Šilalė – Žemaitijos rajonas, garsėjantis aukščiausiu Lietuvoje Medvėgalio kalnu, S. Girėno tėviške. Žmonės čia darbštūs, žemaičiai. Kalba jie gražia dūnininkų tarme, brangina ir puoselėja iš kartos į kartą perduodamas gyvenimo patikrintas vertybes.

Šilalės miestas įsikūręs Lietuvos vakaruose,. Jis užima apie 3,5 km².

---

Svarbiausi faktai ir skaičiai

• Istoriniuose šaltiniuose Šilalė minima nuo XVI a. pradžios – 1533 m. Būtent tada buvo pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. Tačiau archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad Šilalė pradėjo kurtis kur kas anksčiau – jau XIV a., tuo pat metu kaip ir Pūtvė, Kūtimai, Vingininkai, Biržų laukas. Minėtos gyvenvietės kryžiuočių kelių aprašymuose pažymėtos 1307-1397 m.

• Šilalė ir aplinkiniai kaimai nuo seno priklausė istorinei Karšuvos žemei. Šis mažas kalvotosios Žemaitijos kampeliss tarsi nusėtais didesniais ir mažesniais piliakalniais. Ji buvo didžiausia kliūtis į Lietuvą besiveržiantiems kryžiuočiams.

• 1660 m. Šilalei buvo suteikta prekybos privilegija (pakartota 1744 m.) ir gyvenvietę imta vadinti miesteliu. Iki XVII a. jis priklausė Orvydams, o vėliau atiteko Pilsudskiams, kurių giminė Šilalę valdė iki pat XX a. Vėliau Šilalės dvaro dokumentai buvo išvežti į Lenkiją ir saugomi Senųjų aktų archyve.

• Kaip ir daugelį kitų Žemaitijos miestelių Šilalę ne kartą niokiojo gaisrai. 1769 m. vietoje sudegusios senosios Šilalės katalikų bažnyčios pastatyta nauja. 1806 m. iškilo evangelikų liuteronų bažnyčia, prie kurios 1852-1867 m. veikė parapinė mokykla. 1867 m. buvo įsteigta valdinė pradžios mokykla. Dabartinė Šilalės bažnyčia pastatyta 1903-1909 metais. Projekto autorius Josifas Dziekonskis.1868 m. Šilalėje stovėjo 148 mediniai ir du mūriniai namai. 1870 m. didesnė miestelio dalis vėl sudegė.

• 1869 m. Šilalėje duris atvėrė vaistinė. 1883 m. pradėjo veikti paštas. 1891 m. įsteigta kaimo gydymo apylinkė. 1897 m. Šilalėje buvo 1406 nuolatiniai gyventojai.

• 1833 m. Šilalėje gyveno 594 nuolatiniai gyventojai, 1859 m. – 1100, 1897 – 1406, 1923 – 1058, 1959 – 1972, 1970 – 2995.

• Svarbūs Šilalės apylinkėse 1863 metų sukilimo įvykiai. Su caro kariuomene pirmasis Šilalės apylinkėse (Pažvėrio miške) susikovė B. Dluskio vadovaujamas sukilėlių būrys. Susirėmimo metu žuvo apie 150 žmonių. 75 P. Šimkevičiaus būrio vyrai po šio mūšio buvo palaidoti Rėšketų ir Gulbių kaimo kapinėse. Už dalyvavimą sukilime ir jo rėmimą nukentėjo daug Šilalės krašto dvasininkų ir dvarininkų: Kvėdarnos klebonas S. Gužauskis, Pajūrio klebonas A. Giedraitis, Kaltinėnų kamendorius S. Gedgaudas, P. Šimkevičiaus būrio kapelionas Gargasas, Šilalės kunigas K. Čechanavičius ir kt.

• Dar prieš lietuviškos spaudos uždraudimą Lietuvoje buvo pradėtos kelti bylos už lietuviško žodžio puoselėjimą. 1862 m. tokia byla (pirmoji Lietuvoje) iškelta Kvėdarnos gyventojams A. Montvilai, L. Grajauskui, B. Bucevičiui (jie rūpinosi K. Donelaičio „Metų” išleidimu.

• Lietuviškos spaudos draudimo metais keletas pagrindinių Žemaitijos knygnešių centrų buvo Šilalės rajono teritorijoje: Kvėdarnoje, Žvingiuose, Teneniuose, Pajūryje. Už lietuviškų knygų platinimą į žandarų rankas buvo pakliuvę: J. Budrikis, N. Paulauskis, B. Serapinienė, J. Steponavičius (visi iš Kvėdarnos), A. Jokubauskis (iš Kaltinėnų), J. Arcišauskis (iš Pajūrio), V. Birbilas (iš Tenenių) ir daug kitų šio krašto lietuviško žodžio skleidėjų.

• 1906 m. miete veikė knygynėlis. Tais pačiais metais įsikūrė Šilalės vartotojų bendrovė. 1908 m. vaistininko S. Gaudėšiaus rūpesčiu įkurta gaisrininkų draugija.

• Nuo seno Šilalę garsina talentingi ir darbštūs šio krašto žmonės. Tai didelis kultūros ir gimtosios kalbos puoselėtojas, poetas ir istorikas Dionizas Poška (1765-1830), pirmąją lietuvių kalbos gramatiką išleidęs kunigas K. Kasakauskis (1792-1866), pirmųjų lietuviškų kalendorių autorius, leidėjas Laurynas Ivinskis (1810-1881), kalbininkas, profesorius, kunigas K. Jaunius ir daugelis kitų. Šilalės valsčiuje gyveno ir generolas-leitenantas, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas ir KA ministerijos valdytojas (1918-1920) P. Liatukas (1876-1945). Iš šio krašto yra ir 1938-1939 metais Lietuvos teisingumo ministru dirbęs J. Gudauskis (1890-1980), Steigiamojo seimo pirmininkas, pirmasis konstitucinės Lietuvos prezidentas (1920-1926) A. Stulginskis, nemažai kitų žymių Lietuvos valstybės, visuomenės veikėjų. Šilalės žemė brandino ir kompozitorių V. Jurgutį, dainininkus S. Laurinaitytę, Č. Nausėdą, Z. Paulauską, profesorių K. Antanavičių, mokslininkus A. Pošką, L. Kaulakį, skulptorių A. Toleikį, dailininkus P. Gerliką, V. Žilių, A. Čepauską, tautosakininkus N. Vėlių, S. Skrodenį, kalbininką V. Grinaveckį, kraštotyrininkę M. Čilvinaitę, poetę A. Lankauskytę, vitražistą L. Pocių bei daugelį kitų.

• Nuo 1918 iki 1950 metų Šilalė buvo valsčiaus centras. Jame šio amžiaus pradžioje buvo daugiau kaip 130 dvarų ir palivarkų.

• 1921 m. mieste atidaryta progimnazija, kuri veikė iki 1927 m. 1926 m. įkurtas M. Valančiaus liaudies universitetas, pradėjo veikti pieninė. 1934 m. Šilalę pasiekė elektros energija (elektros jėgainė buvo Rubinave). 1936 m. mieste pastatyta sviesto gamykla ir atidaryta savivaldybių išlaikoma ambulatorija. Tuo laiku mieste jau veikė ir malūnas, vaistinė, senelių prieglauda, gaisrinė, paštas.

• 1937 m. rugsėjo 8 d. Gaisrininkų draugijos salėje įvyko naujai pradėjusios veikti progimnazijos atidarymo iškilmės (1940 m. ji buvo reorganizuota į gimnaziją). Tais pačiais metais mieste atidaryta valstybinė biblioteka.

• 1950 m. Šilalė tapo rajono centru. 1952 m. jai suteiktos miesto teisės.

• Šiuo metu rajono teritorijoje yra apie 100 valstybės saugomų archeologijos paminklų: 28 piliakalniai, 4 alkakalniai, 4 kūlgrindos, 4 kulto be pėduoti akmenys, 59 senkapiai bei pilkapiai. Valstybė saugo Padievyčio, Bilionių, Medvėgalio landšaftinius, Jūros botaninį draustinį, Bijotų ir Pajūrio parkus, tris ąžuolus (vieną – Antininkų kaime ir du Vizgaudžių), daug kitų gamtos paminklų.

• Iki pat šiol daugiausiai turistų sutraukia Baubliai-Bijotai, kur tebestovi Dionizo Poškos Baubliai. Plačiai sklinda ir Medvėgalio garsas. Lankytojų netrūksta „Lituanikos” lakūno S. Girėno, kalbininko K. Jauniaus tėviškėse.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, Tinklalapis atnaujintas 2009.01.29 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt