Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
salantai
 
Salantai (žemaitškai Salontā) – miestelis, išsidėstęs abipus Salanto upės (Minijos intako) šiaurės rytinėje Kretingos rajono dalyje, 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Miestelis – valstybės saugoma urbanistinė vietovė, Salantų ir Imbarės seniūnijos administracinis centras.
Pasakojama, kad senovėje, kai Salantus juosė upė, du kareiviai plaukė valtimi. Vienas iš jų, pamatęs salą, žemaitiškai sušuko „Sala ontā“ (t. y. „sala antai“ arba „ten yra sala“). Taip ir kilęs žemaitiškas Salantų pavadinimas – „Salontã“.
 
***
Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad žmonės Salantų apylinkėse ėmė kurtis žalvario amžiuje –  I tūkstantmečio pr. Kr.
1556 m. rašytiniuose šaltiniuose yra paminėtas Skilandžių dvaras ir miestelis (Skilandžiai – pirmasis dabartinių Salantų pavadinimas). Skilandžiai Salantais pradėti vadinti 1638 metais.
1567 m. Salantų gyvenvietėje buvo turgavietė, 4 gatvės, 27 namai.
1628–1785 m. Skilandžių-Salantų dvarą valdė anuo metu garsi didikų Vainų giminė.
1630 m. miestelyje pastatyta pirmoji bažnyčia.
Apie 1667 m. pradėjo veikti parapinė mokykla.
1668 m. rašytiniuose šaltiniuose Salantai vadinami miestu. Tada čia gyveno 66 šeimos.
1702 m. Salantuose buvo apsistojusi švedų kariuomenė.
1710 m. Salantai, kaip ir daugelis kitų Žemaitijos miestelių, labai nukentėjo per maro epidemiją.
1724 m. sunykus pirmajai Salantų bažnyčiai, didikai Vainos ir Oginskiai pastatė naują bažnyčią. Joje veikė klebono Stanislovo Čerskio įkurta vario raižykla, kurioje jis gamino raižinius elementorių, maldaknygių iliustracijoms. Salantuose S. Čerskis sukūrė Žemaičių vyskupystės bei Salantų parapijos žemėlapius.
Su Salantų istorija yra susiję šie kunigaikščiai Oginskiai: Kazimieras Dominykas Oginskis (1680–1733-10-10), Elena (Halina) Oginskytė-Oginskienė (apie 1700 / 1701 – apie 1790 / 1792), Ignotas Oginskis (1698–1775), Gabrielius Juozapas Andrius Oginskis (1784–1842), Bogdanas Pranciškus Juozapas Mykolas Oginskis (1848–1909).
1746 m. Augustas III Salantams suteikė prekymečių privilegiją.
1746 m. Salantams suteikta 4 metinių prekymečių privilegiją.
1750 m. Salantuose buvo 40 katalikų kiemų, 1821 ir 1843 m. – 27,  1866 m. – 74.
1750 m. buvo konsekruota Salantų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia.
1785–1864 m. Salantų dvarą valdė didikų Gorskių giminė.
1824 m. didikas L. Gorskis Gargždelės kapinėse pastatė mūrinę Šv. Barboros koplyčią.
1825–1831 m. veikė kanauninko Stanislovas Čerskio įsteigta raižykla, kurioje buvo gaminami vario raižiniai lietuviškų elementorių ir maldaknygių iliustracijoms.
1830 m. Stanislovas Čerskis Salantuose parašė knygą „Žemaičių vyskupystės aprašymas“.
1831 m. vasario mėnesį mokytojo Simono Borisevičiaus vadovaujami salantiškiai pirmieji Lietuvoje sukilo prieš rusų caro priespaudą.
1833 m. Salantuose veikė 28 krautuvės ir 12 karčemų. Tais metais čia buvo 1 294 gyventojai, 1868 m. – 1 344, 1897 m. – 2 446, 1900 m. – 1 500, 1923 m. – 1 942, 1970 m. – 2 163, 1976 m. – 2 300, 1979 m. – 2 086, 1989 m. – 2 431, 2001 m. – 1 942, 2010 m. – 1 767, 2011 m. – 2 324 (iš jų 99,2% buvo lietuviai).
1846 m. miestelyje iš viso buvo 186 kiemai. Dauguma jų priklausė prekybininkams žydams ir amatininkams protestantams.
XIX a. II p. Salantuose pastatytas vandens malūnas, veikė pašto stotis, apie 80 parduotuvių, keletas smulkių dirbtuvėlių.
1865 m. Salantuose įsteigta valdiška rusų mokykla.
1868 m. (kai kurie rašytiniai šaltiniai nurodo, kad 1871 m.) Salantuose įsteigta vaistinė.
1870 m. Salantų dvarą įsigijo kunigaikštis Bogdanas Pranciškus Juozapas Mykolas Oginskis (1848–1909).
Jam mirus (1909 m.) Salantus kurį laiką valdė jo buvusi žmona Marija Gabrielė Potulickaitė (Potulicka)-Oginskienė (1855–1927).
Oginskių giminė su Salantais susijusi ir per Čekijoje 1865 m. gimusį ir Oginskių į Lietuvą pasikviestą Eduardą Josefą Mašeką (1865–1927). Prieš atvykdamas į Lietuvą bei Salantus, dirigentas buvo Austrijos-Vengrijos armijos pulkų orkestro muzikantas. Atvykęs į Lietuvą, jis tapo kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvaro orkestro mokyklos vedėju, pedagogu, simfoninio bei pučiamųjų instrumentų orkestro dirigentu. Į Salantus E. J. Mašekas atvyko 1905 metais. Čia jis 22 metus valdė Salantų palivarką. Paskutiniuosius savo gyvenimo metus E. J. Mašekas praleido M. Oginskienės dvare Salantuose. Čia jis dirbo ūkvedžiu. M. Oginskienė jam buvo padovanojusi šalia parko stovėjusį dvaro administracijos pastatą. Mirė E. J. Mašekas 1927 m. Salantuose. Čia jis ir palaidotas.
Nuo 1880 m. Salantuose veikia paštas.
Nuo XIX a. pab. Salantai buvo valsčiaus ir seniūnijos administracinis centras..
1904 m. įsteigta Salantų taupomoji kasa.
Nuo 1905 m. Salantuose Aleksandras Bendikas leido kalendorių ūkininkams „Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą“.
1905–1928 m. A. Bendikas Salantuose leido ūkininkų kalendorių „Keleivis“.
1905 m. klebonas, kanauninkas Pranas Urbanavičius įkūrė vartotojų bendrovę „Kaukas“.
1906 m. to paties kunigo P. Urbanavičiaus rūpesčiu miestelyje atidaryta lietuviška „Saulės“ draugijos pradinė mokykla mergaitėms.
1906–1911 m. klebono Pranciškaus Urbanavičiaus rūpesčiu pastatyta iki šių dienų pagrindiniu miestelio architektūriniu akcentu esanti mūrinė neogotikinė, dvibokštė neoklasicistinė bažnyčia. Jos projektą parengė tuo metu Latvijoje gyvenęs, Žemaitijoje daug užsakymų turėjęs švedų architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčios bokštų aukštis – apie 70 metrų.
Nuo XIX a. pab. Salantai buvo valsčiaus ir seniūnijos administracinis centras.
1915 m. Salantus užėmė vokiečiai.
1918 m. konsekruota Salantų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia.
1918–1950 m. Salantai buvo valsčiaus centras.
1918–1951 m. Salantuose veikė pradinė mokykla.
1919–1940 m. miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, paštas, keletas batų dirbtuvių, vartotojų bendrovės parduotuvė, keletas privačių krautuvių.
1923 m. Salantuose buvo 221 sodyba.
Vykstant 1922 m. reformai, prie miestelio buvo prijungta išparceliuoto Salantų dvaro sodyba.
1927 m. šalia Salantų pastatyta neogotikinio stiliaus Gaidžio koplyčia.
1928 m. Salantų parke pastatytas Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio paminklas.
1929 m. Salantuose įvyko pirmosios oficialios futbolo rungtynės.
1932 m. pastatyta nauja pradžios mokykla.
1938 m. atidarytas Salantų sveikatos punktas.
1941 m. naciai sunaikino Salantų žydų bendruomenę – apie 700 žmonių. Antrojo pasaulinio karo metais nuo okupantų nukentėjo ir daugiau gyventojų.
1942 m. įsteigtas Skuodo gimnazijos Salantų skyrius (progimnazija).
1943–1949 m. Salantuose veikė gimnazija.
1947 m. Salantų tarybinių karių kapinėse ant postamento pastatytas sovietinis tankas.
1949 m. gimnazija tapo Salantų vidurine mokykla.
1950 m. Salantams suteiktos miesto teisės. Tais pačiais metais sudarytas Salantų rajonas, jame buvo 24 apylinkės.
XX a. 5–6 dešimtmetį Salantai gyventojų skaičiumi nedaug atsiliko nuo tokių dabartinių rajonų centrų kaip Skuodas ir Plungė, tačiau Salantuose nebuvo vystoma pramonė, todėl miestelis beveik nesiplėtė.
Sovietmečiu Salantai buvo to paties pavadinimo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1951 m. pradėjo veikti Salantų ligoninė.
1951–1959 m. Salantuose buvo leidžiamas laikraštis „Stalino vėliava“.
1952 m. pastatytas kino teatras „Už taiką“.
1954 m. pasikeitė Salantų rajono ribos.
1958 m. buvusioje žydų sinagogoje įrengti kultūros namai.
1959 m. panaikintas Salantų rajonas.
1960 m. Salantų miestas tapo Kretingos rajono dalimi.
1960 m. atidaryta Salantų aštuonmetė bendrojo lavinimo internatinė mokykla.
1961 m. pastatyta nauja Salantų vidurinė mokykla.
1965 m. pradėta statyti nauja Salantų internatinė mokykla.
1968–1998 m. Salantuose veikė A. Gapanavičiaus kraštotyros muziejus.
1973 m. įsteigta Salantų pagalbinė internatinė mokykla.
1988 m. atidaryta naujoji Salantų ambulatorija ir vaistinė.
1989 m. Salantų parke atstatytas Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio paminklas.
1989 m. Salantuose prie bažnyčios pastatytas paminklas, skirtas Lietuvos tautos kančių, patirtų 1941–1952 m., atminimui.
1991 m. pradėta statyti naujoji Salantų ligoninė.
1992 m. įsteigtas Salantų regioninis parkas.
1993 m. Salantuose, ties buvusiu vandens malūnu, pastatyta užtvanka. Užtvenkto vandens telkinio plotas – apie 5 hektarai.
1995 m. Salantai neteko miesto teisių, liko Salantų ir Imbarės seniūnijų centras.
1996 m. miestas atšventė 440-ąsias įkūrimo metines. Šventės proga liepos 2 d. buvo patvirtinta miesto vėliava ir Salantų herbas, o prie seniūnijos atidengta skulptūra (autorius Liudas Ruginis).
1997 m. įsteigta Salantų regioninio parko direkcija.
1998 m. atidaryta naujoji Salantų ligoninė.
2004 m. kultūros namai reorganizuoti į Salantų kultūros centrą.
2006 m. Salantų vidurinė mokykla reorganizuota į Salantų gimnaziją.
2009 m. prie Salantų kultūros centro prijungti Kretingos kultūros centro Juodupėnų ir Laivių filialai.
Miestelyje gražiai prižiūrimas parkas. Čia auga 4,8 m apimties Salantų kaštonas. Įdomus akmuo su Laumės pėda, Laumės kūlis, Laivių Laumės kūlis. Stovi Nepriklausomybės paminklas, paminklas lietuvių tautos kančioms atminti. Salantuose puoselėjamas šiam miesteliui daug nusipelniusių žmonių atminimas. Čia yra prelatų P. Urbanavičiaus ir A. Simaičio kapai. Saugoma   Žvainių senovės gyvenvietė.
Duomenys apie gyvenvietės istoriją kaupiami Salantų gimnazijos kraštotyros muziejuje. Miestelyje veikia M. Ivanausko privatus zoologijos sodas.
Svarbiausias miestelio architektūrinis akcentas – 1911 m. pagal architekto Eduardo Strandmanno projektą pastatyta didelė neogotikinė raudonų plytų bažnyčia.
Salantuose veikia gimnazija, vaikų darželis, kultūros centras, pirminės sveikatos priežiūros centras, Salantų regioninio parko direkcija, pašto skyrius, policijos nuovada, ligoninė, 2 vaistinės, 2 degalinės, daugiau negu 10 parduotuvių, duonos kepykla, keletas kitų smulkių individualių įmonių.
1959 m. miestelio centre buvo pastatytas kaip paminklas SSRS didvyriui gvardijos jaunesniajam leitenantui Georgijui Tyrinui, žuvusiam prie Salantų 1944 m. spalio 18 d. – Rusų tankas IS-2.
1991 m. jis perkeltas į Orvydų sodybą, kur stovi iki šiol.
 Naudota literatūra:
1. Interneto leidinys „Salantų kultūros centras“  http://www.skcentras.projektas.lt/Istorija/istorija.html

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija