Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

Gargždai

 

Gargždai (žemaitiškai – Gargždā) – vakariniame Minijos krante jau daugiau negu 500 metų skaičiuojantis linijinio plano miestas, nuo 1952 m. – Klaipėdos rajono centras. Jis plėtojamas abipus automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Nuo Klaipėdos Gargždai yra nutolę apie 17 kilometrų.
Archeologiniai radiniai liudija, kad Gargžduose žmonės gyveno jau žalvario amžiuje.
Kairiajame Minijos krante dunkso Gargždų piliakalnis.
Šiose apylinkėse yra aptikti III–IV a. plokštiniai kapai.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose (Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte) Gargždai paminėti 1253 metais (šiame dokumente Gargždai vadinami Garisda).
Spėjama, kad miesto vardas yra kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“).
XV a. gyvenvietė pradėjo formuotis vakariniame Minijos upės krante.
Algirdo valdymo laikais prie Gargždų vyko žemaičių susirėmimas su kryžiuočių daliniu. Mūšis  baigėsi žemaičių pergale.
Ilgą laiką Gargždai buvo bajoro dvaro gyvenvietė, pasienio miestas, svarbus prekybos centras, žydų štetlas (miestelis kuriame didelę dalį ar daugumą sudarė žydai).
XVI a. istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti Gargždų dvaras. Jis trumpą laikotarpį yra priklausęs Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Zigmantui Augustui, jo motinai Bonai Sforcai (1530 m. dvaras buvo jos žinioje), seseriai Onai Jogailaitei. Dvarą yra valdę ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminės – Žemaitijos seniūnai Kęsgailos (1511 m. spalio 2 d. Žygimantas Senasis raštu žemaičių seniūnui Stanislovui Kęsgailai patvirtino pirmesniųjų kunigaikščių dovanotas žemes. Iš to rašto matyti, kad Gargždų mišką poniai Kęsgailienei jau buvo davęs Vytautas Didysis, o Kazimieras šią dovaną tik patvirtino).
Dvaro šeimininkai yra buvę ir didikai Vainos, Radvilos, Goštautai, Sapiegos, Oginskiai (Gargždai yra priklausę Kazimierui Dominykui Oginskiui (1680–1733).
Gargždų gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui.
1534–1540 m. pastatyta pirmoji katalikų Gargždų bažnyčia. Ji buvo medinė.
XVI a. Gargžduose jau gyveno ir evangelikų liuteronų. Yra išlikę žinių, kad jie čia buvo pasistatę bažnyčią.
1563 m. istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti Gargždų valsčius.
1590 m. S. Vainiaus rūpesčiu Gargžduose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Stepono Batoro našlė karalienė Ona Jogailaitė (jai Gargždų dvaras priklausė 1587–1596 m.) paskyrė fundaciją Gargždų bažnyčiai, kartu įpareigodama valsčiaus gyventojus ir dvaro valdytojus remti ir teikti visokeriopą pagalbą bažnyčiai. Iš pradžių Gargždų katalikų bažnyčia buvo Palangos filija.
1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.
1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją.
1629 m. buvo priimti miestelio ir valsčiaus nuostatai, kurie sureguliavo miestelėnų, dvarininkų ir valstiečių tarpusavio santykius, jų teises ir pareigas.
XVII a. Gargžduose labai išaugo čia gyvenusių žydų skaičius. Į Gargždus jie buvo viliojami įvairiomis lengvatomis ir privilegijomis.
1639 m. Vladislovo II Vaza patvirtino privilegiją, kuria, kaip ir Palangoje, leido kurtis žydams. Gargždų žydams buvo leista turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais, t. y. jiems  buvo suteiktos tokios pat teisės, kaip ir miestelėnams.
1672 m. surašytas iki šiol išlikęs Gargždų miestelio ir valsčiaus inventorius, kuris pateikia nemažai žinių apie ano meto Gargždus.
XVII–XVIII a. Gargžduose siautė maras. Miestelis stipriai nukentėjo ir per šiuo laikotarpiu vykusius karys.
1765–1795 m. Gargždų amatininkai teikė savo paslaugas Salantų dvarui.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais Gargžduose veikė mokykla. 1853 m. ją lankė 23 mokiniai.
1782 m. Gargždams suteikta nauja prekybinė privilegija.
1786 m., kilus gaisrui, sudegė beveik visas miestas, taip pat ir pirmoji Gargždų katalikų bažnyčia.
1791 m., remiamas parapijiečių, naują bažnyčią pastatė kunigas Koženauskas. Ji 1974 m., vykstant sukilimui, vyskupo Koscios buvo konsekruota Šv. Arkangelo Mykolo vardu.
1792 m. Gargždams suteiktos praplėstos privilegijos – Magdeburgo teisės, herbas, teisė rengti turgus. Miesto  herbe buvo pavaizduotas kalavijas, raudoname fone apjuostas lauro lapų vainiku.
XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, svarbus žemaičių krašto kultūrinis ir religinis centras. Čia sparčiai vystėsi prekyba, amatai.
Gargždų ir jo apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1831, 1863 m. sukilimuose.
Lietuviškos spaudos draudimo metais Gargždai buvo svarbus spaudos platinimo centras.
Pirmojo pasaulinio karo metais Gargžduose vėl siautėjo gaisras – jo metu vėl sudegė beveik visas Gargždų centras. Po karo miestas buvo sparčiai atstatomas, iškilo nemažai mūrinių pastatų.
1838 m. Gargždų katalikų parapijai priklausė 6 865 katalikai.
1841 m. baronai Rionės greta bažnyčios pasistatė mūrinę Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčią su rūsiu-mauzoliejumi.
1918 m., Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Gargždai tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru.
Tarpukariu Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1939 ir 1941 m. miestą vėl nuniokojo gaisrai.
1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas.
XX a. 4 dešimtmetyje Gargžduose stovėjo evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji sudegė 1939 metais. Vėlesniais metais ji nebuvo atstatyta.
Antrojo pasaulinio karo metais Gargžduose, kaip ir kituose Žemaitijos miesteliuose, buvo sunaikinta čia gyvenusi bendruomenė. Pirmosios žydų masinės žudynės vyko 1941 m. birželio 24 dieną. Jų metu buvo sušaudytas 201 žydų tautybės žmogus.
Antrojo pasaulinio karo metais Gargždų bažnyčia sudegė.
1952 m. Gargždai tapo Klaipėdos rajono centru (tuo metu Gargždai dar neturėjo miesto statuso). 1958 m. gegužės 15 d. Gargždams suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas, o 1965 m. rugpjūčio 25 d. –  miesto statusas.
1962–1963 m. Gargžduose pastatyta silikatinių plytų gamykla, sovietmečiu veikė metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“.
1965 m. Gargždai užėmė 178 ha plotą.
1967 m. prie Gargždų prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.
1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas.
Gargždai – vienas iš perspektyviausių Žemaitijos miestų. Čia veikia nemažai ekonomiškai stiprių įmonių.  Miestelio architektūra ir išplanavimas savitas. Čia daug erdvės, didelis parkas.
Miesto centre stovi 1990 m. pastatyta mūrinė 34 m. aukščio Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, jos pietinėje dalyje į viršų kyla 57 m. aukščio bokštas. Bažnyčios bokštą puošia 1990 m. iš Australijos Gargždus pasiekęs laikrodis, o viduje veikia 27 balsų vargonai. Netoli bažnyčios – miesto parkas. 
2013 m., mieste vyko didelė šventė, skirta Gargždų vardo pirmojo paminėjimo 760-osioms metinėms.  
 
Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija