Lankytinos vietos Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

PALATELIŲ DVARAS

Pirmosios žinios apie Platelių dvarą mus pasiekia dar iš XV a. vidurio. Tuo metu dvaras priklausė Lietuvos valdovų vietininkams. Ilgą laiką dvaras buvo Lietuvos valdovų žinioje: 1529 m. Žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila jį perdavė Žygimantui Augustui, o šis po keturių metų – savo motinai Bonai Sforcai. Platelių ežero Pilies saloje Bona turėjo pilį, kuri XVI a. pabaigoje jau atrodė gana apgailėtinai.

 Vienas iš restauruotų Platelių dvaro pastatų (dabar – ŽNP galerijos)Plačiau apie Platelių dvarą:

 XVI a. pabaigoje Platelių dvarą, kuriam, kaip 1996 m. antrame „Žemaičių žemės” žurnalo numeryje išspausdintoje publikacijoje „Platelių dvaro palikimas Žemaičių „Alkos” muziejuje” rašo Regina Bartkienė, tuo laiku priklausė Platelių miestelis, dvaras, 18 kaimų (iš viso 413 ūkių), XVI a. pabaigoje valdė Vaitiekus Stabarauskas, po jo – LDK notaras Jeronimas Valavičius, vėliau – Žemaičių teisėjas Andrius Valavičius, o XVIII a. – Oginskiai.

Po 1795-ųjų metų padalijimo Plateliai atiteko Rusijai. 1797 m. caras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes padovanojo prancūzų grafui Rusijos armijos pulkininkui, caro rūmų kamergineriui Augustui Šuazeliui (Gufjė Choiseul de Gouffier), karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuoniui. Šį dovanojimą 1801 m. patvirtino Aleksandras I. Pagal išlikusius dokumentus, kurie saugomi Žemaičių „Alkos” muziejuje Telšiuose, oficialiai Platelių dvaras Šuazeliams buvo perduotas 1807-1808 m. Grafai Šuazeliai Lietuvoje ir Lenkijoje giminystės ryšiais buvo susiję su keliomis tuo laiku garsiomis ir įtakingomis giminėmis. Vyriausiojo Augusto Šuazelio sūnaus Oktavijaus pirmoji žmona buvo grafaitė Potockaitė, antroji – Sofija Tyzenhauzaitė.

Grafai Šuazeliai Platelius valdė iki Antrojo pasaulinio karo. (Mirus Oktavijui Šuazeliui, Platelius valdė jo žmona Sofija ir sūnus Aleksandras. Paskutinieji Platelių dvaro šeimininkai buvo Marija ir Liudvikas (sesuo ir brolis) Šuazeliai-Gufjė. Marija mirė 1939 m. ir palaidota Platelių bažnyčios šventoriuje, o Liudvikas 1940 m. išvyko gyventi į Prancūziją.) Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos, ūkio centras.

Šuazeliai buvo kultūringi ir pasiturintys žmonės. Jų namuose saugota daug meno vertybių, knygų. Didelė jų dalis 1940 m., nacionalizavus rūmus, išgVienas iš restautuorų Platelių dvaro pastatų (dabar – Platelių kultūros namai)abenta į Telšius. Čia visa tai, taip pat kaip ir didelę dalį kitų Žemaitijos nacionalizuotų dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių „Alkos” muziejus. Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra iš Platelių dvaro parvežtų paveikslų, knygų, nuotraukų, dokumentų, skulptūrų, baldų, indų ir kt. vertingų daiktų, dar ir šiandien sunku pasakyti, nes šios vertybės mažai tyrinėtos. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas. Apie tai rašyta ir jau minėtoje R. Bartkienės publikacijoje, kurioje nurodyta, kad Žemaičių „Alkos” muziejaus archyve vien dokumentų gali būti apie 10 tūkst. vienetų.
Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių patatų: tvartas, svirnas, jauja, šakniavaisių rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas.

Rytinėje Platelių miestelio dalyje, priešais baigiamą restauruoti dvaro svirną – 7 ha plotą užimantis XIX a. įkurtas parkas. Kitame jo pakraštyje – du jau restauruoti buvę dvaro pastatai, kuriuose dabar veikia miestelio kultūros namai ir viešbutis. Nuo kelio parkas atskirtas mūro siena. Dabar senajame parke daugiausia auga vietiniai medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos, klevai, nemažai ir dekoratyvinių krūmų. Didžioji dalis įvežtinių, retesnių medžių ir kitų augalų yra išnykę. Nebesurasime čia ir grafų Šuazelių laikais visus žavėjusių oranžerijų, gėlynų. Karštą vasaros dieną atgaivą teikia galingų medžių paunksmė, dviejų išlikusių tvenkinių skleidžiama vėsa. Įspūdingiausis parko medis – Raganos uosis. Jo storis – 7,7 m. Uosis daugiakamienis, labai neįprastos formos. Padavimas sako, kad čia pats velnias pirštus prikišęs: suglaudęs keturius uosius ir jie į vieną kamieną suaugę. Anot kito padavimo, vieną kartą ragana iš mergaitės atėmusi duonos kepalą. Tačiau kaip tik tuo momentu užgiedojęs gaidys. Ragana puolusi į uosį kartu su tuo duonos kepalu ir iki šiol ten pasilikusi. Yra išlikęs padavimas ir apie moterį, kuri tris užburtus uosius aprišusi skara. Ant tų medžių iš pradžių net paukščiai nenutūpdavę. Pamažu aprišti uosiai į vieną kamieną suaugę, o skarelės mazgo pėdsakai kamiene išlikę… Senieji plateliškiai tikina, kad šis uosis iki šiol raganų lankomas – būk tai čia jos mėgstančios naktimis susirinkti pasitarti…
Prie restauruoto Platelių dvaro pastato (dabar – ŽNP svetainės)

Platelių dvaro pagrindiniai rūmai neišliko – jų vietą žymi tik šių pastatų pamatų liekanos.
Netoli parko – miestelio bažnyčia, varpinė, klebonija, mokykla.

Įkūrus Žemaitijos nacionalinį parką, senųjų Platelių dvaro pastatų atstatymui skiriama daug dėmesio. Taip dirbant atgijo keletas pastatų, kuriuose dabar gražiai tvarkosi, miestelio svečius priima, parodas rengia ŽNP darbuotojai.

Paskutiniaisiais metais nemažai dirbta naujam gyvenimui prikeliant jau minėtą Platelių dvaro svirną. Šio pastato istoriniai, archeologiniai ir kiti tokiais atvejais būtini tyrinėjimai buvo pradėti dar 1992 m., na o 1995 m. imtasi ir svirno restauravimo darbų. Juos atliko UAB „Sidona”. 1998 m. vasarą, užbaigus pirmojo aukšto restauravimo darbus, čia pradėjo veikti Žemaitijos nacionalinio parko galerija (pirmame aukšte nuolat rengiamos parodos, pradedamas kurti muziejus, antrajame aukšte rengiamos vakaronės). 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija