Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
merkinė
 
Merkinė – Varėnos rajono miestelis dešiniajame Nemuno krante, Merkio ir Stangės santakoje, prie kelių Vilnius–Varėna–Gardinas ir Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė ir  Merkinė–Leipalingis  sankryžos. 2001 m. jame buvo 1 228 gyventojai. Gyvenvietė įeina į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją.
Šis miestelis – valstybės saugomas urbanistikos paminklas. Čia yra išsaugota senoji gatvių struktūra, trikampė aikštė. Joje ant XVI a. rotušės pamatų 1888 m. buvo pastatyta Viešpaties Kryžiaus cerkvė. Tiesioginei paskirčiai ji naudota iki 1940 metų. Nuo 1968 m. čia veikia Merkinės kraštotyros muziejus. Iš buvusios rotušės išliko autentiškas bokšto rūsys su skliauto fragmentu.
Merkinėje stovi ir dailės kūriniais turtinga 1648 m. pastatyta bebokštė gotikinė halinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. 1648 m. vykstant rekonstrukcijai ji įgavo baroko bruožų. 1884 m. pagal architekto N. Čiagino projektą prie bažnyčios pristatytas prienavis. Bažnyčią puošia XVII–XIX a. sukurti 5 mediniai barokiniai altoriai,  yra vertingų nežinomų autorių sukurtų paveikslų, tarp jų ir „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ (XVI a.), „Švč. Mergelė Marija“ (apie XVII a.), „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ (XVII–XVIII a.), „Šv. Jurgis“ (1879 m.), „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (XX a. I p.), dailininko. 1856 m. dailininko P. Kandreckio sukurti paveikslai „Šv. Antanas“ ir „Šv. Rokas“, XX a. pr. nežinomo autoriaus sukurta medinė krucifikso skulptūra „Nukryžiuotasis“. Lankytojų dėmesį patraukia ir šventoriaus akmens mūro tvora, kurioje yra etnografinės formos vartai-varpinė (manoma, kad jie buvo pastatyti 1842 m.), virš vartų į viršų kylantis XIX a. padarytas geležinis varpinės kryžius.
Apie šio krašto praeitį pasakoja ir čia 1996 m. pradėjęs veikti Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejus.
Miestelyje veikia Vinco Krėvės gimnazija, pagrindinė mokykla, lopšelis-darželis, biblioteka, Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre, kuriame yra nuolat veikianti dailės galerija (joje lankytojams pristatoma tautodailės ekspozicija ir keičiamos parodos) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, laisvalaikio ir pramogų centrai, paštas.  
1940–2005 m. miestelyje veikė vidurinė mokykla. 2005 m. ji peraugo į gimnaziją.
1947 m. atidaryta biblioteka.
1960 m. pradėjo veikti internatinė mokykla.
1990 m. įsteigtas Varėnos muzikos ir dailės mokyklos filialas
***
Merkinė – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad šiose vietose žmonių gyventa jau 10-ojo tūkstantmečio pr. Kr. antroje pusėje. Čia tyrinėtos gyvenvietės priskiriamos įvairioms kultūrinėms grupėms: Svidrų, Kundos, Janislavcių, Nemuno ir kt.
Rašytiniuose šaltiniuose Merkinė pirmą kartą paminėta 1359 m. Naugardo metraštyje.
Šis miestelis buvo svarbus strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) Panemunės pilių gynybos sistemos punktas.
1377 m. Merkinė paminėta Vokiečių ordino kronikose Tais metais Nemuno ir Merkio santakoje stovėjusią Merkinės pilį nusiaubė kryžiuočiai.
Vokiečiai Merkinę vadino Merken arba Merkenpil (Merkenpille – Merkinės pilis). Miestelio vardas yra kilęs nuo Merkio upės, kuri prateka pro Merkinę.
Merkinė stovėjo ant svarbios istorinės trasos Vilnius-Krokuva (Lietuvių traktas). Kaimą su Vygriais jungė Vygrių traktas, kuriuo į medžioklę jodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Yra pagrindo manyti, kad Lietuvos krikšto metais (1387-aisiais) Merkinės tvirtovėje buvo įkurta pirmoji Merkinės bažnyčia ir kad šioje bažnyčioje Jogaila 1387 m. Merkinei suteikė miesto teises (Merkinėje jis miesto teises suteikė ir Vilniui).
1418 m. įkurta Merkinės parapinė bažnyčia.
Po 1410 m. Žalgirio mūšio ėmė plėstis Merkinės papilys – susiformavo turgaus aikštė. Čia kūrėsi amatininkai, veikė smuklės, parduotuvės, užvažiuojamieji namai.
XV a. antroje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras.
XVI a. vidurys – XVII a. pirmoji pusė buvo Merkinės klestėjimo laikotarpis.
XVI a. istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti Merkinės karališkasis dvaras ir seniūnija.
XVI a. Merkinė buvo to paties pavadinimo Trakų vaivadijos seniūnijos centras.
1529 m. Merkinė paminėta LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše.
1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Merkinę užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei.
XVI a. vid. Merkinėje nuolat gyvendavo 1250–1890 gyventojų, XVII a. pr. – apie 2100–2180, 1667 m. miestelyje buvo 113 dūmai, 1775 m. – 128.
1556 m. Žygimantas Augustas Merkinei pakartotinai suteikė Magdeburgo teises ir herbą bei turgaus ir trijų prekymečių privilegiją.
XVI a. antrosios pusėje Merkinė buvo pažymima visuose Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žemėlapiuose. Apie 1575 m. ar 1579 m. buvo pastatyti du mūriniai tinkuoti miesto riboženkliai, išlikę iki šiol.
1587 m. miestelis vadinamas Didžiąja Merkine (tikėtina, kad taip siekta ją atskirti nuo Merkinės, esančios dabartiniame Šalčininkų rajone).
1595 m. rašytiniuose šaltiniuose pradėta minėti Merkinės miesto rotušė, kuri čia išstovėjo apie 300 metų. Iš dviejų XIX a. piešinių galima daryti išvadą, kad Merkinės senoji rotušė buvo daugiausiai renesansinių bruožų išlaikiusi rotušė dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
1605 m. Merkinės burmistras į  miestelį pasikvietė vienuolius dominikonus ir jiems padovanojo mūrinius namus ir žemės sklypą.
1616 m. Merkinėje pradėjo kurtis žydai.
1633 m. patvirtintos Merkinės odminių ir batsiuvių privilegijos.
1639 m. patvirtintos Merkinės siuvėjų cechų privilegijos.
XVII a. viduryje Merkinė buvo vienas svarbiausių ekonominių, dvasinių ir kultūros centrų Dainavos krašte.
1648 m. Merkinėje susirgo ir čia mirė šias vietoves labai mėgęs, čia dažnai medžiodavęs ir daug laiko praleisdavęs ATR valdovas Vladislovas IV Vaza (1595–1648).
1654–1667 m., vykstant ATR-Rusijos karui, Merkinė buvo stipriai nuniokota.
1676 m. Merkinėje įsikūrė ir vienuolyną įsteigė jėzuitai.
1700–1721 m., Šiaurės karo metu, Merkinei daug nuostolių padarė Rusijos ir Švedijos kariuomenės.
1707 ir 1708 m. Merkinėje lankėsi caras Petras I.
XVIII a. dešiniajame Merkio krante, pakeliui į Turgelius, buvo įsikūrusi Pavlovo respublika.
1756 m. Merkinės miestelio centre gyveno 253 žydai, jie turėjo 28 namus.
1769 m. LDK referendorius, kanauninkas Povilas Ksaveras Bžostauskas (1739–1827) jam priklausančiame Merkinės dvare (jis dar vadinamas Paulavos, Pavlovo dvaru) panaikino baudžiavą, lažą pakeitė piniginiu mokesčiu. Tuomet dvarininkas pradėjo valstiečius šviesti, atitraukė nuo girtavimo. Jis iš 4 rimtesnių ūkininkų sudarė tarybą, davė kaimiečiams statutą ir savivaldą, įsteigė Paulavos respubliką. Ji turėjo savo konstituciją, kurią 1791 m. balandžio 4 d. Varšuvoje priėmė Lietuvos-Lenkijos seimas, o patvirtino paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.
1795 m. kan. P. K. Bžostauskas iškeitė savo Pavlovo dvarą su visais valstiečiais į Saksonijoje buvusį dvarelį ir į rūmus Drezdeno mieste. Merkinės dvaro šeimininku nuo 1795 m. tapo Mošinskis, grąžinęs valstiečiams baudžiavą. Merkinės dvaro rūmai stovėjo dar ir sovietmečiu. Kurį laiką čia veikė tarybinio ūkio administracija, buvo saugomi grūdai. Vėliau rūmai buvo sąmoningai padegti. Po gaisro rūmai nebuvo remontuojami ir, laikui einant, sunyko.
1773–1775 m. valstybės įstaigos iš Merkinės buvo perkeltos į Alytų.
1776 m.  panaikintos Merkinės savivaldos teisės.
XVIII a. istorija yra susijusi su kunigaikščiu Matu Oginskiu (1738–1786).
1777 m. apygardinę mokyklą įkūrė dominikonai, kurie buvo perėmę jėzuitų turtą.
1790 m. Merkinėje daugiausia stovėjo mediniai namai (iš 138 tik  2 buvo mūriniai). Tais metais miestelyje veikė 9 smuklės ir užvažiuojamieji namai.
1791 m. trumpam buvo atkurta Merkinės savivalda (ji galiojo iki 1796 metų).
XVIII a. kurį laiką Merkinė priklausė Trakų apskričiai, o 1791–1795 m. buvo Merkinės apskrities centras.
Rusijos imperijos kariuomenė per 1794 m. sukilimą Merkinę sudegino.
Stiprus gaisras dar kartą miestelį nuniokojo 1803 metais.
1798 m. inventoriuje nurodyta, kad sena dviaukštė rotušė yra tuščia.
1822 m. kilusio gaisro metu sudegė rotušė ir apie ją buvusios parduotuvės.
1830 m. Merkinėje buvo 703 gyventojai, 1867 m. – 1 525, 1869 m. – 1 494, 1882 m. – 2 148, 1897 m. – 2 280, 1923 m. – 2 105, 1959 m. – 949, 1970 m. – 1 640, 1979 m. – 1 799, 1980 m. – 1 390, 1986 m. – 1 430, 1989 m. – 1 564, 2001 m. – 1 434, 2007 m. – 1 570, 2011 m. – 1 228.
1831 m. uždarytas Merkinės dominikonų vienuolynas ir mokykla.
1838 m. Merkinėje buvo 160 namų, iš jų 140 priklausė žydams.
1861–1950 m. Merkinė buvo valsčiaus centras.
1888 m. buvo nugriauta Merkinės rotušė, o jos vietoje pastatyta ir pašventinta stačiatikių cerkvė.
Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, Merkinės ir jos apylinkių gyventojai įsijungė į knygnešių veiklą, pasisakė prieš rusinimą ir prieš lenkinimą bažnyčioje. Aktyviausi šioje veikloje buvo kunigas K. Jagminas, J. Bakšys, knygnešiai K. Barysas, K. Milius ir kt.
XIX a. – XX a. pradžioje miestelis buvo Merkinės valsčiaus centras.
1911 m. miestelyje pradėjo veikti Blaivybės skyrius.
1915–1917 m. Merkinė buvo Alytaus-Merkinės apskrities Merkinės valsčiaus centras, 1917–1946 m. – Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus centras, 1946–1950 m. – Varėnos apskrities Merkinės valsčiaus centras, vėliau (1950–1953 m.) – Vilniaus srities Druskininkų rajono Merkinės apylinkės centras, 1955–1995 m. Varėnos rajono Merkinės apylinkės centras, o nuo 1995 m. – Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūnijos centras.
1921 m. Merkinei vėl daug žalos padarė kilęs stiprus gaisras.
1931 m. Merkinėje buvo 312 namų (iš jų 24 jų mūriniai). Miestelio centre gyveno žydai (iš viso jų buvo apie 1 700), o lietuviai – pakraščiuose. Tuo metu miestelyje veikė 145 parduotuvės (beveik visos priklausė žydams), plytinė, saldainių fabrikas, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių, kojinių dirbtuvės, keli malūnai, 3 sinagogos, žydų liaudies knygynas, veikė keliolika religinių ir tautinių organizacijų skyrių.
1941 m. birželio 22 d. vokiečių aviacijos antskrydžio metu buvo subombarduotas Merkinės centras. 1941 m. naciai nužudė apie 3 000 Merkinės žydų.
1945 m. gruodžio 15 d. įvyko Merkinės mūšis. Jo metu Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujama Merkio rinktinės puolė miestelį ir susirėmė su NKVD pajėgomis.
1940–1941, 1944–1953 m. sovietų valdžia iš Merkinės į Rusijos gilumą ištrėmė 93 gyventojus.
1949–1959 m. Merkinė buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
1959–1993 m. Merkinė buvo Merkio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
XX a. 6–7 dešimtmetyje pastatytas Merkinės tiltas per Nemuną.
Sovietmečiu Merkinėje veikė Druskininkų meno gaminių įmonės cechas, malūnas, prekybos centras, „Stangės“ valgykla, melioracinės statybos valdyba, ligoninė, buvo pastatyta Merkinės vidurinė mokykla, nauji mokyklos-internato, kultūros namų rūmai.
1989 m. prie Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus J. Kaupinio iniciatyva pradėtas kurti sovietinio teroro aukų memorialas – Merkinės kryžių kalnelis.
1996 m. patvirtintas naujasis Merkinės herbas.
2009 m. Merkinė švenčiant miestelio 650 metų jubiliejų, čia buvo pastatyti trys koplytstulpiai, žymintys seniau stovėjusių bažnyčių ir vienuolynų vietas.
2010 m. pastatytas paminklas Merkinės mūšiui atminti.
 1993 m. miestelyje iškilo paminklas šv. Kazimierui (skulptorius K. Lanauskas).
1994 m. Merkinės kryžių kalnelyje pastatyta mūrinė partizanų koplyčia, paminklas V. Krėvei (skulptorius P. Mazūras).

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija