Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
švėkšna
Švėkšna – miestelis Šilutės rajone, prie Šalnos upelio (Švėkšnalės intako), Endriejavo kalnagūbrio priekalnėse, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Tai Šilutės rajono Švėkšnos seniūnijos centras, kuris valstybės saugomas kaip urbanistikos paminklas. Radialinio plano, taip pat ir linijinio plano elementų turintis miestelis su paplatintos gatvės formą turinčia aikšte yra išlikęs nuo XVII a. pradžios. Vakariniu miestelio pakraščiu vingiuoja Ašvos dešinysis intakas Švėkšnalė.  Yra išlikę 1880 m. statyti dvaro rūmai, juos supantis gražiai tvarkomas parkas. Įspūdinga architekto Eduardo Strandmano suprojektuota Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, šalia jos esantis arkinis pėsčiųjų tiltas. Miestelyje veikia seniūno įstaiga, Švėkšnos Saulės gimnazija, Šilutės muzikos ir dailės mokyklų filialai, daug kitų šio miestelio gyventojus aptarnaujančių įstaigų ir įmonių. Žmonės miestelyje kalba pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) potarme. 2006 m. išleista knyga „Švėkšnos šnektos tekstai“ (sudarė Adelė Juodeikienė).
 Iš Švėkšnos keliai veda į Judrėnus, Kvėdarną, Saugas, Veiviržėnus, Žemaičių Naumiestį.
 
***
 
1384 ir 1387 m. kryžiuočių dokumentuose paminėta Švėkšnos upė (dabar – Švėkšnalė).
1503 m. kovo 8 d. Švėkšna buvo paminėt Linkuvos bažnyčios fundacijos ir dotacijos akte.
1509 m. Švėkšna buvo Žemaičių seniūno Mikalojaus Kęsgailos dvaras ir miestelis. 1509 m. gegužės 21 d. Jis pasirašė Dovanojimo aktą neseniai pastatytai bažnyčiai. Nuo 1509 m. m. Švėkšta rašytiniuose šaltiniuose minima kaip miestelis.
1569 m. Jonas Zaviša vedė Kęsgailos dukterį ir tapo Švėkšnos dvaro savininku.
1620 m. užtvenkta Švėkšnalė, Šalnos upelis, susidarė „Kalės prūdas”.
1624 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Jeronimas Krišenšteinas.
1644 m. dvarą nusipirko Kotryna Denhofienė. Švėkšnai suteikta turgaus privilegija. Tais pačiais metais dvarą paveldėjo G. Denhofas.
1644 m. Švėkšna gavo turgaus privilegiją.
1644 m. Švėkšnoje gyveno 75 šeimos, 1695 m. – 97.
1695 m. dvarą nusipirko V. Grotusas, o vėliau iš jo – kunigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis.
Švėkšna daug nuostolių yra patyrusi per gaisrus, kurie miestelį niokojo 1713, 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 ir 2006 metais. Per 1732 m. gaisrą sudegė ir bažnyčia.
1861 m. prie bažnyčios pastatyta špitolė.  
1766 m. gegužės 22 d. dvarą iš M. K. Oginskio nusipirko Jonas Vilhelmas Pliateris.
Tais metais Švėkšnoje buvo 420 gyventojų, 1833 m. – 797, 1857 m. – 1 018, 1885 m. – 1 018, 1897 m. – 1 819, 1903 m. – 2 198, 1923 m. – 1 676, 1959 m. – 1 919, 1970 m. – 1 915, 1979 m. – 2 177, 1982 m. – 2 120, 1987 m. – 2 361, 1997 m. – 2 371, 2001 m. – 2 053. 2004 m. miestelyje gyveno 909 šeimos.
1769 m. po tėvo mirties dvarą paveldėjo Jurgis Pliateris.
1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė mokykla. Joje mokėsi 8 vaikai.
1819 m. Švėkšnoje pastatyta evangelikų bažnyčia. Ji stovėjo ten, kur dabar Šv. Florijono skulptūra. 1852–1867 m. prie šios bažnyčios veikė mokykla. Bažnyčia sudegė 1856 metais. 1867 m. kitoje vietoje pastatyta nauja, iki šiol stovinti evangelikų liuteronų bažnyčia.
1820 m., mirus Jurgiui Pliateriui, Švėkšnos dvarą, kuris apėmė beveik visą Švėkšnos valsčių, pasidalijo keturi jo sūnūs: Švėkšną – Steponas, Vilkėną – Pranciškus, Gedminaičius – Jurgis, Stemples – Kazimieras.
Per 1831 m. sukilimą Švėkšnoje sukilėliai apšaudė Žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio, kuris ragino nesipriešinti valdžiai, karietą. Po 1831 m. sukilimo Švėkšnoje stovėjo kariuomenės dalinys.
Švėkšnos gyventojai aktyviai dalyvavo ir 1863 metų sukilime.
XIX a. viduryje, Švėkšną valdant grafams Pliateriams, virš kelio į Klaipėdą buvo pastatytas mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas, kuris jungia katalikų bažnyčios šventorių su Pliaterių rūmais ir parku.
1848 m. Švėkšnos kapinėse palaidotas poetas Simonas Stanevičius (1799–1848). Tiksli jo kapo vieta nežinoma. Miestelio kapinėse 1984 m. jam atminti pastatyta medinė skulptūra (liaudies meistras V. Majoras).
Iki 1861 m. Švėkšna priklausė Pajūrio valsčiui. 1861–1950 m. Švėkšna buvo Švėkšnos valsčiaus centras. Tuo laikotarpiu ji yra priklausiusi Raseinių, Švėkšnos, Vėžaičių, Taruragės, Šilutės apskritims.
XIX a. II p. – XX a. pr. Švėkšna buvo žymus Vokietijos pasienio kontrabandos punktas.
1864 m. pradėjo veikti rusiška dviklasė mokykla. Iki 1907 m. pradžios kitos mokyklos Švėkšnoje nebuvo.
1867 m. iškilo nauja Švėkšnos liuteronų-evangelikų bažnyčia. 1931 m. jai pristatytas bokštas.
1871 m. Švėkšnoje pradėjo veikti vaistinė (kai kurie rašytiniai šaltiniai nurodo 1881 m.).
1880 m. pastatyta Pliaterių neorenesansinio stiliaus vila „Genovefa“.
1881 m. pradėjo veikti felčerių punktas.
Po 1882 m., kai žydams buvo uždrausta gyventi kaimuose, Švėkšnoje apsigyveno daug žydų ir miestelio gyventojų skaičius labai išaugo. 1885 m. jų buvo 1 018, 1897 m. – 1 819.
1887 m. pastatyti Vilkėno dvaro rūmai.
Per 1891 m. miestelį vėl nusiaubė gaisras.
Spaudos draudimo metais Švėkšną garsino šie knygnešiai: Vinco Kudirkos mokslo draugas ir „Varpo“ rėmėjas gydytojas Juozas Rugys, Marijona Pupšaitė, Andriejus Balčėnas, Jonas Bliūdžius, Tadas Lomsargis, Juozas Freitikas, kt.
Švėkšnos naujoji gotikinė bažnyčia pašventinta 1905 m. liepos 24 dieną.
1905 m. pašalinta carinė Švėkšnos valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. Lapkričio 18 d. Švėkšnos gyventojai išsirinko viršaitį, išvaikė caro valdininkus, nuplėšė caro portretus ir raštu pateikė savo reikalavimus, tarp kurių buvo ir reikalavimas steigti lietuviškas mokyklas, atgaivinti Vilniaus universitetą.
1906 m. prie naujosios bažnyčios įkurta parapijos biblioteka.
1907 m. sausio 6 d. Veiviržėnų gatvėje pradėjo veikti antroji lietuviška privati parapinė dviklasė mokykla, pastatyta iš nugriautos bažnyčios medžiagos.
1907 m. Švėkšnoje buvo surengtas pirmas viešas lietuviškas vaidinimas.
1910 m. įkurta vartotojų bendrovė.
1911m. pastatyta nauja klebonija.
1915 m. kovo 13 d, Švėkšną užėmė vokiečiai. Prie Pagraumenės įvyko rusų ir vokiečių karių kautynės.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą kartu su kitais signatarais pasirašė ir švėkšniškiai Jurgis Šiaulys bei kunigas Kazimieras Šiaulys.
1919 m. Šėkšnoje pradėjo veikti ligoninė.
1919 m. rugsėjo 22 d. pradėjo veikti Švėkšnos progimnazija (1928–1949 m. – gimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla). 1924–1940 m. ji priklausė katalikų švietimo draugijai „Saulės“. 1995 m. sugrąžintas „Saulės“ vidurinės mokyklos vardas. Vėliau vidurinė mokykla peraugo į Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją.
Miestelis labai nukentėjo per 1925 m. gaisrą – sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių.
1923 m. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija perėjo lietuvių švietimo draugijos „Saulė“ žinion.
1928 m. liepos 25 d., dalyvaujant A. Smetonai, pašventinti Švėkšnos gimnazijos rūmai.
1928 m. įkurta Švėkšnos pieninė.
1930 m. užbaigtas tiesti Žagatpurvių–Švėkšnos plentas, pradėjo veikti Šliterio malūnas.
1931 m. pradėjo veikti Švėkšnos elektrinė.
1933 m. Švėkšnoje įvyko Žemaitijos Eucharistinis kongresas. Jame dalyvavo 4 vyskupai, apie 150 kunigų, 25–30 tūkst. maldininkų.
1937 m. kovo 15 d. Švėkšnoje atidaryta viešoji valstybinė biblioteka.
1938 m. pro Švėkšną pradėjo kursuoti autobusas Tauragė–Gargždai.
1939 m. rugpjūčio 15 d. vienuolės elzbietietės pradėjo statyti vienuolyną, ligoninę (ji atidaryta 1943 m). Čia 1943–1944 m. gydėsi šiltine sirgę ligoniai.
1940 m. birželio mėnesį sovietų pasieniečiai apsigyveno Švėkšnoje ir perėmė valstybinės sienos kontrolę ties Inkakliais. 1940–1941 m. Švėkšnoje buvo Raudonosios armijos pasienio komendantūra.
1941 m. birželio 14 d. iš Švėkšnos į Sibirą buvo ištremtos 6 šeimos, tarp jų ir grafas Jurgis Pliateris.
1941 m. bolševikai Švėkšnos parke sukurtame lauže sudegino Švėkšnos dvaro archyvą.
1941 m. birželio 22 d. vokiečiai iš patrankų apšaudė Švėkšną ir pavakaryje ją užėmė.
1941 m. rugsėjo 20 d. Inkaklių pušyne sušaudyta 300 Švėkšnos žydų. Iš viso 1941–1942 m. naciai  nužudė apie 500 Švėkšnos gyventojų.
1944 m. spalio 10 d. sovietų armija išvarė vokiečius iš Švėkšnos.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, į vakarus pasitraukė Švėkšnos dvaro grafas daktaras Aleksandras Broel Pliateris, vienuolės, beveik visi gimnazijos mokytojai, daug kitų miestelio gyventojų.
Karo pabaigoje frontas Švėkšną aplenkė, todėl miestelis nebuvo sugriautas.
1945 m. Vilkėno dvaro ansamblyje įkurti vaikų namai, jie 1956 m. reorganizuoti į sanatoriją mokyklą-internatą.
Sovietmečiu Švėkšna buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1950–1959 m. Švėkšna buvo Priekulės rajono Švėkšnos apylinkės centras, o 1959–1994 m. – Šilutės rajono Švėkšnos apylinkės centras. Nuo 1994 m. Švėkšna – Šilutės rajono Švėkšnos seniūnijos centras.
1950 m., gyvendamas JAV, knygutę apie Švėkšną išleido švėkšniškis Jonas Rugys. Jo sesuo Alicija Rugytė 1974 m. Čikagoje išleido 536 puslapių monografiją „Švėkšna“.
1956 m. Švėkšnoje atidaryta respublikinė psichoneurologinė ligoninė. Kitais metais užbaigtas asfaltuoti Švėkšnos–Saugų plentas.
1960 m. spalio 1 d.  iki Švėkšnos nutiesta aukštos įtampos elektros linija.
1976 m. lapkričio 10 d. pamokos prasidėjo naujai pastatytoje vidurinėje mokykloje.
1990 m. liepos 29 d. atidengtas atstatytas Laisvės paminklas.
1999 m. miestelio centre, padedant Švedijos vyriausybei ir Fargelando savivaldybei, buvo įrengti vandentiekio bei kanalizacijos tinklai.
1993 m. sausio 14 d. miestelį nuniokojo uraganas.
2000 m. sausio 18 d. patvirtintas Švėkšnos herbas 2004 m. miestelio aikštės centre pastatytas  stogastulpis, skirtas knygnešių atminimui.
Iš Švėkšnos ir jos apylinkių yra kilę šie iškilūs kultūros, visuomenės veikėjai: mokytojas, visuomenininkas Justinas Bartkus, tautodailininkas, mokytojas Vytautas Bliūdžius, mokytoja, rašytoja Elena Juciūtė, lenkų pedagogas, švietėjas Stanislavas Kievličius, socialinių mokslų daktarė Danutė Klumbytė, bibliografė Edita Lagauskienė, kunigas Petras Merliūnas, vargonų virtuozas Jonas Žukas, kultūros darbuotojas, visuomenininkas Stasys Mikelis, gydytojas, visuomenininkas Pranas Mikužis, JAV Respublikonų partijos veikėjas, Osvencimo kalinys Samuelis Ošerovičius-Sherronas, technikos mokslų daktaras Adolfas Paulauskas, tautodailininkas Kęstutis Paulauskas, archeologas, visuomenininkas Adomas Pliateris, teisininkas Aleksandras Pliateris, dvarininkas Jurgis II Pliateris, pedagogas, visuomenės veikėjas Jonas Antanas Račkauskas, inžinierius Jonas Rūgys, pedagogė, istorikė Alicija Rūgytė, rašytojas Pranciškus Šernas, sportininkė, mokytoja Zita Ūselytė-Urmulevičienė, sportininkė, mokslų daktarė Ramunė Urmulevičiūtė (Žilinskienė), žemės ūkio specialistė Elena Valmienė ir kt.
Iš Švėkšnos dvarininkų kilo lietuvių bibliografijos pradininkas Jurgis Plioteris (1810–1836). Švėkšnoje palaidotas poetas Simonas Stanevičius (1799–1848), ir nors kapo vieta nežinoma, tačiau miestelio kapinėse 1984 m. jam atminti pastatyta medinė skulptūra (liaudies meistras V. Majoras). Pagal M. Mažvydo tarmę spėjama, kad nuo Švėkšnos galėjęs kilti ir pirmosios lietuviškos knygos autorius.

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija