Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 

Kuliai

 
Kuliai – Plungės rajono miestelis Endriejavo kalvagūbryje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, dešiniajame Alanto upės krante, prie kelio Plungė–Vėžaičiai, kuris prie miestelio kertasi su keliu Dauginčiai–Rietavas. Nuo Kulių iki Rietavo – 22 km, nuo Plungės – 19, nuo Endriejavo, Vėžaičių, Liolių – po 16, nuo Žadeikių – 10 km.
Kuliai – didžiausia Plungės rajono seniūnijos gyvenvietė. Miestelio gyventojai kalba žemaičių dounininkų potarme.
Kuliuose į Alantą įteka Lenkėnio upelis. Vietovės čia miškingos, įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.
Žmonės čia gyveno jau akmens amžiuje.
1253 m. vietovė pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose.
1564 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Kulių kaimas.
1597 m. Kuliuose buvo 20 šeimų, 1673 m. – 56 šeimos.
XVII a. pr. miestelis pradėjo sparčiai augti.
1644 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Kuliuose pastatė pirmąją bažnyčią. Ji buvo medinė.
XVIII a. Kuliai priklausė jėzuitams.
1873 m. Kuliai atiteko kunigaikščiui Mykolui  Mikalojui Severinui Markui Oginskiui (prieš tai jie, kaip ir Plungė, priklausė  grafams Zubovams).
1776 m. Kuliams suteiktos parapijos teisės.
Nuo XIX a. vidurio Kuliuose vykdavo turgūs ir gyvulių mugės.
1804 m. pradėjo veikti Kulių parapinė mokykla.
1861–1950 m. Kuliai buvo valsčiaus centras.
1900 m. kunigaikštis Mykolas Oginskis, padedamas parapijiečių ir kunigo Vincento Jarulaičio, pagal švedų architekto Karlo Eduardo Straudmano projektą pastatė eklektiškų formų iki mūsų dienų išlikusią mūrinę Šv. Stanislovo kankinio bažnyčią. Joje stovi puošnūs, iš medžio pjaustyti altoriai. Bažnyčios grindys sudėtos iš keturkampių ir šešiakampių ąžuolo gabalų. Įspūdingas bažnyčios bokštas.  Bažnyčią puošia vertingi paveikslai: „Švč. Mergelė Marija“ (XVII a. II p.), „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“ ir „Šv. Antanas“ (abu XVIII a.), XIX a. sukurtos medinės skulptūros „Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“. Medinėje penkiakampėje varpinėje – 2 varpai, iš kurių vienas nulietas 1719 m., kitas – 1740 metais.
Šventoriuje stovi sena penkiakampė XIX a. statyta medinė varpinė.
Architektūriniu požiūriu vertingas 1780 m. miestelyje pastatytas bažnyčios tarnams ir virtuvei skirtas mūrinis namas, 1790 m. iškilusi dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1989 m. bažnyčios šventoriuje pastatytas medinis J. Tumo-Vaižganto paminklas (meistras V. Stumbras), Kulių kapinėse stovinti  XIX a. iškilusi medinė aštuonkampė koplyčia, XIX a. padarytas koplytstulpis, XIX a. pab. – XX a. pr. pastatyta koplytėlė su skulptūromis.  
1820 m. Kuliuose buvo 187 gyventojai, 1865 m. – 134, 1866 m. – 196, 1897 m. – 615, 1923 m. – 556, 1959 m. – 360, 1978 m. – 687, 1979 m. – 797, 1985 m. – 734, 1989 m. – 797, 2001 m. – 704, 2005 m. – 750.
1898–1901 m. Kulių vikaras buvo rašytojas ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933).  Kuliuose jis redagavo „Tėvynės sargą“, rašė „Pragiedrulius“, aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime ir į jį įjungė nemažai Kulių ir jo apylinkių gyventojų. Draudžiamą spaudą apylinkėse platindavo J. Budrikas, Jurgis Gudas, I. Milašius, Kazimieras Šleivys, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė pats J. Tumas-Vaižgantas. Tuo laikotarpiu čia lankydavosi ir rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958).. Ji Kulius yra aprašiusi savo kūrinyje „Šventmarė“.
1899 m. palangiškių aktorių trupė Kuliuose suvaidino „Ameriką pirtyje“.
1907 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.
1941 m. antroje pusėje naciai nužudė 82 Kuliuose gyvenusius žydus.
1945–1949 m. veikė Kulių progimnazija. 1949 ji reorganizuota į septynmetę, kuri veikė iki 1955 m. ir tada buvo reorganizuota į vidurinę.
1947 m. miestelyje pradėjo veikti biblioteka.
1950–1995 m. Kuliai buvo Kulių apylinkės centras, 1951–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, o nuo 1995 m. – Kulių seniūnijos centras.
1955 m. Kuliuose duris atvėrė vaikų lopšelis-darželis, kultūros namai, paštas, ambulatorija.
2008 m. patvirtintas Kulių herbas.
Iš Kulių yra kilęs rabinas, mokytojas, Lietuvos II seimo narys Joselis Kaganeumanas (1886–1969), rabinas Nosson Meir Wachtfogel (1910–1998), Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas Juozas Vičius (1955–2012), Lietuvos rašytojas Liudvikas Jakimavičius (g. 1959).

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija