Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
pagiriai
Pagiriai – šiaurės rytinėje Kėdainių rajono dalyje esantis Šėtos seniūnijos miestelis, per kurį teka Rudekšnos upelis. Miestelį supa Pagirių kaimas. Nuo Pagirių iki Vadoklių – 17 kilometrų, iki Šėtos – 13, iki Siesikų – 12, iki Paežerių – 7, iki Vaivadiškių bei Tulpiakiemių – 3, iki Paobelio – 2,5. Pagirių miestelyje valstybės yra saugomi šie kultūros paveldo objektai: varpinė; neogotikinė Pagirių kapinių koplyčia. Gyvenvietėje stovi paminklas Pagirių miestelyje žuvusiesiems už Lietuvos laisvę ir tremtiniams. Miestelyje veikia A. Jakšto pagrindinė mokykla, biblioteka, bendruomenės namai, medicinos punktas, paštas, duonos kepykla,vystoma medžio apdirbimo pramonė.
Pagirių istorijoje ryškų pėdsaką yra palikęs prelatas ir poetas, teologas ir filosofas, profesorius, keliasdešimties knygų autorius, daug nuveikęs grynindamas lietuvių kalbą Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas (1860–1938). Tarp iškiliausių šio krašto žmonių minimas ir dainininkas Danielius Vėbra (g. 1950),  Lietuvos agronomas sodininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (1994 m.)  Edvardas Armolaitis (1922–1995).
 
***
XVI a. pab. istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti Pagirių dvaras ir kaimas.
1626 m.  broliai – Gabrielius, Kristupas ir Karolis Bialozarai – gyvenvietėje pastatė pirmąją bažnyčią (ji sudegė Šiaurės karo metais) ir bažnyčiai padovanojo Šv. Marijos su Kūdikiu paveikslą, kurį šių vietovių gyventojai laikė stebuklingu.
Spėjama, kad XVII a. Pagirių istorija yra susijusi su kunigaikščiu Marcijonus Marianu Aleksandru Oginskiu (1632–1690).
Šiaurės karo metais Pagirių kaimas buvo sunaikintas.
1742 m. kun. Penkaševskio rūpesčiu Pagirių katalikų bažnyčia buvo atstatyta, o 1876 m. kun. Šimkevičiaus pastangomis perstatyta.
1777 m. Pagiriuose duris atvėrė parapinė mokykla. 1781 m. joje mokėsi 26 vaikai. 
1868 m. Pagiriuose buvo 174 gyventojai, 1897 m. – 522, 1923 m. – 424, 1959 m. – 317, 1970 m. – 442, 1979 m. – 511, 1980 m.– 530, 1986 m. – 619, 2001 m. – 523, 2011 m. – 358.
1864 m. Pagirių apylinkėse draudžiamą lietuvišką spaudą platino Jagminas. Už lietuviškos spaudos laikymą buvo nuteisti ir į carinės Rusijos kalėjimus pasodinti Pagirių gyventojai J. Martikonis, S. Trumpauskas ir P. Urbutis.
XIX a. – XX a. Pagiriai buvo Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus centras, 1950–1962 m. – Ramygalos rajono Pagirių apylinkės centras, 1962–1988 m.– Kėdainių rajono Pagirių apylinkės centras, 1988–1995 m. – Kėdainių rajono Šėtos apylinkės centras, nuo 1995 m. – Kėdainių rajono savivaldybės Šėtos seniūnijos centras.
1908 metais 2 km į pietryčius nuo Pagirių surastas Aneliavos lobis (jame buvo XIII a. sidabriniai lydinių ir žalvarinių papuošalų).
1909 m. Pagiriuose įsteigta pirmoji Lietuvoje kooperatyvinė pieninė.
Pagirių miestelio ir jų apylinkių gyventojai buvo įsijungę į Lietuvos Nepriklausomybės kovas ir kovojo prieš bolševikus.
1919 m. iš Rusijos grįžęs karininkas Julijonas Reikala Šėtoje suorganizavo 400 savanorių būrį. Pagiriečių dalinys įsigijo vėliavą su Vyčio ženklu ir Aušros vartų Dievo Motinos paveikslu, kurį pašventino Šėtos klebonas J. Tilvytis. Šis būrys su bolševikais kovojo Ukmergės ir Kėdainių apskrityse ir išvadavo Siesikus, Vadoklius ir keletą kitų vietovių. Pagiriai kurį laiką ėjo iš rankų į rankas, bet 1919 m. balandžio 26 d. jie buvo galutinai išvaduoti.
1923 m. Pagiriuose buvo sinagoga, policijos nuovada, paštas, vaistinė, kooperatyvas „Ąžuolas“, malūnas, pradinė mokykla, 5 parduotuvės,.
1941 m. naciai Ukmergėje sunaikino 100 Pagirių miestelio žydų.
1944 m. vokiečių kariuomenei traukiantis Pagirių miestelis buvo sudegintas. Ugnies nepaliesti liko  tik keli pastatai ir varpinė, kurios sienose paliktos žymės liudija apie čia vykusius mūšius. Sudegė ir katalikų bažnyčia. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katalikų bažnyčia 1944 m. įrengta buvusiuose parapijos namuose.
Sovietmečiu Pagiriai garsėjo kaip sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė. Dabar šie sodai apleisti.
2011 m. miestelyje gražiai pažymėta 385-ųjų metinių sukaktis nuo Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios pastatymo.

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija