Lankytinos vietos Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

PLATELIŪ EŽERA PADAVĖMĀ

(Žemaitėškā)

Dalės Skouda, Plungės, Kretinguos rajuonu terėtuorėjės ieit i Žemaitėjės naciuonalėni parka, katruo administracėnis cėntros īr isėkūrės Plateliūs. Nu sena žmuonės lonka tas vėitas – kor bovė kor nebovė vės sok pailsietė pri Plateliū ežera, katros garsos ne tik sava švario vondėnio, bet ėr gražiuoms apīlinkiems ėr saluoms. Anuos, kāp ėr pats ežers, padavėmās ėr legenduoms īr apėpints. Pamieginkem anas prisimintė. Tam juk īr ėr gera pruoga – artie vasara, atuostuogu laiks, ka viel ne vėns pasoksem i Platelius…

Žemaitiu kultūras žmuonėms Plateliū praeiti prisimintė īr ėr kėta gera pruoga – šēs metās tradicėnė Žemaitiu akademėjės vasaras konfėrėncėjė vīks Plateliūs ( tretiouji rogpjūtė savaitgali). Tou pruogo spaudā jau īr rėngama ne vėina kninga. Platelems, Žemaitiu Kalvarėjē, Beržuorou ėr tū miestieliu apīlinkiems torietom būtė skėrts ėr aple bėrželė mienesi planoujems ėšleistė ontrasis šiū metu „Žemaitiu žemės” žornala numeris.

Platelē – pats dėdliausis Žemaitiu ežers. Ons ožem aple 1025 ha. Aple tou ežera ėr padavėmu, legendu – daugībė. Plateliai

Pasakuo ka tuo vėituo īr noskėndės dvars, dar kėtė – ka bažnīčė. Velīku rīta skombėn, ėr tuos noskėndosės bažnīčės varps Plateliū ežerė atsėlėip. Skombėn Prisikielėma, tas varps viel atsilėip. Tuo varpa dabar jau līg ėr nebgirdietė. Kāp žmuonės saka, gal ta bažnīčė jau gėliau igrimzda?

Kėts tuos apīlinkies ožrašīts padavėms saka, ka tas ežers če īr paprasčiausē atplaukės. Vuo bovė boktā tēp: veina karta žmuonės kalvuotuo veituo ganė arklius ėr kėtus gīvuolius. Ėš kažkor atsėradės pranašos ėr pasakės, ka vėsė ėš tū laukū kuo greitiausē torietom pasėšalinto, nes ežers parplauk. Bovusi dėdėlie pagada, paukštē dongou čėrškavė, ta daug kas tuo pranašo ėr nepavierėjė. Vuo ežers atsėrada – ėr ėš nejostiū. Tėi tatā, korėi nepaklausė, ėr noskėnda.

Ir padavėmu, korėi saka, ka tas ežers tuoks dėdėlis pasėdarės tumet, ka karalaitė če i vondėni šokas imetusi. Ana tū šoku dėdėlē gedava, ta tarnā šuoka anū ėiškuotė, sėmtė ėš ežera dogna vėskou, kas pu ronka pakliova ėr kasė tuol, kuol če tuoks dėdliausis ežers atsėrada.

Tēp pat īr pasakuojema, ka Plateliū ežerė esous gelžinis kombarīs. I anou vedontės gelžėnės durīs. Bet kėik žmuonės atmėn, nieks pru tas duris dar nier bovės iejės.

Aple Plateliū ežera pavadėnėma atsėradėma tuos vėituos gīvs tuoks padavėms:

Onkstiau būk tai bovė ežerū, korėi liuobou vākščiuotė. Anėi liuobou tik toukart ont žemės nokrėstė, ka anū varda kas liuobous atspietė. Vėina karta tuoks ežers atsėradės unt dongaus kap tik tuos apīlinkies. Vėns žmuogielis kap tik tou muomėnto pamatė grafa Pliuoteri ėr garsē pasakės:

– Vo, ė Pliuoteris jau parvažiou!

Tou patio muomėnto ka pasėgėrs „žžž…”, ka krės tas ežers ėš dongaus ont žemės. Nokrėta ė palėka. Nu tuo laika anou vėsė Pliuoteriu, Plateliu ežero ė vadėnou...

Vėns ėš iduomiesniu padavėmu aple Plateliū ežera īr ožrašīts 1930 m. Ons saka:

Bova vasara, žmuonės šėinavuos, prakaita braukė nu aušruos lig tomsuos. Tēp besidarboujint pri tu apīlinkiu žmuoniū ėš kažkor atsėradės vuokėtoks ė paragėnės dar greitiau darboutėis, nes svetiū pats laiks solauktė.

Kėta rīta tuo patiuo vėituo, kor žmuonės griebė šėina, atsėradės dėdliausis paršos. Ons goliejės daubuo ėr tėik valuojėis, ka tėn greitā atsėradusi dėdliausė, pėlna dumbla dauba. Tumet atplaukės debesės ėr ėš tuo debesėis nosėleidės vondou. Tēp ėr atsėradės Plateliū ežers. Ons esous gīvs, vėsa laika sava reikalaujis ­ vuos ne kuožnās metās pasėjemous pu žmuogo, vuo kartās ėr ne po vėina, vuo po do ėr po tris.

Žmuonės tuos vėituos tėk, ka žėimuos laiko tuo ežera ledīnūs žmuonės ož žemie padarītus sava griekus, čīščio kėnt. Vėins atkėnt, ka mėršt kuris kėts, tam eilie ateitonti …

Seniau tas ežers Vėrkšta bova vadėnams, nuors tuo krašta tīrėnietuos Mickevičė Jūzaps baisiausē liuob kritikoutė vėsus, kas tik miegėna iruodėnietė, ka Vėrkšta – seniesnis pavadėnėms, nekāp Platelē; tam ons toriejė daugībė rašytiniu senū laikū iruodīmu.

Iduomo tas, ka ėr Vėrkštas pavadėnėma kėlėms īr aiškėnams tēp pat, kāp Plateliū: būk tai tuos vėituos onkstiau nikuokė ežera nėbovė. Vėina karta tou vėito ejusi sena muotrėškelė ėr nešusi nomėi vėrkštiū pieda. Vėino muomėnto anā ėšgėrda, kap ėš tuolībiu atšvuokšt dėdliausė vondėnīs. Ana kėik beėšgaliedama pasėleida nomėi, bet kou tuoliau, tou ana aiškiau bova, ka nesospies ė anuos nešmenė solis. Ta ė pradiejusi ta muotrėška dejoutė: „Ui, vėrkštės, vėrkštės, sošlapsėt jūs…”. So lig tās žuodēs ežers pradiejės leistėis i žemė. Vuo atsėtėkė tēp diel tuo, ka tas ežers bovės ožkeriets: ons toriejės lekiuotė pu dongo tol, kol kas nuorintās atspies anuo varda. Vuo bovės ons ­ Vėrkšta. Tou padavėma ketvėrtamė kningas „Mūsa Lietova” tuomė īr noruodės ėr Kviklīs Bruonios.

Plateliū ežera pavadėnėma platelėškē aiškėn dar ėr tēp: vėina karta ožejės dėdėlē smarkos lītos. Žemaitē veizas, kāp žemė kiaurā merk ė dīvuojės:

– Viziekis tik, kāp platē līn…

­ Platē līn, platē līn… – pritarė anam ė kėtė.

Tou muomėnto tas jouds, pėlns vondėns debesės pradiejė leistėis i žemė ėr tuo vėituo atsėrada dėdliausis ežers. Pavadėna anou tēp, kāp ėr prisėšaukė: Platē līn (Platelē).

Seniau ožrašītūs padavėmūs īr sakuoma, ka onkstiau če nikuokė ežera nebova, vuo stuoviejės dėdlē dėdėlis miests, daug gražiesnis, nego dabartėnē Platelē. Bovusi če ėr pati dėdliausė Žemaitiūs pėlės. Daug priešu anou poulė, bet ni vėns nepajiemės. Vuo puo kėik laika i tas apīlinkės atplaukės baisē dėdėlis ežers ėr nosėleidės ont žemės. Tēp noskėndė daug Plateliū žmuoniū, vuo ežera dognė palėkės ėr vėsos Plateliū miests. Vėrš vondėns palėkusi ėškėlusi tik ta vėita, kor stuoviejusi pėlės. Če ėr esonti ta garsiuoji Plateliū Pėlėis sala. No, vuo gīvė lėkė miesta gīventuojē tumet jiemė kortėis ežera pakrontie. Ežers bovės dėdėle platos, ta anou Platelēs pavadėnė. I tou sala anėi nutėisė tėlta, slapta kieli ėr tuo pėlie, ka krašta niuokuojė neprietelē, dar ėlgā anėi liuobou slapstītėis.

Žėnuoms tūs kraštūs ėr tuoks padavėms, ka vėina karta i miestali atejusi baisi nelaimė: švedā mažne vėsus nomus sodegėnė ėr daug žmuoniū ėšžodė. Pu tuo švedā pasėruošė poltė ėr pili. Pėlėis gīventuojē, pamatė, ka neatsėlaikīs, sorinkė vėsus pėlie bovusius brongius daiktus, sodiejė anus i gelžėnė skīrė ėr nakti tou skrīnė noleidė gėlėi i vondėni, vuo paskui, ka priešā jau vėsā bovė če pat, sometė i lauža vėskou, kas tik degė, ėr pu tuo patīs sošuokė i tou lauža. Tēp ka švedā pilie ni brongėnībiu, ni gīvuos galvuos nebradė. Vuo ta gelžėnė skrīnė lėkusi golietė pri šiaurėnė Pėlėis saluos kronta. Anuos lig pat šiuol nieks ėš tuo dogna negalis ėštrauktė, nes skrīnė sauguo i vuokietoka panašos puonaitis, katros gīven pėlėis vėdorie. Būk tai vėina karta žvejē sava tinklās, kablēs ėr stuoriausiuoms vėrviems jau bovė tou diežė ožkabėnė. Galīniejies ėlgiausē ė žvejē dėdėlē pavargė. Tou laiko kap tik atsėbodės sargībėnis vuokėtātis ėr baisiausē ūždams poulės pri tuos diežies. Tinklā pradiejė trūkinietė, vėrvės i šalis lakstītė. Pu tuo žvejē i kronta vuos gīvė beparsėrada.

Dar kėtė padavėmā saka, ka lig pat šiuol Pėlėis saluos puožemiu kuoriduoriūs tebier dėdliausė tortā: brongėnībiu, vėsuokiausiu gierėmu, ginklu. Tėi tortā esou ožkeiktė, anus sauguojėntės dvasės. Daug kas anus nuoriejės atrastė, bet pri puožemiu prisikastė esou baisē sunkē, dar baisiau pri tū tortu prieitė: praded ruodītėis ė īronkius draskītė vėsuokės pabaisas, pakėlės vies ėr patius tortu ėiškuotuojus i kronta nudrebous.

Yr pasakuojema, ka Plateliū ežera saluo bovusi pėlės ėr tėn gīvenusi karalienė. I tou sala ejės tėlts. Bovės ons nutėists pu vondenio ėr ne vėsė anou žėnuojė. Karalienė liuobonti i pili kartās plauktė ont baltuos komelės, katrou dėdėlē mīliejė. Vėina karta tēp beplaukont tou karalienė nošava. Kėtė senėjē žmuonės tuos apīlinkies dar prided, ka ta karalienė bovusi ne bet kuoki, vuo patiū ragana. Par švedu kara ana sosėkėbusi so švedās, šuokosi ont sava balta arklė, bet pabiegtė nesospiejosi ­ švedā tā komelē i patė kakta pataikė, ėr karalienė karto so sava arklio pri ežera posesalė, koris kabar Komelkaktė vadėnas, noskėnda. Daug ėr kėtū padavėmu pasakuo aple tuos vėituos karaliavosė dėdėlē pėkta karalienė-ragana, katruos ni kolkas neliuob iveiktė. Iš tū padavėmu gal spietė, ka anėi aple Žīgimanta Augosta muotina karalienė Buona Sfuorca, katra ėlga laika bova Plateliū valdītuojė, ožsėmėn. 

Dar onkstiau ožrašītė padavėmā pasakuo, ka seniau Plateliū saluo gīvenusi švedu konėgaikštienė Kuotrīna. Ana toukart valdiusi vėsa šiaurėnė Lietovuos dali. Bovusi dėdlē žiauri. Vėsė aplinkou nu anuos kėntiejė. Žmuonėms kontrībė bėngusis ėr anėi sotarė kap nuorintās tou karalienė nužodītė. Bet ana bovusi ne ėš kelma spėrta: greitā liuobonti ispietė vėsus tū žmuoniū planus ėr i pasala anuos nikāp nieks negaliejė isėvėliuotė. Pu kėik laika žemaitē karto so sava sājungininkās īveikė švedus ėr isėtvėrtėna Plateliū ežera pakronties. Pu tuo jiemies Plateliū ežera saluos ­ so patrankuoms anou pradiejė apšaudītė. Karalienė, pamatiusi, ka nebėšsėlaikīs, sieda ont sava dvijū baltū arkliū ėr jiemė plauktė i Pluokštėnės mėška posė. Tuo vėituo sargības kāp tik nebova. Ka arklē jau bova geruokā priartiejė pri kronta, vėns sviedinīs pataikės i tou arkli, ont katruo plaukusi karalienė. Tumet karalienė greitā paršuokusi ont kėta arklė. Ėr tēp ana nosėgava lig Pluokštėnės mėška. Kels bovės sunkos, karalienė pri varga nepratusi, ta ana greitā pavarga. Vėina onkstīva rīta žemaitē anou pamatė dar mėigtontė kadagīnūs. Nepasėgailiejė ­ če pat vėituo so kardās kapuotėnās anou sokapuojė.

Daug vėsuokiū sakmiū, padavėmu ėr aple Plateliū ežera salas:

Pėlėis sala. Plateliū ežerė ana īr vėina ėš gražiausiu ėr garsiausiu. Pasakuo, ka senās senās laikās saluo augės mėšks, katros bovės paskėrts dievaitiou Kirniou. Tuos saluos vėdurie augės galings oužols. Aple anou īr žėnuoma daugubė padavėmu. Vėns ėš anū pasakuo, ka seniau tamė oužoulė sava suosta bovusi isėtaisiusi karalienė-ragana. Ėš če ana i vėsas posės liuobonti leistė ognėis kolkas. Saluo bovusi pėlės ėlga laika bova vadėnama Platelėnė.

Gaidsalė. Ana īr ežera pėitūs, īlonkuo, katra vadėnama Laumežerio, Laumalėnkuoms. Saluos pavadėnėms kėla nu tuo, ka i tou sala Plateliū gīventuojē pavasari ėr vasara liuobou sovežtė vėštas, ka anuos miestelie nekapstītom pasieliu. Tuos vėštas, gaidē nu onkstīva rīta liuob tēp gėiduotė, ka nu anū liuob skombies vėsas paežerės. Nu tuo ėr saluos pavadėnėms.

Plėksalė. Ana īr do kėluometrā i šiaurė nu Gaidsalės. Ta sala vėsa laika bova plėka. Nu tuo ėr saluos pavadėnėms. Nesenē ta sala apauga medēs. Žėna žmuonės ėr kėtū tuos saluos pavadėnėma aiškėnėmu: būk tai seniau tuo saluo puonā liuobou plaktė plėkā ėšdarītus žmuonės.

Obagsalė. Ana īr šiaurėnie ežera dalie. Vasaras laiko, ka liuob nosektė vondou, ana liuob sosėjungtė so kronto.Platelių ežeras (Ubagsalė) Padavėmā saka, ka par garsiūsius Žemaitiu Kalvarėjės atlaidus i tou saka pakeliou liuobou sosėrinktė obagā ėr če vakarās tonkē dėdliausės obagū linksmībės vīkosės. Je kas nuor ėr dabar, ka vondou nosenk, gal i tou sala nobrėstė – nu kronta pri anuos ved sekloma. Vondėns če tik ligi kelė.

Šončeliaus sala (Ragielis, Kupstielis). Ana ožem 0,6 ha. Ėr če vuos kelė medē. Pru tou sala nu Šeirės posesalė lig pat rītėnė ežera kronta eit sekloma. Tėi, katrėi anou gerā žėna, gal nubrėstė lig pat Paplatelės mėškū. Tou sekloma gal pavadintė ėr savuotėška kūlgrinda. Ana skėr Dėdliouji Plateliū ežera nu Gintališkienu ežera.

Brėidsalė. Pati dėdliausė ežera sala. Ana ožem 6 ha. Seniau i tou sala žmuonės dėdlē retā kumet liuob ožklīstė, tad brėidems če bova saugē ėr anėi ėlgā če gīvena. Išnaikėna brėidius patīs žmuonės, bet saluos pavadėnėms ė pu šē dėinā lėka tas pats: Brėidsalė. Kurī laika Plateliū žmuonės tuo saluo liuob šėinautėis. Pasėganītė i tou sala brėidē ėr dabar atklīst.

Veršiu sala. Ana īr cėntrėnie ežera dalie. Seniau če nu pavasarė lig vielīva rodėns žmuonės liuob laikītė sava veršius. Nu tuo ėr saluos pavadėnėms.

Vidmanto Bezaro ir Kęstučio Vaitkaus nuotraukose


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija