Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
veiviržėnai
 
Veiviržėnai – Klaipėdos rajono gyvenvietė prie Veiviržo upės. Miestelio centro buvusi senoji turgaus aikštė yra rekonstruota į skverą. Iš Veiviržėnų keliai veda į Endriejavą, Švėkšną, Priekulę, Vėžaičius. Miestelyje yra seniūnija, J. Lankučio viešosios bibliotekos filialas, Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, policijos įgaliotinio būstinė, ambulatorija, vaistinė, individualios veterinarijos, kelios medžio apdirbimo įmonės, kavinė, baras, prekybos centras, parduotuvė. Daug eksponatų, pasakojančių apie šio krašto istoriją, sukaupta Veiviržėnų gimnazijos istorijos muziejuje. Daugiausia šio krašto žmonių miestelis sutraukia per kasmet vykstančius Šv. Marijos Magdalenos atlaidus – liepos mėnesio pabaigoje.
Šiame miestelyje valstybės yra saugoma Veiviržėnų šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, parapinių kapinių koplyčia ir vartų kompleksas, Veiviržėnų miestelio stačiatikių senosios kapinės, miestelio ketvirtosios senosios kapinės, Veiviržėnų (Vilkių) piliakalnis su gyvenviete, koplytstulpis su skulptūromis (prie namo Jaunimo g. 8; autorius K. Piaulokas, XX a. pr.). Į Laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą yra įtraukta: „Laisvės paminklas“ (pastatytas 1932 m., autorius Kostas Rameika), „Tremtinių paminklas“ (aut. J. Verbauskas), Lurdas, partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių palaidojimo vieta-kapas (paminklinis ansamblis pastatytas 1990 m., autorius Vytautas Majoras).
 
***
Kairiajame Veiviržo upelio krante dunkso III–IV a.piliakalnis.
 XIII a. Veiviržėnai buvo pradėti minėti istoriniuose šaltiniuose.
XV a. istoriniuose šaltiniuose jau minimas Veiviržėnų dvaras.
1511 m. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Veiviržėnų kaimas.
1565 m. Veiviržėnų kaime buvo 20 šeimų. Jos turėjo 14 valakų (299 ha) žemės. 1661 m. gyvenvietėje buvo aštuonios gatvės, 1725 m. – 14. 1737 m. iš viso Veiviržėnuose buvo 28 sodybos (dūmai). Iš jų viena priklausė žydams.
1565 m. Veiviržėnai buvo Rietavo valsčiaus Veiviržėnų seniūnijos centras. Valsčiaus centru miestelis buvo ir 1861–1950 metais, 1950–1959 m. – Priekulės rajono Veiviržėnų apylinkės centras, 1959–1995 m. – Klaipėdos rajonas Veiviržėnų apylinkės centras, o nuo 1995 m. – Klaipėdos rajono Veiviržėnų seniūnijos centras.
1639 m. pastatyta pirmoji Veiviržėnų bažnyčia (buvo Rietavo parapijos filija).
1641 m. Veiviržėnai istoriniuose šaltiniuose jau vadinami miesteliu.
1751 m. (kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose nurodoma, kad 1754 m.) Augustas III Veiviržėnams suteikė privilegiją rengti savaitinius turgus (kiekvieną pirmadienį ir tris metinius prekymečius), o nuo 1767 m. – dar keturis prekymečius (muges).
1767 m. grafas Oginskis, miestelio pakraštyje, prie savo arklių keityklos, bažnyčiai padovanojo žemės sklypą kuriame 1769 m. Minsko vaivados Aleksandro Masalskio lėšomis pastatyta liaudiško baroko stiliaus Šv. apaštalo Evangeliko Mato bažnyčia. Joje yra 7 barokiniai altoriai. Bažnyčia perstatyta 1882 ir 1930 metais. 1795 m. ši bažnyčia tapo parapijine.
1784 m. Veiviržėnuose buvo 62 sodybos, iš kurių 23 priklausė žydams (tais metais miestelyje jau stovėjo ir žydų sinagoga, prieglauda).
1791 m. pastatyta parapijos kapinių koplyčia.
1792 m. Veiviržėnams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.
1800 m. prie bažnyčios pastatyta špitolė.
1804–1861 Veiviržėnuose veikė parapinė mokykla (m.).
1848 m. Veiviržėnuose siautė choleros epidemija.
Nuo 1869 metų veikė rusiška valdinė pradžios mokykla.
XIX a. II p. miestelyje veikė ir valsčiaus valdyba, valsčiaus teismas, katalikų bažnyčia, žydų mokykla, žydų sinagoga, lentpjūvė, vandens malūnas, bravoras-spiritinė, raščių, kalvių ir kt. dirbtuvėlės, karčema, kelios žydų krautuvėlės.
Su Veiviržėnų istorija yra susijęs Rietavo kunigaikštis Irenėjus (Irinėjus) Kleopas Oginskis (1808–1863).
1889 m. Veiviržėnuose veikia vaistinė.
1897 m įsteigta valdiška degtinės parduotuvė
XX a. pr. Veiviržėnuose atidaryta pirmoji lietuvio Jurjono krautuvė ir viešbutėlis.
1909 m. miestelyje pradėjo veikti paštas.
1910 m. atidarytas Blaivybės draugijos Veiviržėnų skyrius, įkurta vartotojų bendrovė.
1911 m. įkurta skolinamoji-taupomoji kasa.
1912 m. pastatytas naujas medinis pradžios mokyklos pastatas.
1913 m. pastatyti parapijos namai su sale, arbatine, parduotuve ir knygynėliu.
1929 m. pastatyta garinė pieninė.
1930 m. žydų privati mokykla prijungta prie valdiškos mokyklos.
1932 m. valdiška pradinė mokykla reorganizuota į valdišką penkių skyrių mokyklą.
1937 m. Veiviržėnai labai nukentėjo nuo gaisro, liko tik kelios etnografinės sodybos,
1937 m. miestelyje siautėjo didelis gaisras. Jo metu sudegė beveik visa gyvenvietė, išliko tik bažnyčia, kapinių koplyčia bei kelios etnografinės sodybos (iš jų viena įdomiausių yra O. Padagienės etnoarchitektūrinė sodyba).
Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo subombarduota sinagoga ir keletas sodybų, sunaikinti arba išvežti visi miestelio žydai.
1945–1949 m. veikė Veiviržėnų progimnazija. 1949–1952 m. ji reorganizuota į septynmetę, 1952 m. – į vidurinę, o 2005 m. peraugo į gimnaziją.
Iš Veiviržėnų parapijos Aisėnų kaimo yra kilęs vyskupas Gasparas Felicijonas Cirtautas (1841–1913), iš Pašlūžmių kaimo – tarpukario Lietuvos Vyriausybės susisiekimo ministras Juozas Stanišauskas (1892–1943). Mirė Sibiro tremtyje.
Sovietmečiu Veiviržėnai buvo apylinkės ir „Veiviržo“ kolūkio centrinė gyvenvietė
1977 m. Veiviržėnai kartu su gretimais Balsėnais buvo pripažinti geriausiai tvarkoma Lietuvos gyvenviete.
1978 m. Veiviržėnai apdovanoti TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos pirmojo laipsnio diplomu.
1992 m. patvirtintas dabartinis Veiviržėnų herbas.

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28.
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija