Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 

luokė

 
Luokė (žem. Loukė) –Telšių rajono savivaldybės miestelis, esantis 21 km į pietryčius nuo Telšių. Gyvenvietės planas spindulinis. Pro Luokę vingiuoja Virvyčios dešinysis intakas Vaidys.
Gyvenvietę puošia 1774 m. pastatyta medinė Visų Šventųjų bažnyčia. Ji kaip architektūros vertybė saugoma valstybės. Miestelyje yra išlikusi autentiška planinė-erdvinė struktūra. Ji kartu su senaisiais  pastatais yra paskelbta valstybės saugomu urbanistiniu draustiniu.
Miestelyje veikia Luokės vidurinė mokykla, biblioteka, paštas.
Netoli Luokės – Šatrijos draustinio teritorijoje – plačiai žinomas, vienas aukščiausių piliakalnių Lietuvoje. Tai – Šatrija. Jos aukštis – 229 metrai.
Netoli Luokės esančiame Bivainės miške auga Tado Blindos pušis.
Luokės gyvenvietė pradėjo formuotis XIV a. prie kelių, ėjusių nuo Tilžės link Viekšnių ir nuo Šiaulių link pajūrio, sankryžos.
XIV a. pab. – XV a. pr. rašytiniuose šaltiniuose yra minimas Luokės dvaras ir valsčius. XIV a. pab. – 1950 m. Luokė buvo to paties pavadinimo valsčiaus centras. Luokės miestelis minimas jau XIV a. Tuo laikotarpiu ši gyvenvietė buvo viena didžiausių ir svarbiausių Žemaitijoje, mažai kuo  nusileidusi Medininkams (Varniams). 1417 m. Vytauto pavedimu čia pastatyta viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje. Ji konsekruota Visų Šventųjų vardu. Kai žemaičiai sukilo, Vytautui pageidaujant, pirmasis Žemaitijos vyskupas Motiejus perkėlė savo rezidenciją iš Medininkų į Luokę.
1471 m. rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė pradėta vadinti miestu.
Iki 1526 m. Luokė rašytiniuose šaltiniuose vadinama ir miesteliu.
1638 m. miestelyje gyveno 9 profesijų amatininkai, miestelyje buvo daktarų ir kitų profesijų atstovų.
1744 m. vyskupo J. Lopacinskio rūpesčiu buvo pastatyta ir akmeniniu zomatu apjuosta nauja medinė Luokės katalikų bažnyčia.
Luokės dvaras yra priklausęs Ignoto Oginskio (1698–1775 m.) žmonai (nuo 1739 m.) Elenai Oginskaitei (1701–1790 m.). Ji taip pat yra buvusi  Vaiguvos bei Grūšlaukės dvarininkė.
1774 m., pastatyta liaudies architektūros stiliaus medinė Luokės Visų Šventųjų bažnyčia.
1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas Andriui Ignotui Oginskiui už nuopelnus paskyrė valdyti Luokę.
XV a. pab. Luokėje buvo pradėti rengti turgūs. Nuo tada ėmė plačiai sklisti garsas apie Luokės jomarkus. XVI a. į miestelį suvažiuodavo pirkliai iš Kėdainių, Tilžės, aplinkinių Žemaičių kunigaikštystės miestelių. Luokė turėjo savo svorio vienetą – Luokės mastą.
Luokės aukso amžius tęsėsi iki XVII a. vidurio, karų su švedais pradžios.
1786 m., 1887 m., 1911 m. ir 1934 m. Luokę niokojo gaisrai.
1793 m. Luokei suteikta turgaus ir prekymečių privilegija.
1790 m. suteikta privilegija rengti turgus. Vykdavo keturi prekymečiai per metus. Luokė turėjo net savo svorio vienetą – „Luokės matą“.
1824 m. rašytiniuose šaltiniuose minima Luokės parapinė mokykla (XIX a. Luokėje veikė dvi mokyklos – caro valdžios ir parapinė).
XIX a. viduryje Luokėje ir jos apylinkėse siautėjo Tadas Blinda.
1831 m. prie Luokės vyko sukilėlių ir caro kariuomenės susirėmimai.
Už 1863 m. sukilėlių rėmimą buvo apkaltintas ir į Sibirą ištremtas Luokės klebonas Kazimieras Chromanskis, vikaras Vincas Lukoševičius, Domininkas Kozickis ir Justinas Siesickis.
Po 1863 m. sukilimo miestelyje uždaryta parapinė mokykla.
1899 m. šalia bažnyčios pastatyta medinė varpinė, kuri valstybės saugoma kaip paminklas.
1911 m. per gaisrą sudegė pusė miestelio pastatų.
1919 m. vasario 27 d. saksų savanorių daliniai prie Luokės sumušė Raudonosios armijos Žemaičių pulką.
XX a. tarpukario laikotarpiu Luokė buvo valsčiaus centras. Čia buvo pastatytas Nepriklausomybės paminklas, sutvarkytas gatvių apšvietimas, iškilo nemažai naujų mūrinių pastatų. Veikė paštas, pradžios mokykla, biblioteka, policijos nuovada, girininkija, elektrinė, plytinė. 
1930 m. pastatytas, 1957 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas Vytauto Didžiojo paminklas.
XX a. 4 dešimtmetyje Luokėje veikė „Šatrijos“ knygynas. Jis ne tik pardavinėjo, bet ir leisdo knygas.
1938 m. miestelyje pastatyta mokykla (architektas Steponas Stulginskis).
1940 m. gyvenvietėje duris atvėrė biblioteka.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai sunaikino gausią Luokės žydų bendruomenėę.
1941 m. liepos mėnesį Rainiuose ir Viešvėnuose nužudyta apie 200 Luokės žydų.
1940–1941, 1944–1953 metais sovietų valdžia į Rusijos gilumą ištrėmė 23 Luokės gyventojus. Sovietmečiu Luokė buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Čia veikė vidurinė mokykla, ligoninė, kultūros namai, pieninė, paštas, malūnas.
1951 m. nugriautas Lietuvos nepriklausomybės. Jis atstatytas 1992 metais.
1950–1995 m. Luokė buvo to paties pavadinimo Telšių rajono apylinkės centras.
1952 m. miestelyje pradėjo veikti vidurinė mokykla.
2007 m. patvirtintas Luokės herbas.
Iš Luokės ir  jos apylinkių yra kilę šie iškilūs žemaičiai: Tadas Blinda (1846–1877), plėšikų vadas, gimė greta Luokės, Kinčiulių kaime; Chaimas Rabinovičius (1856–1931), rabinas, mokytojas; Vytautas Barsteiga, ūkininkas, politinis veikėjas; Blažiejus Česnys, kunigas, palaidotas Luokės bažnyčios šventoriuje; Antanas Grigoraitis, vargonininkas, chorvedys; Petras Ivoškus, pedagogas, politinis veikėjas; Vytautas Kleiva, pedagogas, politinis veikėjas; Edvardas Kochas, pedagogas, politinis veikėjas; Rasa Rimidytė, scenografė; Augustinas Potockis, kalvis, kryždirbys; Kazimieras Pliuskys, Paminkladirbys, pastatęs Laisvės paminklą.

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija