo provizore šiame mieste12.

1950 metais Platelių vaistinės vedėju paskirtas iš tremties sugrįžęs darbštus ir sumanus vaistininkas entuziastas provizorius Stanislovas Žukauskas. Jis – žymaus rašytojo ir Anykščių vaistininko Antano Žukausko-Vienuolio sūnus.

S. Žukauskas vaistinės tarnautojams sudarė geras darbo sąlygas. Jam dirbant Plateliuose, vaistinėje visada būdavo didelis vaistų pasirinkimas, klientai būdavo patenkinti aptarnavimu. Stanislovas Žukauskas garsėjo ir kaip didelis visuomenininkas, vandens sporto entuziastas – 1951 m. Plateliuose jis įsteigė jachtklubą.

1972 m. miestelyje pastatyta nauja dviejų aukštų mūrinė vaistinė. Ją papuošė gražūs baldai, tokiai medicinos įstaigai reikalinga įranga.

Vaistinės darbuotojus Plateliuose žmonės visada gerbė. Viena iš tokių buvo ir dešimtis metų čia triūsusi plateliškė Olga Rataitė-Budrienė.

 

Šaltiniai:

  1. (…)
  2. Apie Platelių vaistų krautuvėlę papasakojo mano tėvai: Petras Povilas ir Ona Mickevičiai, gyvenę Pamedžių vienkiemyje, Platelių valsčiuje.
  3. Apie prov. P. Speldžiaus įsteigtą Platelių vaistinę 1975 m. rugpjūčio 30 d. papasakojo Ignas Valaitis Martyno sūnus, gimęs 1900 m. vasario 23 d. Plateliuose. Jis gyveno Palangos m. buvusioje Komjaunimo g. Nr. 34.
  4. Rašinio autoriaus prisiminimai.
  5. Apie Plateliuose veikusią Viskantų vaistinę papasakojo Ignas Valaitis Martyno sūnus, gyvenęs Palangoje. Vladą Viskantą gerai pažinojo ir rašinio autorius.
  6. Kotrynos Valavičiūtės antrasis vyras buvo veterinarijos gydytojas Stankus, kuris gyveno savo ūkyje Babrungėnų kaime, Plungės rajone.
  7. Tame name Platelių vaistinė veikė iki 1972 m. 1973 m. šiame pastate pradėjo veikti krautuvė.
  8. Provizorius Valavičius nupirko Kartenos (Kretingos raj.) vaistinę. Iš Platelių vaistinės dirbti į Kartenos vaistinę buvo išvykusi ir keturis metus prieš tai Plateliuose vaistinėje išdirbusi Olga Rataitė-Budrienė. Vėliau iš Kartenos ji sugrįžo į Platelius ir toliau dirbo miestelio vaistinėje.
  9. Papasakojo Olga Rataitė-Budrienė, gyvenusi Plateliuose.
  10. Tas pats.
  11. Tas pats.
  12. Tas pats.

Vidmanto Bezaro nuotrauka


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija