Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
stakliškės
 
Stakliškės – gyvenvietė Prienų rajone, į rytus nuo Prienų, prie kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė.
Miestelyje veikia Stakliškių vidurinė mokykla, biblioteka, kultūros namai, paštas. Jo apylinkėse yra 9 piliakalniai. Jie čia, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, buvo pradėti pilti dar I tūkstantmetyje prieš Kristų.
Netoli gyvenvietės, prie Verknės, trykšta Stakliškių versmės.
 
***
Rašytiniuose šaltiniuose Stakliškių vietovę pirmą kartą (1375 m.) paminėjo vokiečių kronikininkas Hermanas Vartbergė. Aprašydamas kryžiuočių ketinimus pulti Trakų pilį, jis pažymėjo, kad dalis jų kariuomenės nakvojo Stakliškėse (Staghelisken). Kryžiuočių kelių aprašymuose pažymima, kad Stakliškių kraštas visa kuo turtingas.
1375, 1377, 1403 m. Stakliškių apylinkes puldinėjo kryžiuočiai.
XV a. pabaigoje Stakliškėse jau buvo dvaras.
1513 m. rašytiniuose šaltiniuose Stakliškės jau vadinamos miesteliu.
1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Stakliškes užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei.
1586–1593 m. pastatyta pirmoji Stakliškių bažnyčia. Ji buvo medinė. Bažnyčiai fundaciją 1596 m. balandžio 4 d. suteikė karalius Zigmantas III. Spėjama, kad bažnyčią 1655 m. sudegino Rusijos kariuomenė.
1593 m. prie Stakliškių bažnyčios veikė parapinė mokyklėlė.
XVI–XVIII a. Stakliškės buvo Stakliškių seniūnijos centras.
1674 m. pastatyta nauja bažnyčia.
Su Stakliškių istorija yra susijęs Leonas Kazimieras Oginskis (apie 1658 / 1661 –1699).
1770–1776 m. Stakliškių seniūnas Juozapas Boufalas pastatė dabartinę mūrinę Švč. Trejybės bažnyčią, koplyčią ir šventoriaus vartus. Bažnyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, kryžminio plano, su pusapskrite apside, 2 bokštais, vienanavė, su transeptu.
1792 m. Ketverių metų seimas suteikė Stakliškėms Magdeburgo teises.
1795 m. Stakliškių dvaras ir miestelis atiteko Rusijos iždui. Stakliškių valdytoju tapo generolas Muravjovas. Čia augo jo sūnus, žinomas kaip Muravjovas Korikas. XVIII a. seniūnas L. Pacas miestelyje įrengė šaltinių druskos varyklą.
XVIII a. II p. prie bažnyčios veikė pradžios mokykla.
1791 m. mineralinius vandenis tyrė Vilniaus universiteto profesorius S. Jundzilas.
XX a. I p. Stakliškėse buvo valsčiaus centras. Čia veikė lietuvių ir žydų pradžios mokyklos,  paštas, alaus darykla, kepykla, pieninė, vilnų karšykla.
1847 m. Stakliškių mineraliniai vandenys buvo pradėti naudoti gydymo tikslams – tais metais atidaryta nedidelė medinė gydykla, kurioje 1853 m. gydėsi apie 200 žmonių.
XIX a. viduryje Stakliškės buvo vienas iš svarbiausių kurortų Lietuvoje. Prie Verknės, Guostės, Alšios upelių buvo 10 mineralinių šaltinių, turinčių gydomųjų savybių. Kurortą sunaikino 1857 m. gaisras. Vėlesniais metais miestelyje kurortas nebebuvo gaivinamas, o kaip kurortas iškilo netoliese esantis Birštonas. XIX a. pradžioje Stakliškėse veikė gydykla. 
1868 m. Stakliškėse buvo 1 305 gyventojas, 1901 m. – 1 869, 1970 m. – 1 410, 1982 m. – 1 160, 1987 m. – 945, 2001 m. – 940, 2011 m. – 747.
XIX a. II p. Stakliškės labai išaugo. Čia veikė keliolika parduotuvių, smuklių, vykdavo turgūs, prekymečiai, Stakliškių dvare veikė audimo fabrikas.
1890 m. buvo pastatyta alaus darykla, Lietuviškos spaudos draudimo metais miestelyje ir jo apylinkėse draudžiamą spaudą platino apie 1883–1912 m. čia dirbęs kunigas Vincentas Butvydas.
1915 m. Stakliškėse pradėjo veikti pradžios mokykla. 1935–1936 mokslo metais čia veikė šeši skyriai.
1919–1950 m. Stakliškės buvo to paties pavadinimo valsčiaus centras, 1950–1994 m. – Stakliškių apylinkės centras, nuo 1994 m. – Stakliškių seniūnijos centras.
1928 m. Stakliškėse pastatytas paminklas, skirtas Nepriklausomybės dešimtmečiui pažymėti.
1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija.
1945 m. Stakliškėse pradėjo veikti progimnazija, vėliau reorganizuota į vidurinę mokyklą.
Sovietmečiu Stakliškės buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta vidurinė mokykla, plečiama midaus gamykla.
1957 m. prie Stakliškių rastas XIII–XIV a. sidabrinių daiktų lobis. Spėjama, kad lobis priklausė Lietuvos didikams, o paslėptas XV a. pab. – XVI a. pr.
1968 m. spalio 23 d. sujungtos Stakliškės I ir Stakliškės II ir suformuota dabartinė gyvenvietė.
Stakliškių vardą išgarsino lietuviško midaus gamykla. Jai daug metų vadovavo inžinierius technologas Aleksandras Sinkevičius. Jis pagal technologinius aprašymus iš istorinių šaltinių atkūrė midaus receptus ir juos 1972 m. patentavo Didžiojoje Britanijoje.
1997 m. gruodžio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Stakliškių herbas.

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija