Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
trakai
Trakai – miestas, Trakų rajono centras prie Galvė, Lukos (Bernardinų, Gilužio, Totoriškių ežerų. Jis – 30 km į vakarus nuo Vilniaus. Nuo 1969 m. jis yra saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas (Trakų senamiestis, kuris užima 169 ha plotą, yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių).  Miestas įeina į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Miestą sudaro 3 dalys: senamiestis, Užutrakis ir Naujasodis. Miesto vardas yra kilęs nuo žodžio trãkas, kuris reiškia pakilesnę, iškirstą ar išdegusią vietą miške, taip pat visumą krūmų veislių, sudarančią  žemutinį miško ardą, daugiskaitos. Miesto puošmena, lankytojų daugiausiai sutraukiantis objektas yra Galvės ežero Pilies saloje atstatyta nuo XIV a. II p. iki Vytauto valdymo pabaigos pastatyta Trakų salos pilis, kurioje nuo 1962 m.  veikia Trakų istorijos muziejaus ekspozicija. Į pilį veda 1977 m. per Galvę nutiestas pėstiesiems skirtas Trakų pilies tiltas.
2011 m. Trakuose buvo 4 933 gyventojai. Iš jų lietuviai sudarė 66,53% (jų buvo 3 282), lenkai –19,01% (938), rusai – 8,88% (438), baltarusiai –  1,44% (71), ukrainiečiai – 0,63% (31), totoriai – 0,59% (29), kitų tautybių žmonės – 1,56% (77).
Lankytojų dėmesio šiame mieste sulaukia ir Trakų pusiasalio pilies (statyta XIV a.) bei Salos pilies (statyta XV a. pradžia) liekanos, Trakų pusiasalyje augantis senasis parkas.
Itin įspūdinga 1409 m. pašventinta parapijinė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Trakų dominikonų vienuolyno patalpose veikia Trakų istorijos muziejus, paskutiniais metais įrengta Sakralinio meno ekspozicija.
Trakuose stovinti mūrinė Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė pastatyta 1863 metais.
Apie Vytauto laikais į Trakus pakviestų karaimų istoriją pasakoja karaimų XVIII a. kenesa ir karaimų XIX–XX a. kapinės. Yra išlikę senųjų kapinių XV a. vartai ir tvora (jie valstybės saugomi kaip architektūros paminklai).
Karaimų gatvėje 22 numeriu pažymėtame pastate nuo 1997 m. birželio 28 d. veikia Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų istorijos muziejaus karaimų parodos ekspozicija. Ji atidaryta švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines.
Trakų senamiesčio aikštėje stovi Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis. Trakai didžiuojasi turėdami
XVIII a. popiežiaus Klemenso XI karūnuotą stebuklingą Dievo Motinos paveikslą.
Paskutiniais metais daug lankytojų sutraukia ir į šiaurę nuo Pilies salos, Galvės ir Skaisčio ežerus skiriančiame pusiasalyje (buvusioje Algirdo saloje) restauruotas Užutrakio dvaras, kurio pagrindinis architektūrinis akcentas yra išlikę XIX a. pab. pastatyti neoklasicistiniai rūmai. Juos supa Eduardo Andrė suprojektuotas parkas.
Yra Trakuose išlikusi ir XVIII a. pab. – XIX a. pr. smuklė, XIX a.).Totoriškių dvaras, yra buvusio Trakų bernardinų vienuolyno liekanų.
Mieste veikia Trakų turizmo informacijos centras, Trakų karališkasis rūmų teatras, mieste jau daug metų organizuojamos Amatų dienos, muzikos festivalis „Čia mūsų namai“ ir daug kitų renginių. Užutrakio dvare vyksta  kamerinės muzikos vakarai.
Trakuose veikia Vytauto Didžiojo gimnazija, Trakų vidurinė ir pradinė mokyklos, Lietuvos policijos mokykla bei Trakų internatinė sporto mokykla.
Mieste veikia biblioteka.
 
Kiti svarbiausi Trakų istorijos faktai ir datos
Trakuose ir jo apylinkėse žmonės gyveno jau I tūkstm. pr. Kristų.
Iš pradžių Trakais buvo vadinami Senieji Trakai, kurie yra 4 km į pietryčius nuo Trakų. Jie buvo įkurti apie XIII a. pabaigą, o istoriniuose šaltiniuose pradėti minėti 1337 metais.
Istorikai teigia, kad labiausiai tikėtina, jog Gediminas 1321 m. į Senuosius Trakus iš Kernavės ar kurios nors kitos vietos perkėlė savo kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostinę ir pastatė pilį Trakuose.
Trakai sostine buvo neilgai, nes 1322 m. ji buvo perkelta į Vilnių.
Naujieji Trakai (dabartiniai Trakai) antruoju po Vilniaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine) tapo apie 1375-uosius metus, kai Kęstutis įsikūrė XIV a. II ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo užbaigta statyti XIV a. 8 dešimtmetyje. Ši pilis buvo sugriauta 1382–1383 m. vykstant vidaus kovoms.
1409 m. užbaigta statyti Trakų salos pilis (antroji pilis Trakuose). Tuo laikotarpiu tai buvo pati didžiausia pilis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pastačius šią pilį, ji tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.
XIV a. susiformavo linijinis Trakų miesto planas.
XV a. pr. Trakai jau buvo miestas. 1409 m. miesto krikščioniškajai daliai buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Čia pradėjo veikti parapinė mokykla.
Netrukus po to atskiros Magdeburgo miesto teisės buvo suteiktos kitoje miesto dalyje gyvenusiai Trakų karaimų bendruomenei.
XV ir XVI a. yra laikomi Trakų klestėjimo laikotarpiu.
XV a. pastatyta miesto rotušė.
Iki XVI a. pradžios Trakuose buvo saugomas LDK archyvas – Lietuvos Metrika.
Trakų pakamariu yra buvęs rotmistras, vėliau Lietuvos kariuomenės pulkininkas Bohdanas Oginskis (1551 (ar 1552)–1625), kaštelionu – Minsko vaivada Aleksandras Oginskis (1590–1653), Trakų vaivada (nuo 1670 m.) – pulkininkas, Trakų vaivada, Lietuvos didysis kancleris (nuo 1684 m.),  pasiuntinys į Seimą ir LDK Vyriausiąjį Tribunolą Marcijonas Aleksandras Oginskis (1632–1690), Trakų tijūnais: Mstislavlio kaštelionas, Trakų tijūnas, pasiuntinys į Seimą, LDK Tribunolo deputatas Jonas Oginskis (apie 1582–1640) ir Samuelis Levas Oginskis (?–1657).
Su Trakų istorija yra susiję ir daugiau kunigaikščių Oginskių. Iš viso nuo trakų istorijos yra neatsiejami šie Oginskiai: Oginskis (XVI a. pr. –1564), Bogdanas (Bohdanas, Bagdonas) Marcijonas Motiejaitis Oginskis (g. apie 1551 / 1558–1625), Raina Valavičiūtė-Oginskienė (XVI a.), Jonas Bagdonaitis Oginskis (apie 1582–1640), Aleksandras Bagdonaitis Oginskis (apie 1585 / 1590–1667), Barbora Oginskytė-Šemetienė (XVI a. pab. – XVIII a. I p.), Samuelis Levas Oginskis (1595–1657), Zofija Bielevičiūtė-Oginskienė (XVI II p. – XVII a. I p.), Regina  Oginskytė-Korfienė-Pociejienė (apie 1595–1657), Jonas Jackus Samuelovičius Oginskis (1625–1684), Marcijonas Marianas Aleksandras Oginskis (1632–1690), Zofija Oginskytė-De Idelking (apie 1645–1719), Mikalojus Pranciškus Oginskis (apie 1651 / 1663–1715), Kazimieras Dominikas Oginskis (apie 1664–1733), Leonas Kazimieras Oginskis (apie 1658 / 1661–1699), Teresė Bžostovskytė-Oginskienė (?), Kazimieras Dominykas Oginskis (1680–1733), Juozapas Jonas Tadas Oginskis (1693 / 1700 –1736), Kazimieras Martynas Oginskis (apie 1696–1727), Elžbieta Oginskytė-Gedgaudienė-Puzinienė (prieš 1700–XVIII a.), Ignotas Oginskis (apie 1698 / 1712–1775), Elena (Halina) Oginskytė-Oginskienė (apie 1700 / 1701 – apie 1790 / 1792), Tadas (Tadaušas) Pranciškus Oginskis (1712–1785), Juozapas Oginskis (apie 1713–1776), Stanislava Teresė Oginskytė-Oskierkienė (gimė po 1723 m.), Marija Oginskytė-Judickienė (gimė po 1723 m.), Mykolas Kazimieras Oginskis (apie 1728 / 1730–1800), Andrius Ignotas Joachimas Juozapatas Oginskis (1740–1787), Ignotas Oginskis (apie 1698 / 1712–1775), Paula (Paulina) Šembek-Liubenskienė-Potockienė-Oginskienė (1737–1798), Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833), Juzefa (Juozapota) Oginskytė-Oginskienė-Lopacinskienė-Šiškienė (1774–1847).
XVI–XVII a. gerokai sumažėjo Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė.
Trakai daug nuostolių patyrė per XVII a. viduryje vykstant Maskvos karui. Jo metu miestą net kelis metus naikino rusų kariuomenė. Tuo laikotarpiu griuvėsiais buvo paverstos abi Trakų pilys. 1654–1667 m. miestas buvo ne tik apiplėštas, bet ir sudegintas. Vėlesniais metais jis buvo gana sparčiai atstatomas, tačiau, praėjus vos šimtmečiui, 1700–1721 m., vykstant Šiaurės karui, jis vėl buvo nusiaubtas kilusio gaisro metu.
1870 m. Trakuose buvo 2 191gyventojas, 1897 m. – 2 800, 1901 m. – 2 390, 1939 m. – 3 100, 1959 m. – 3 100, 1970 m. – 4 691, 1976 m. – 6 000, 1979 m. – 5 763, 1989 m. – 6 703, 2001 m. – 5 725, 2011 m. – 4 933.
Miesto centras buvo stipriai apgriautas per Pirmąjį pasaulinį karą, kai jį 1915 m. apšaudė vokiečių kariuomenės artilerija.
1924 m. Trakuose lenkų valdžia įteigė Mokytojų seminariją. Joje buvo rengusiami pedagogai Vilnijos krašto pradžios mokykloms.
1938 m. mieste pradėjo veikti karaimų muziejus.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Trakai tapo apskrities pavaldumo miestu.
1954 m. dalis miesto teritorijos prijungta prie Senųjų Trakų apylinkės.
1960 m. įsteigtas Trakų kraštovaizdžio draustinis.
1991 m. įsteigtas Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Sovietmečiu Trakuose veikė turizmo bazė, kempingas, jachtų klubas, 2 irklavimo bazės. Buvo pastatyti kultūros namai (architektas A. Paulauskas).
1996 m. patvirtintas dabartinis Trakų herbas.
2008 m. Trakams suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija