Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 

kalnalis

Kalnalis – Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos nedidelis kaimas, tarp Salanto ir Kūlupio slėnių, vaizdingame dešiniajame Salanto krante, aukštumos, kuri virš jūros lygio yra pakilusi 73 metrus, šiaurinėje dalyje. Salanto upė (Minijos dešinysis intakas) teka rytiniu kaimo pakraščiu, o Kūlupis – vakariniu. Nuo Salantų miestelio iki Kalnalio – 6 kilometrai.
Kaimas ribojasi su Klausgalvais, Barzdžiais ir Skaudaliais.
Tikėtina, kad gyvenvietės pavadinimas kilo nuo žemaitiško žodžio kalnalis (mažybinė kalno forma).
Aukštumos šiaurės vakariniu šlaitu į Salanto senslėnį leidžiasi 226  kelias  Kartena–Kūlupėnai–Salantai.
XVII–XVIII a. Kalnaliu buvo vadinamas Klausgalvų kaimo šiaurės rytinėje dalyje buvęs aukštumos kyšulys, įsiterpiantis tarp Salanto ir Kūlupio senslėnių.
1777 m. ant kalvos, pačioje aukščiausioje aukštumos vietoje (spėjama, kad ant piliakalnio), pastatyta medinė Šv. Lauryno bažnyčia. Spėjama, kad bažnyčios statybą inicijavo ir ja rūpinosi kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis. Joje 1801 m. kovo 1 d. buvo pakrikštytas gretimame Nasrėnų kaime gimęs būsimasis vyskupas, rašytojas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius Motiejus Valančius. Bažnyčios knygose jo pavardė užrašyta „Matheus Walącius“.  
1882 m. vasarą, trenkus žaibui, ši bažnyčia sudegė.
1883 m. kunigo Simono Jucevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu bažnyčia atstatyta. Dabar ji kryžminio plano, vienabokštė, su 4 bokšteliais. Kurį laiką Kalnalio bažnyčia buvo Salantų parapijos filija. 1926 m. įkurta Kalnalio parapija. Joje 1936 m. buvo 1315 katalikų. Šalia bažnyčios stovi 1884 m. pastatyta 3 aukštų medinė varpinė. Bažnyčios šventorių juosia iš akmenų sumūryta tvora.
Vėliau  Kalnaliu pradėtas vadinti šalia bažnyčios besiformuojantis kaimas.
Nepriklausomos Lietuvos metais Kalnalis priklausė Salantų valsčiui.
1923 m. gyvenvietėje buvo 12 sodybų, jose gyveno 65 žmonės. Tuo metu čia veikė pašto agentūra, grietinės nugriebimo punktas, parduotuvė. Sovietmečiu Kalnalis priklausė Salantų ir Kretingos rajonams, buvo Kalnalio kolūkio centras.
Kraštovaizdis šiose apylinkėse įspūdingas. Čia 2006 m. Salantų regioninio parko iniciatyva yra pastatytas 15 m aukščio apžvalgos bokštas, į kurį užlipus atsiveria graži Salanto senslėnio panorama.
Yra išlikę pasakojimų, kad karų su švedais metais žemaičiai ties Kalnaliu užtvenkė Salanto upę. Kai švedų kariuomenė žygiavo Salanto kloniu, vandenį žemaičiai paleido. Kariai nespėjo atsitraukti ir daug jų nuskendo. Gyventoji sakydavę: „Pateko švedai mums į nasrus“. Nuo žodžio „nasrai“ yra kilęs toje vietoje stovintis tiltas per Salantus bei netoliese esančio kaimo pavadinimas (Nasrėnai). 
 

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija