Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
užpaliai
 
Užpaliai – abipus Šventosios upės išsistatęs Utenos rajono miestelis. Nuo Užpalių iki Dusetų – 25 kilometrai, nuo Užtiltės – 23, nuo Utenos – 17, nuo Svėdasų – 14,  nuo Vyžuonos – 9, nuo Aulelių, Alaušo – 8, nuo Liepkalnio – 7. Užpaliuose 2011 m. buvo 758 gyventojai. Spėjama, kad miestelio vardas yra kilęs nuo žodžių junginio už palių (už pelkių, tyrulių). Užpalių apylinkėse daug piliakalnių. Tai  Armališkių, Degėsių, Gaigalių, Gaižiūnų, Gailiešienių, Keturkalnio, Lygamiškio (Genupio), Likunčių, Šernupio, Šeimyniškių (IX – XIV a. buvusi Užpalių pilis), Užpalių, Žaibiškių.
 
***
Archeologiniai radiniai rodo, kad Užpalių gyvenvietėje ir jos apylinkėse žmonės gyveno jau IV–VI amžiuje.
IX–XII a. Lietuvos teritorijoje susidarė teritoriniai junginiai. XIII a. vienoje tokių žemių, vadinamų Deltuva, buvo ir Užpaliai. Deltuvos kunigaikščiais XIII a. pradžioje buvę Judikis, Pūkeikis, Bikšis, Ligeikis.
1233 m., pasak istoriko Teodoro Narbuto, Užpaliuose vyko kautynės tarp Livonijos ordino ir kunigaikščio Rimgaudo, kurias laimėjo lietuviai. Užpalių pilies kalavijuočiai neužėmė.
Bene pirmą kartą Užpalių vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas 1261 m. Mindaugo dokumente, kuriame Livonijos ordinui nurodomos Sėlijos – seniausios lietuvių sėlių genties – žemių ribos, buvusios ties Užpaliais.
1274 metais Livonijos ordinas pastatė Daugpilio tvirtovę – bazę žygiams į Lietuvos gilumą. Todėl kartu su kitomis pilimis buvo tvirtinama ir Užpalių pilis. Buvo ištisa pilių užtvara, ėjusi nuo Naručio ežero Biržų link. Toje grandinėje buvo Linkmenų, Sėlos, Utenos, Užpalių, Tauragnų ir kiti įtvirtinimai, kurie gynė Lietuvos žemes nuo padauguvio kalavijuočių.
XIV a. Užpalių gyvenvietė galėjo būti kiek toliau (apie 3 km) nuo dabartinių Užpalių, prie Šeimyniškių piliakalnio. Tuo metu čia stovėjo Užpalių pilis, kuri buvo ne kartą puldinėjama kryžiuočių.
 
Metraštininkas M. Vartbergė Livonijos ordino kronikoje rašo, kad 1373 m. pavasarį 350 vyrų kariuomenė naktį puolė Užpalių pilį, užėmė priešpilį, degino trobas, žudė žmones, pagrobė 70 arklių, bet pilies užimti nepajėgė. Užpalių pilis iki XVII a. turėjo savo vėliavą ir karo atveju su ja vesdavo bajorus į mūšius.
Dabartinis Užpalių miestelis kūrėsi šalia prekybinio kelio Vilnius–Ryga ir prie karališkojo dvaro. Tai matyti iš 1338 m. Gedimino sutarties su Livonijos ordinu.
1433 m. vykstant Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kovoms Užpalių pilis buvo sugriauta. Tais  Ordinas nuniokojo Užpalių apylinkes.
 XV a., pasak A. Namiko, Užpaliuose buvo tarptautinis teismas, kuriame teisdavo ne tik kitų valstybių nusikaltėlius, bet ir lietuvius, skriaudusius kitus asmenis.
Užpalių kunigaikščiu kurį laiką yra buvęs Daumantas, kuris vėliau tapo Pskovo kunigaikščiu ir satčiatikių buvo paskelbtas šventuoju.
XIV a. pab. Istoriniuose šaltiniuose jau minimas Užpalių dvaras. Jis priklausė valstybinių dvarų grupei. Tokių dvarų valstiečiai dažniausiai gyvendavo laisviau, jų teisės ir galimybės kaupti turtą būdavo didesnės negu paprastų baudžiauninkų. Šis dvaras buvo karališkasis, jo valdytojai dažnai keisdavosi. Pirmasis dvaro šeimininkas (nuo XIII a. pab. iki 1442 m.) buvo Kristupas Astikas, kuriuo labai pasitikėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir kuris Vytauto laikais aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime. Jis buvo Salyno (1398), Torūnės (1411), Horodlės (1413) susitarimų, Melno taikos sutarties (1422), Gardino (1432) sutarčių sudarymo dalyvis.
Užpalių pilies šeimininkams priklausė žemės beveik iki Dusetų, taip pat už Anykščių, netoli Kavarsko, Penionių dvaras ir netoli Vilniaus esanti Sudervė su jos apylinkėmis.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad vėlesniais metais dvaro šeimininkų seka buvo tokia:
1442–1477 – Radvila Astikas; 1478–1510 – Mikalojus Radvilaitis; 1510–1511 – Georgijus Astikavičius (gal Jurgis Grigalaitis Astikaitis), Stanislovas Astikavičius; nuo 1519 – Mikalojus Radvila; nuo 1522 – Stanislovas Radvila; 1532–1541 – Šimkus Mackevičius; nuo 1542 – Vaitiekus Junzila; 1545–1552 – Vilniaus tijūnas (1554 m.) Povilas Giedraitis; 1553–1563 – Vaitiekus Jasinskas; 1567–1574 (?) – Kotrynos Radvilaitės pirmasis vyras Mikalojus Naruševičius.
Kas ir kokiais metais Užpalių dvarą valdė laikotarpiu nuo 1570, nėra tiksliai žinoma. Yra išlikę žinių, kad tuo laikotarpiu dvaro šeimininkai yra buvę šie didikai: Mikalojaus Naruševičiaus brolis Kristupas Naruševičius (apie 1570–1630); Kristupo Naruševičiaus sūnus Stanislovas Kristupas Naruševičius (apie 1610–1650);  Stanislovo Kristupo duktė Joana Teodora Naruševičiūtė. Per ją  kaip kraitis dvaras galėjo pereiti Oginskių giminei. Užpaliuose yra šeimininkavęs Joanos Teodoros Naruševičiūtės vyras Jonas Jackus Oginskis (1619–1684), jo sūnus Kazimieras Dominikas Oginskis (1665–1733), Kazimiero Dominiko sūnus Juzefas Tadas Oginskis (1700–1736) bei Juzefo Tado sūnus Mykolas Kazimieras Oginskis (1730–1800).
Istoriniai šaltiniai rodo, kad 1773–1789 Užpalių dvarą valdė LDK Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis (1773 m. Užpalių seniūnujos inventoriaus pradžioje rašoma w dozywolnie possessye in solidum oboyga .. Michalowi i Alexandrzi .. z Czartoryskich Oginskim, o 1789 m. Vilkmergės pavieto dūmų liustracijoje Užpalių dvaras vadinamas etmonų Oginskių valdyme (lenk. w Possessyi JWW Oginskich Hetmanow WWXLitewsk).
Prieš 1795-uosius metus Užpalių dvarą nupirko Pranciškus Sapiega iš Derečino (dabar Baltarusija). Užpalių dvaro šeimininkas yra buvęs ir Eustachijus Sapiega. Jam dvaras priklausė iki 1831 m. sukilimo. Po sukilimo caro valdžia dvarą nusavino, žemę išdalino valstiečiams. Vėlesniais metais kurį laiką dvaro centrą valdė Sapiegų administratoriai.
Iki mūsų dienų išlikęs mūrinis Užpalių dvaro pastatas, kurio amžius – ne daugiau kaip 200 metų.
1529 m. istoriniuose šaltiniuose Užpaliai pavadinti miesteliu.
1522 m. rašytiniuose šaltiniuose jau minima Užpalių bažnyčia.
1569 m. Užpalių pilies turtai buvo priskirti prie karaliaus stalo ekonomijos, o 1776 m. buvo parduotinuos nusipirko Dzerežino (Derečino) dvaro savininkas Pranas Sapiega. Jis buvo labai  turtingas, prakasė kanalą, pastatė mūro malūną, ūkinius trobesius pastatė iš akmenų, užveisė didelį sodą, laisviems užpalėnams suteikė geresnes gyvenimo sąlygas.
Nuo 1569 m. Užpaliai buvo seniūnijos centras, 1861–1950 m. – Užpalių valsčiaus centras.
1792 m. pradžioje Užpaliai įkūrė savivaldą, vasario 25 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. Po kelių mėnesių, įsigalėjus reformų priešininkams, kuriuos palaikė Rusija, Užpalių savivalda ir herbas buvo panaikinti.
1831 m. Užpalių ir jo apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime.
Po 1863 m. sukilimo Užpalių miestelis liko smarkiai nusiaubtas.
1872 m. gyvenvietėje pastatyta iki mūsų dienų išlikusi Šv. Nikolajaus cerkvė su varpine.
1885 m. Užpaliuose buvo 1 357 gyventojai, 1902 m. – 2 208, 1970 m. – 673, 1983 m. – 781, 1987 m. – 799, 2001 m. – 877, 2011 m. – 758.
1898 m. Užpaliuose pastatyta iki šiol išlikusi Švč. Trejybės bažnyčia. Prie jos stovi Šv. Florijono paminklas.
1945 m. gyvenvietėje pradėjo veikti biblioteka.
1950–1995 m. Užpaliai buvo to paties pavadinimo apylinkės centras, o nuo 1995 m. – Užpalių seniūnijos centras.
Miestelyje veikia gimnazija, paštas, yra išlikę kai kurie dvaro ansamblio pastatų, kitų XIX a. pastatų, vandens malūnas. Gyvenvietėje veikia „Dausuvos“ muziejus, Viktorijos Jovarienės važiuoklių ir pakinktų muziejus.
1988 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Heraldikos komisija prie LR Prezidento oficialiai atkūrė Užpalių herbą pagal etaloną.

 Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija