Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 

kapčiamiestis

 
Kapčiamiestis – Lazdijų rajono savivaldybės gyvenvietė, seniūnijos ir parapijos centras. Jis išsidėstęs Baltosios Ančios ir Niedos (Gnedos) upių santakoje, prie kelių Veisiejai–Sapackinė–Gardinas bei Seinai–Leipalingis sankryžos, apylinkėse, kurios garsėja ežerais.
Nuo čia iki Seinų – 25 km, iki Veisiejų – 11 km, iki sienos su Lenkija – 10 km ir 7 km nuo sienos su Baltarusija.
Nepriklausomos Lietuvos metais, kai lenkai buvo okupavę pietinę Lietuvos dalį, Kapčiamiestis buvo piečiausias Lietuvos miestelis.
Į pietus nuo miestelio, Baltosios Ančios kilpoje, – akmens amžiaus gyvenvietė (Pinčiaragis). Ją 2007 m. tyrinėjęs dr. E. Šatavičius rado X tūkstm. pr. Kr. radinių.
Apylinkės šiose vietose miškingos – plyti Kapčiamiesčio giria.
Veisiejų regioniniam parkui priklausančioje teritorijoje, 717 ha plotą užima Kapčiamiesčio tvenkinys.
Archeologiniai radiniai rodo, kad šiose apylinkėse žmonių gyventa jau IX amžiuje. Jie buvo sūduviai.
Dabartinė Kapčiamiesčio gyvenvietė pradėjo formuotis XVI a. pradžioje.
1516 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (Senasis) savo raštininkui Pervalko valdytojui stačiatikiui Sidorui Kapočiui padovanojo girios plotą. Čia S. Kapočius įkūrė dvarą. Prie jo pradėjo formuotis kaimas. Jis pagal ano meto tradiciją pavadintas dvaro įkūrėjo pavarde – Kopčiwsk, vėliau tapusiu Kopciovo, o dar vėliau – Kapčiamiesčiu. Vėliau šį dvarą, kartu ir Justinavo bei nemažai kitų apylinkėse buvusių kaimų valdė Trakų pilininkas Mikalojus Pranciškus Oginskis Kazokietis (apie 1651 / 1663 –1715), Marcijonas Mykolas Oginskis (1672–1750) ir keletas kitų Oginskių. Kapčiamiesčio dvaras yra priklausęs ir Vilniaus vyskupui Jokūbui Masalskiui, prancūzui Zinievui, grafams Tiškevičiams, pulkininkui Šlentynui, Ablamavičiui, Moravskiui. 
XVIII a. Kapčiamiestis priklausė Oginskiams.
1724 m. gyvenvietėje Mikalojus Oginskis pastatė viešą koplyčią. 1744 m. rašytiniuose šaltiniuose ji vadinama Beržininko parapijos filija. Jokūbo Masalskio laikas buvo įkurta Kapčiamiesčio parapija.  
1777 m. pradėjo veikti Kapčiamiesčio parapinė mokykla.
XVII a. pab. prie Baltosios Ančios buvo pastatyta geležies kalimo dirbtuvė, kurioje iš vietinės rūdos   gamindavo geležį, o iš jos kaldavo noragus. Prie dirbtuvių buvo įrengta turbina, panaši į vandens malūną. Dumples kilnodavo vanduo. Tuo metu Lietuvoje tai buvo vienintelė hidraulinė metalo apdirbimo įmonė.
XIX a. pr. – 1941 m. Kapčiamiestis buvo to paties pavadinimo Seinų apskrities valsčiaus centras.
1824 m. kunigaikščio (?) Tado Antano Oginskio (apie 1805–1844) rūpesčiu pastatyta medinė Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos katalikų bažnyčia. Spėjama, kad ji pastatyta ant buvusio piliakalnio („kapčiaus), kurio viršūnė yra kiek nukasta.
1827 m. Kapčiamiestyje buvo 176 gyventojai, 1883 m. – 925, 1895 m. – 926, 1923 m. – 835, 1959 m. – 828, 1977 m. – 700, 1979 m. – 744, 1985 m.– 677, 1989 m. – 719, 2001 m. – 691, 2005 m. – 727.
1831 m. Kapčiamiesčio senosiose  kapinėse palaidota 1831 m. sukilimo lietuviško pulko I kuopos vadė  grafaitė Emilija Pliaterytė (1806–1831). Jos amžinojo poilsio vietoje pastatytas paminklas. Miestelyje veikia E. Pliaterytės muziejus.
1863 m. Kapčiamiestyje veikė vario gamykla, o greta buvusiame Justinavo dvare – ketaus gamykla. 1863 m. gyvenvietėje buvo kalami ginklai sukilėliams. Prie Kapčiamiesčio įvyko rusų kariuomenės dalinių ir Suzino vadovaujamų sukilėlių susirėmimai.
Nuo XVIII a. pab. iki XX a. pr. Kapčiamiestyje veikė metalo dirbinių įmonė.
XIX a. per miestelį ėjo svarbūs prekybiniai keliai.
1908 m. gyvenvietėje duris atvėrė pradinė mokykla.
Kapčiamiestyje prieš Pirmąjį pasaulinį karą, klebonaujant M. Guogai, bažnyčioje buvo įvesta lietuvių kalba. Kapčiamiesčio lietuvybės apaštalu laikomas prelatas Matas Dabrila.
Pirmojo pasaulinio karo metais prie Kapčiamiesčio vyko dideli rusų ir vokiečių kariuomenių susirėmimai.
1918 m. Kapčiamiestyje buvo sudaryta lietuviško valsčiaus savivaldybė.
1920 m. rugsėjo 23 d. prie Kapčiamiesčio Lietuvos kariuomenė dalyvavo mūšyje su lenkais ir patyrė pralaimėjimą.
1922 m. Kapčiamiestyje dar tebeveikė sena (apie 200  metų senumo) geležies apdirbimo įmonė.
1939 m. gyvenvietėje pradėjo veikti biblioteka. Tais metais Kapčiamiesčio parapijoje buvo 5 307 katalikai.
1945–1949 m. Kapčiamiestyje veikė progimnazija, 1949–2000 m. – vidurinė mokykla, kuri  2000 m. reorganizuota į Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinę mokyklą.
1939 m. rugpjūčio mėnesį, pasirašius Ribentropo-Molotovo paktą, Kapčiamiestis, kaip ir visa kita Lietuvos teritorija, pateko į Vokietijos įtakos zoną, o 1939 m. rugsėjo pabaigoje, pasirašius papildomą „draugystės“ sutartį, beveik visa Lietuva pateko Sovietų Sąjungos įtakos zonon, o Kapčiamiestis (taip pat, kaip ir Liudvinavas, Vilkaviškis) liko vokiečių zonoje. Vėliau šias žemes atpirko Stalinas.
Antrojo pasaulinio karo metais Kapčiamiestis buvo labai nuniokotas.
1941–1950 m. Kapčiamiestis buvo to paties pavadinimo Lazdijų apskrities valsčiaus centras.
1950–1959 m. Kapčiamiestis buvo to paties pavadinimo Veisiejų rajono apylinkės centras.
1959–1995 m. Kapčiamiestis buvo Lazdijų rajono apylinkės centras.
1945–1949 m. sovietinė valdžia iš Kapčiamiesčio ištrėmė 33 gyventojus.
Pokario metais Kapčiamiesčio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinė.
1948 m. gyvenvietėje pradėjo veikti kultūros namai, felčerių punktas.
1950–1992 m. Kapčiamiestis buvo to paties pavadinimo kolūkio centrinė gyvenvietė.
1956 m. pastatyta medinė Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos katalikų bažnyčia.
1976 m. Kapčiamiestyje pradėti organizuoti Česlovo Sasnausko chorų festivaliai.
2005 m. Kapčiamiestyje buvo 727 gyventojai.
2006 m. patvirtintas Kapčiamiesčio herbas.
Kapčiamiestyje gimė kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas Česlovas Sasnauskas (1867–1916). Jo gimtojo namo vieta yra pažymėta. Tarp iškiliausių Kapčiamiesčio žmonių yra ir iškili folkloro dainininkė Veronika Povilionienė (g. 1946, mokėsi Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje), lietuvių grafikas, scenografas Mečislovas Bulaka (1907–1994), Lietuvos nusipelnęs miškininkas, dainininkas Antanas Olšauskas (1911–1994), cirko artistas, režisierius, sportininkas, akrobatikos sporto meistras Arvydas Gaičiūnas (g. 1943) ir kt.

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija