Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

  • plateliai
  •  
    Plateliai – Žemaitijos nacionalinio parko ir Plungės rajono Platelių seniūnijos  centrinė gyvenvietė, išsidėsčiusi vakariniame Platelių ežero krante. Miestelyje  veikia Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Platelių gimnazija, biblioteka, ambulatorija, vaistinė, viešbutis, jachtų klubas, paštas. Platelių centre stovi 1923 m. padarytas šv. Florijono koplytstulpis, 1744 m. pastatyta medinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia su varpine.
    Yra buvusio Platelių dvaro sodyba, kurioje išliko parkas, atstatyta, rekonstruota keletas buvusių pastatų. Viename iš jų (buvusiame dvaro svirne) nuo 1982 m. veikia muziejus, populiarinantis žemaičių Užgavėnių tradicijas.
    Šių apylinkių kraštovaizdis įspūdingas (čia – Platelių kraštovaizdžio draustinis). Dažnai miestelis ir jo apylinkės dėl savo išPlateliuose čia įrengtu 4 km besitęsiančiu pažintiniu Šeirės taku.
     
    ***
    1450 m. Plateliai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose. Spėjama, kad miestelis pradėjo kurtis Platelių ežero Pilies saloje.
    1511–1950 m. Plateliai buvo to paties pavadinimo valsčiaus centras, sovietmečiu – Plungės rajono Platelių apylinkės centras, nuo 1995 m. – Plungės rajono Platelių seniūnijos centras.
    XVI a. ant Šventorkalnio kalvos pastatyta Platelių bažnyčia, o ant šalia esančios Dvaro kalvos pradėjo kurtis dvaras. Iš pradžių dvaras priklausė Lietuvos valdovų vietininkams. 1529 m. Žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila Platelius perdavė Žygimantui Augustui, o šis po keturių metų – savo motinai Bonai Sforcai. Platelių ežero Pilies saloje Bona turėjo pilį, kuri XVI a. pabaigoje jau atrodė gana apgailėtinai. Platelių dvarui priklausė Platelių miestelis, dvaras bei 18 kaimų (iš viso 413 ūkių).
    XVI a. pab. Platelių dvaro šeimininkas buvo Vaitiekus Stabarauskas, vėliau – LDK notaras Jeronimas Valavičius, – Žemaičių teisėjas Andrius Valavičius.
    XVII a. senasis Platelių dvaras ir bažnyčia sudegė. Vėliau dvaro centras buvo suformuotas dabartinio miestelio centre.
    Plateliai (Plotelle) pavaizduoti 1706 m. Frederik'o de Wit-Pieter'io Mortier'o Livonijos ir Kuršo žemėlapyje.
    1744 m. pastatyta medinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, šalia jos – medinė varpinė.
    1773–1775 m. Seimas Platelius atidavė kunigaikščiams Oginskiams. Jie čia, kaip ir kitose savo valdose, daug dėmesio skyrė gyventojų švietimui. Su Platelių istorija labiausiai yra susiję šie kunigaikščiai Oginskiai: Andrius Ignotas Joachimas Oginskis (1740–1787) ir Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis (1849–1902).
    Po Trečiojo padalijimo (1795-ųjų metų) Plateliai atiteko Rusijai. 1797 m. caras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes padovanojo prancūzų grafui Rusijos armijos pulkininkui, caro rūmų kamergineriui Augustui Šuazeliui (Gufjė Choiseul de Gouffier), karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuoniui. Šį dovanojimą 1801 m. patvirtino Aleksandras I. Platelių dvare yra gyvenusi ir kūrusi pirmoji istorinės Lietuvos moteris rašytoja grafinė Sofija Tyzenhauzaitė-Šuazel, kuri knygas rašė ir leido prancūzų kalba. Platelių istorija aprašoma jos istoriniame romane „Halina Oginskytė arba švedai Lenkijoje“.
    1787 m. Plateliams suteikta turgaus privilegija.
    1792 m. vasario 24 d. Stanislovas Augustas Poniatovskis Plateliams suteikė Magdeburgo teises ir herbą.
    1804 m. įsteigta Platelių parapinė mokykla.
    1879 m. Plateliuose pradėjo veikti paštas ir telegrafas.
    1915 m. miestelyje įkurta pirmoji vaistinė.
    1923 m. Plateliuose buvo įsismarkavęs gaisras, jo metu didelė dalis gyvenvietės sudegė.
    Sovietmečiu Plateliai buvo to paties pavadinimo kolūkio centrinė gyvenvietė, Platelių apylinkės centras, nuo 1995 m. – Platelių seniūnijos centras.
    Plateliai nuo seno garsėja čia vykstančiais festivaliais. Vienas iš jų 1960 m. sutraukė apie 60 000 žmonių.
    Netoli Platelių esančioje Plokštinėje (Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje) sovietmečiu veikė  Plokštinės balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Rusijai išvedus savo kariuomenę iš Lietuvos, šioje bazėje Žemaitijos nacionalinis parkas įrengė muziejų, kuris sulaukia itin daug lankytojų.
    1982 m. atstatytame Platelių dvaro svirne pradėjo veikti Žemaitijos nacionalinio parko muziejus.
    1997 m. patvirtintas naujasis Platelių herbas.
    2003 m. miestelyje pradėta organizuoti vasaros festivalį „Roko naktys“. Miestelyje jau daug metų gražiai švenčiamos svarbiausios tradicinės kalendorinės šventės, tarp jų itin masiškumu ir spalvingumu išsiskiria Joninės (Rasos) ir Užgavėnės.

    Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

     


    © Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
    Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
    Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

    Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
    Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
    RodyklėĮ pradžiąInformacija