Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
mūro strėvininkai
Mūro Strėvininkai – gyvenvietė Kaišiadorių rajone ant kairiojo Strėvos upės kranto, 5 km į pietryčius nuo Žiežmarių ir 8 km į pietus nuo Kaišiadorių. Prie Strėvos yra buvę 4 Strėvininkų kaimai. Vienas iš jų apie 1931-uosius metus buvo pavadintas Mūro Strėvininkais.  Čia dabar gyvena apie pusė tūkstančių žmonių.
Į šiaurę nuo Mūro Strėvininkų, Strėvos kairiajame krante, slėnyje dunkso piliakalnis, kuris vykdant hidroelektrinės darbus buvo apgadintas. Miestelio centre – medinė sentikių Strėvininkų Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė, pagrindinė mokykla, paštas. Yra išlikę XVII a. Oginskiams priklausiusio Strėvininkų dvaro rūmai Strėvininkų dvaras. Nuo  1936 m. juose veikia pensionatas.. Anksčiau jį prižiūrėdavo vienuolės kotrynietės (1943 m. jų buvo 10). 2000 m. pensione buvo 252 gyventojai.
 
***
1368 m. Strėvininkų gyvenvietė minima kryžiuočių dokumentuose.
Spėjama, kad XIV a. Mūro Strėvininkuose buvo pilis (kronikose vadinama Streben). 1368 m. kryžiuočiai šią pilį sudegino.
1348 m. ir 1375 m. prie Strėvos upės, tikėtina, kad ir prie dabartinių Mūro Strėvininkų, vyko lietuvių mūšiai su kryžiuočiais.
1387 m. Jogailos rašte minimas Strėvininkų valsčius.
XVI a. Mūro Strėvininkus valdė Stravinskiai (iš šios Stravinskių giminės yra kilęs pasaulinio garso rusų kompozitorius Igoris Stravinskis. I. Stravinskis autobiografijoje yra nurodęs, kad jo protėviai Lenkijon atklydo iš Pabaltijo kraštų. Jo senelis lenkas Ignotas (katalikas) carienės Jekaterinos II laikais iš Lenkijos persikėlė gyventi į Rusiją ir vedė rusę.
1590 m. Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui priskirti jau Bogdanui Oginskiui priklausę Strėvininkai.
1598 m. Strėvininkų dvarininkas Petras Koplenskis susikeitė žeme su Bogdanu Oginskiu.
Nuo 1600 m. Mūro Strėvininkai buvo Oginskių valda. Su Mūro Strėvininkais (Kaišiadorių r.), Strėvininkais(Elektrėnų sav.)  yra susiję šie kunigaikščiai Oginskiai: Kristina Oginskytė-Narkuska (XVI a.), Aleksandras Oginskis (1585–1667), Marcijonas Marianas Aleksandras Oginskis (1632–1690), Boguslavas Kazimieras Oginskis (apie 1669–1730), Matvėjus (Motiejus) Bahdanovičius (Bagdanovičius) Oginskis (XVI a. pr. –1564), Anastasija Oginskytė-Narkuskienė (XVI a. vid. – XVI a. II p.), Regina Oginskytė-Korfienė-Pociejienė (apie 1595–1657), Simonas Karolis Oginskis (apie 1620–1699), Marcijonas Marianas Aleksandras Oginskis (1632–1690), Boguslavas Kazimieras Oginskis (apie 1669–1730), Juozapas Oginskis (apie 1713–1776), Ignotas Oginskis (1755–1787), Juzefa (Juozapota) Oginskytė-Oginskienė-Lopacinskienė-Šiškienė (1774–1847), Gabrielius Juozapas Andrius Oginskis (1784–1842).
XVII a. Oginskiai Mūro Strėvininkuose pastatė tuo metu prabangūs dvaro rūmus, kuriuos supo angliško stiliaus parkas, 1828 m. įrengė audimo ir balinimo fabrikus. Čia stovėjusiuose dviejų aukštų mūriniuose namuose buvo sumontuotos 31 staklės drobei ir 31 staklės įvairioms medvilninėms medžiagoms austi. Medvilnę audiniams buvo tiekiama iš Anglijos, lininiai siūlai ir linai superkami Lietuvoje. Audimo ir balinimo darbams prižiūrėti Oginskis iš Škotijos buvo pakvietęs audėją Joną Garvisą su sūnumi ir balinimo meistrą Robertsoną. Fabrike dirbdavo 60 verpėjų, 30 siūlų vyniotojų ir 62 berniukai prie staklių. Audiniai buvo pradėti gaminti 1828 m. birželio 29 dieną. Šiame fabrike per metus buvo galima išbalinti iki 1500 gabalų audeklo.
Dvaro savininkas Gabrielius Juozapas Oginskis (1784–1842) aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. Dėl to carinė valdžia konfiskavo jam priklausiusį dvarą, manufaktūrą, juos perdavė valstybės iždui, o vėliau rūmuose įrengė kareivines ir karo ligoninę.
Pirmoj pasaulinio karo metais dalis dvaro pastatų sudegė.
1836 m. buvo sudarytas konfiskuoto Strėvininkų dvaro inventorius. Jame aprašyti visi Mūro Strėvininkų dvaro centre stovėję mūriniai ir mediniai pastatai (jų buvo apie 30). Dvarą sudarė 2 miesteliai, 4 palivarkai, 19 kaimų ir 20 užusienių. Yra paminėti dveji Strėvininkai – miestelis ir palivarkas. Dvaro rūmai buvo dviejų aukštų, dengti čerpėmis. Pirmajame aukšte buvo 20 kambarių, kuriuose buvo ąžuolinio ir pušinio parketo grindys. Krosnys – baltų koklių. Viena krosnis buvo iš geltono ir juodo marmuro. Langų rėmai ir durys lakuotos. Tinkuotos sienos nudažytos, o karnizai ir lubos daugiausia tapyti. Antrajame aukšte buvo 12 įvairaus dydžio kambarių. Kairėje rūmų pusėje stovėjo fabriko pastatas, dešinėje – dviejų aukštų mūrinis pastatas arklininkams ir sandėliams. Rūmus supo angliškas sodas. Už jo, tiesioje gatvėje į vakarus nuo rūmų, stovėjo 28 mūriniai ir mediniai pastatai, augo vaisių sodas, kurį puošė trys liepų alėjos ir du tvenkiniai. Mūro Strėvininkų palivarke buvo spirito varykla, kuriai vanduo buvo tiekiamas vandentiekiu iš Martiniškių palivarko.
1922–1923 m. vienas dviaukštis pastatas suremontuotas – čia pradėjo veikti invalidų prieglauda. 1936 m. suremontuoti dvaro centriniai rūmai. Dvaro sodyboje dabar  veikia pensionatas. Čia dar yra išlikusi ir dvaro arklidė, ūkinis pastatas.
Apie 1744 m. Mūro Strėvininkų dvare pastatyta Šv. Vincento Pauliečio koplyčia. 1779 m. joje keliskart per metus leistos laikyti pamaldos. Koplyčia uždaryta 1865 metais.
1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše minimas Mūro Strėvininkų dvaras ir kaimas. 1795 m. dvare, priklausiusiame A. Oginskienei, buvo 1 sodyba, 96 gyventojai (kartu su tarnais). Apie 1860 m. dvare – 14 gyventojų katalikų.
XIX a. II p. Mūro Strėvininkų kaime apsigyveno nemažai sentikių. 1836 m. dvaro inventoriuje rašoma, kad koplyčia buvo dengta gontais, su nedideliu kupolu ir geležiniu kryžiumi. Koplyčios priekyje – nedidelis geležinis balkonas.
Kai koplyčia buvo uždaryta, joje įrengė cerkvę 108 Uralo pėstininkų pulkui, kuris buvo įsikūręs  dvaro rūmuose. 1895 m. cerkvė buvo perstatyta, o vėliau – nugriauta. Šalia koplyčios (cerkvės) buvo kapinės. Jose palaidota 20 žuvusių Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių (1921 m. duomenimis).
XIX a. laikotarpiu gyvenvietė priklausė Žiežmarių valsčiui, vėliau – Kaišiadorių apskrities Žiežmarių valsčiui, 1950–1954 m. buvo Žiežmarių rajono Mūro Strėvininkų apylinkės centras, 1955–1995 m. – Kaišiadorių rajono Mūro Strėvininkų apylinkės centras, nuo 1995 m. – Kaišiadorių rajono Žiežmarių apylinkės seniūnijos gyvenvietė.
1886 m. Mūro Strėvininkuose buvo 200 gyventojų, 1959 m. – 687, 1970 m. – 780, 1979 m. – 709, 1986 m. – 682, 1989 m. – 563, 2001 m. – 499, 2008 m. – 493.
1895 m. sentikiai gyvenvietėje pastatė cerkvę. Ji sudegė 1910 m., 1913 m. pastatyta nauja medinė. Šioje cerkvėje buvo saugoma 1595 m. išleista Evangelijų knyga.
Sovietmečiu Mūro Strėvininkai buvo tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.

Panaudota literatūra:
1. Olijardas Lukoševičius, Kaišiadorių kultūros paveldas, Kaišiadorys, 2012.

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija