Lankytinos vietos Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

PALATELIŲ IR BERŽORO BAŽNYČIOS

Parengė Danutė Mukienė

Statytos jos beveik tuo pačiu metu: Platelių švento Petro ir Povilo – 1744 m. o Beržoro švento Stanislovo – 1746 m.
Šios bažnyčios vos du kilometrai viena nuo kitos ir labai panašios. Tai 1996 m. knygoje „Žemaičių medinių bažnyčių architektūra” pažymėjo ir knygos autorė Algė Jankevičienė. Beje, kaip rodo įvairūs šaltiniai, 1744 m. statyta Platelių bažnyčia Plateliuose jau galėjo būti ketvirtoji.

 

Platelių bažnyčia

Žinios apie pirmąją Platelių bažnyčią (medinę) mus pasiekia iš XV a. 1486-1526 metų laikotarpyje ją pastatė Stanislovas Kęsgaila. Kaip rodo 1995-1997 m. Platelių Šventorkalnio ir Apvaliosios kalvos archeologiniai tyrinėjimai, pirmoji Platelių bažnyčia (arba koplyčia) galėjo stovėti ant Apvaliosios kalvos (ne Šventorkalnyje, kaip tai buvo manoma iki šiol). Manoma, kad dar anksčiau (apie XIV-XV a.) šioje vietoje buvo alkvietė. Po Žemaitijos krikšto šioje vietoje savo šventovę įsirengė katalikai. Kasinėjimų metu ant Apvaliosios kalvos surasta ir nemažai žmonių kalnų. Tai rodo, kad čia seniau buvo ir kapinės.
Platelių bažnyčios didysis altoriusKaip nurodoma „Lietuvių enciklopedijoje” (T. XXIII, p. 96), karalius Žygimantas Augustas turėjo Platelių bažnyčios patrono teisę, kurią jis kartais perleisdavo Plungės laikytojams. Karalius buvo iškėlęs sąlygą, kad pretendentai į Platelių bažnyčios kleboną vietą privalo būti lietuviai arba bent jau mokėti lietuviškai.
Žemaičiuose plintant protestantizmui, Plateliai liko be kunigo ir bažnyčia buvo uždaryta, o jos turtą-beneficiją užgrobė reformacijos šalininkai. Tai rodo ir 1592-1597 metais sudarytas Žemaičių vyskupijos sąrašas, kuriame nurodoma, kad Platelių bažnyčia yra ne katalikų bažnyčios žinioje. Sustiprėjus Žemaitijoje katalikybei, čia vėl ėmė šeimininkauti krikščionys katalikai. 1598 m. Platelių laikytojo Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu Platelių bažnyčia restauruota, jai sugrąžintas anksčiau priklausęs turtas ir padidinta bažnyčios beneficija. Tai patvirtinta ir 1598 m. vasario 17 d. Žygimanto Vazos pasirašytame akte.
1692 m. prie Platelių bažnyčios buvo įsteigta altarija. Jos išlaikymui 5420 auksinių skyrė plateliškiai Karolis ir Ieva Druskiai.
Išlikę dokumentai rodo, kad 1744 m. Platelių bažnyčią, taip kaip ir po dviejų metų pašventintą Beržoro bažnyčią, iš savo ir parapijiečių lėšų pastatė kunigas Juozapas Vaitkevičius. Spėjama, kad abi bažnyčias statė tie patys meistrai.
1777 metais to paties klebono Juozapo Vaitkevičiaus rūpesčiu Platelių bažnyčia perstatyta. Ją konsekravo Žemaičių vyskupas Lopacinskis. Daugelį metų prie Platelių bažnyčios veikė parapinė mokykla. 1853 m. ją lankė 62 vaikai.
M. Valančius yra palikęs žinių, kad 1841 m. Plateliuose klebonavo Pranas Maziulevičius. Parapija tuo laiku čia buvo didelė (jai priklausė 5827 katalikai) ir stipri – sugebėdavo išlaikyti net 4 kunigus. 1909 m. Platelių bažnyčioje pradėjo veikti naujai sumontuoti vargonai.Platelių varpinė
Plateliuose šalia bažnyčios stovi varpinė. Seniau ji garsėjo didžiuliu varpu, kurio skambesys girdėdavosi plačiose apylinkėse. Pirmojo pasaulinio karo metais varpą iš Platelių išvežė vokiečiai; yra žinių, kad jį išlydė ir po to panaudojo šovinių gilzių gamybai.
Bažnyčios šventoriuje ilsisi kai kurių buvusių Platelių dvaro savininkų vaikai: grafaitė Marija Šuazel ir jos brolis Gabrielius, kuris buvo Papilio dvaro savininkas.
Greta Platelių bažnyčios – klebonija. Ji pastatyta 1903 m. Šis pastatas jungiasi su Platelių vidurine mokykla, nes sovietinės valdžios metais klebonijos patalpose veikė Platelių mokykla. Tuo laiku buvo pastatyti du priestatai. Juose ir šiuo metu – Platelių vidurinė mokykla.
Knygoje „Žemaičių medinių bažnyčių architektūra” A. Jankevičienė akcentuoja (p. 17-18), tą faktą, kad „Ir Platelių, ir Beržoro bažnyčios yra lotyniško kryžiaus formos, vienanavės, salinės, su trisienėmis apsidėmis. Jų išorėje dominuoja aukštas, valminis stogas. Šonuose prijungti žemesni, taip vadinami valminiai koplyčių stogai. (…)
Laikui bėgant, bažnyčių išorė šiek tiek pakito: vietoje sugriuvusių bokštelių buvo pastatyti nauji, abiejuose pastatuose vienodi. Vėliau Platelių bokštelis prarado viršūnę; Beržoro bažnyčios fasade atsirado neoklasicistinis portalas.
Abiejų bažnyčių viduje vyrauja vientisa navos-presbiterijos erdvė. Šonines koplyčias nuo jos skiria plačios segmentinės arkos. Platelių bažnyčios interjeras turtingesnis už Beržoro. Jame išsiskiria barokinis didysis altorius ir rokokiniais ornamentais papuošta sakykla su ažūriniu, karūna vainikuotu baldakimu. Navos gale trisieniu išsišauna vargonų choras su grakščia arkada viršuje ir archaiškomis giedotojų ložėmis apačioje. Po Beržoro bažnyčios choru išliko prienavį ir navą jungiančios žemos, horizontalios angos
 
Beržoro bažnyčia
 
Itin įdomu tai, kad Beržoro bažnyčios sienos padarytos nenaudojant pjūklo. Egliniai rąstai apdirbami vien tik kirviu. Bažnyčios viduje – keturi altoriai.
Beržoro bažnyčią iš pradžių aptarnaudavo Beržoras. Nuotrauka R. UrbonoPlateliuose dirbę kunigai. 1759 metais Platelių klebono Juozapo Vaitkevičiaus rūpesčiu Beržore, šalia bažnyčios, pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių ir Beržorui išrūpinti atlaidai (tokie pat, kaip ir Žemaičių Kalvarijoje). Žinia apie tai pasklido greitai, ir tikintieji ėmė plūsti į Beržorą. Tada Beržoras jau turėjo ir savo kunigą, tapo Platelių filija.
Kristaus Kryžiaus kelio koplyčios Beržore nugriautos 1964 m. Pavyko išgelbėti meniniu požiūriu labai vertingas stacijas – ilgą laiką jos buvo saugomos bažnyčioje, dabar laikinai perduotos Žemaičių dailės muziejui. Stacijų paveikslams labai pakenkė drėgmė, temperatūrų svyravimas, dulkės. Jas būtina restauruoti.
Beržoro bažnyčios šventoriuje – Platelių parapijos kapinės. Jos nuo seno – vienos iš įdomiausių Žemaitijoje. Dar šio amžiaus viduryje kapinaitės garsėjo unikaliais mediniais kryžiais ir koplytėlėmis. Viso to čia jau nelikę, tačiau žmonės kaip ir anksčiau lanko šias kapines. Čia jie nulenkia galvą prie šio krašto talentingo liaudies meistro Stanislovo Riaubos kapo, atiduoda pagarbą istorikui ir muziejininkui Juozui Mickevičiui, kitiems garbingiems amžinam poilsiui Beržore atgulusiems Žemaitijos sūnums ir dukroms.
Ateityje Beržoras turėtų tapti viena iš labiausiai lankomų  Žemaitijos vietų. Jau pradėtos atstatyti Kristaus Kryžiaus kelio koplyčios, rengiamas Beržoro kaimo regeneracijos projektas.
Beržoro gyvenvietė įsikūrusi šiaurinėje Beržoro ežero pakrantėje. Daugelis žemaičių tiki, kad šios vietos stebuklingos. Yra išlikęs ir padavimas, paaiškinantis gyvenvietės vardo kilmę ir pirmosios bažnyčios atsiradimą. Pasak padavimo, vieną kartą piemenėlis, ganydamas tose apylinkėse bandą, beržo viršūnėje pamatė šv. Marijos paveikslą. Platelių bažnyčios klebonas paveikslą parvežė į Platelių bažnyčią, tačiau greitai paveikslas iš čia dingo ir vėl atsirado beržo viršūnėje. Tada žmonės tą beržą nukirto, jo vietoje pastatė medinę koplytėlę ir tą paveikslą perkėlė ten. Greitai po to šalia koplyčios buvo pastatyta bažnyčia ir apie ją ėmė formuotis gyvenvietė, kurią pagal tą beržą imta vadinti Beržoru.
Na, o pirmosios rašytinės žinios apie Beržorą mus pasiekia dar iš XV a. vidurio. Kurį laiką gyvenvietę valdė Kęsgailos-Kęsgavičiai. Po to šios vietos tapo karališkąja nuosavybe, buvo priskirtos Platelių dvarui.
XVII a. pabaigoje Platelių parapijos žmonių rūpesčiu ir lėšomis Beržore pastatyta švento Jono Nepomuko koplyčia. Ši koplyčia išliko iki šiol. Beržoro bažnyčia ir koplyčia – architektūros paminklai.

D. Mukienės ir R. Urbono nuotraukos


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija