Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
vaiguva
Vaiguva – netoli Knituvos upelio, prie kelio „Kelmė–Užventis“ įsikūrusi Kelmės rajono Vaiguvos seniūnijos centrinė gyvenvietė, valstybės saugoma kaip urbanistikos paminklas. 2001 m. čia buvo 534 gyventojai.
Miestelyje veikia vidurinė mokykla, biblioteka, paštas, stovi XVIII a. liaudies meistro M. Butvilos pastatyta originali varpinė, 1877–1881 m. perstatyta medinė, liaudiškų formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Joje yra 3 altoriai. Šventorių juosia akmenų mūro tvora Prie bažnyčios – medinė varpinė, koplytstulpis. Šventoriaus vartai – trijų arkų, su ažūrinėmis sienelėmis tarp stulpų.
Vaiguvoje yra išlikę dvaro liekanų, tarp jų ir dvaro svirnas.
Nuo Vaiguvos iki Šaukėnų – 16 km, Kelmės ir Kražių – po 15, Užvenčio – 12, Petrališkės –  10, Junkilų – 7, Dubėnų – 6, Pakėvio – 4. 
XIII–XIV a., 1919–1943, 1947–1950 m. Vaiguva buvo to paties pavadinimo valsčiaus centras. Jis yra priklausęs Šiaulių ir Kelmės apskritims.
1385 m. istoriniuose šaltiniuose pradėtas minėti Vaiguvos kraštas ir valsčius.
XIV a. istoriniuose šaltiniuose atsiranda žinių apie Vaiguvos dvarą. Apie jį, prie kelių į Užventį,  Kražius ir Šaukėnus susiformavo radialinio plano miestelis, istoriniuose šaltiniuose pradėtas   minėti XVIII amžiuje.
1531 m. istoriniuose šaltiniuose jau minima Vaiguvoje buvusi Kražių altarija.
1599 m. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Vaiguvos altarista.
1719 m. rašytiniuose šaltiniuose jau minima Vaiguvos bažnyčia.
1776 m. įkurta Vaiguvos parapija.
1803–1804 m. pastatyta nauja, dvibokštė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia su varpine ant stulpų. Jos statybą parėmė Žemaičių vyskupas S. J. Giedraitis.
1804 m. pradėjo veikti Vaiguvos parapinė mokykla.
Apie 1780 m. Vaiguvos seniūniją, kurią sudarė Vaiguvos dvaras, miestelis ir aplinkiniai kaimai,  valdė Ignas Oginskis.
1877–1881 m. K. Žemavičiaus rūpesčiu perstatyta medinė, liaudiškų formų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
1950–1962 m. Vaiguva buvo Užvenčio rajono Vaiguvos apylinkės centras, 1962–1995 m. – Kelmės rajono Vaiguvos apylinkės centras, o nuo 1995 m. – Kelmės rajono savivaldybės Vaiguvos seniūnijos centras.
1970 m. Vaiguvoje buvo 649 gyventojai, 1983 m. – 614, 1987 m. – 583, 2001 m. – 534.
2009 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-90 patvirtino Vaiguvos herbą. Etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.
Tarp iškiliausių Vaiguvos krašto žmonių yra  diplomatas, istorikas, rašytojas Alfonsas Eidintas (g. 1952 m.).

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija